Metodikos (Finansinė ir draudimo veikla)

Metodika_2010DI266.pdf

Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai

DOC versija

VARTOTOJŲ PASITIKĖJIMO RODIKLIS 2017 M. BALANDŽIO MĖN. SUMAŽĖJO 1 PROCENTINIU PUNKTU

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. balandžio mėn. buvo minus 11 ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su kovo mėn., gyventojai pesimistiškiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, geriau – bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių pokyčiai
Balansas

 

2017 m. balandžio mėn.

2017 m. kovo mėn.

2016 m. balandžio mėn.

2001 m. gegužės–2017 m. balandžio mėn. vidurkis

Didžiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.

Mažiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis

–11

−10

–8

−15,1

9
(2007-03)

−56
(2009-01)

Namų ūkio finansinės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn.

–3

0

0

−4,3

13
(2007-03)

−38
(2009-01)

Šalies ekonominės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn.

–5

–5

–2

−5,7

19
(2007-06)

−57
(2008-12)

Bedarbių skaičiaus kitimas
per ateinančius 12 mėn.

5

10

4

11,7

82
(2009-02)

−33
(2007-06)

Tikimybė nors kiek sutaupyti
per ateinančius 12 mėn.

−32

–26

–27

−38,7

−16
(2015-03)

−54
(2001-05)


Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas pablogėjo: gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo nuo 21 iki 17 proc. Kas penktas (20 proc.) gyventojas manė, kad padėtis blogės (kovo mėn. – 18 proc.).

Gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., taip pat pablogėjo – gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., padaugėjo nuo 27 iki 32 proc.

Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., pagerėjo – gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 38 iki 30 proc.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė. Kaip ir kovo mėn., 29 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. blogės, gerėjimo tikėjosi 23 proc. gyventojų (kovo mėn. – 24 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandžio mėn. skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė minus 11, kaime – minus 12. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, o kaime – nepasikeitė.

Miesto gyventojai pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn. dalis sumažėjo nuo 23 iki 16 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti – nuo 36 iki 31 proc. Tačiau miesto gyventojai optimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, dalis sumažėjo nuo 35 iki 27 proc., o prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn. – nuo 29 iki 28 proc.

Kaimo gyventojai šiek tiek pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei galimybės sutaupyti perspektyvas, geriau – bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2017 m. balandžio mėn., palyginti su 2016 m. balandžio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 28 iki 32 proc., manančių, kad blogės jų namų ūkio finansinė padėtis – nuo 16 iki 20 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą – nuo 23 iki 29 proc.

Gyventojų nuomonė apie galimus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų balandžio mėn., nepasikeitė.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Palyginti su kovo mėn., gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc., 11 proc. manė, kad padėtis pagerėjo (kovo mėn. – 12 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei kovo mėn.: 17 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 45 proc. – kad pablogėjo (kovo mėn. – atitinkamai 15 ir 48  proc.).

Balandžio mėn., kaip ir kovo, vertindamas esamą savo šeimos finansinę padėtį, kas trečias gyventojas (33 proc.) atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (kovo mėn. – 13 proc.).

Balandžio mėn. kas ketvirtas gyventojas ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas gyventojas ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn. (kovo mėn. – atitinkamai 27 ir 20 proc.).


Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/indicators-statistics/economic-databases/business-and-consumer-surveys_en.

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

 

Gegužės mėn. vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus skelbsime 2017 m. gegužės 29 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

_______________________

Priedas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2009–2017 m.
Balansas

1 lentelė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis
Balansas

 

2016

2017

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

I

II

III

IV

Visi gyventojai

−8

−12

−7

−9

−10

−10

−8

−4

−5

−6

–10

–10

–11

Moterys

−10

−13

−10

−12

−12

−12

−11

−7

−6

−10

–13

–14

–13

Vyrai

−6

−10

−4

−5

−6

−7

−4

0

−3

−2

–7

–5

–9

Miesto gyventojai

−7

−10

−6

−8

−8

−9

−7

−4

−5

−6

–10

–9

–11

Kaimo gyventojai

−11

−15

−11

−11

−14

−12

−10

−5

−5

−5

–11

–12

–12


2 lentelė. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn.
Procentais

 

2016

2017

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

I

II

III

IV

Namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius
12 mėn.:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

labai pagerės

1

1

0

0

0

1

0

0

0

0

1

1

0

truputį pagerės

17

15

19

18

17

18

18

22

23

20

18

20

17

išliks nepakitusi

60

57

60

60

60

57

61

60

55

57

57

55

57

truputį pablogės

13

17

13

14

14

15

13

11

13

14

17

15

17

labai pablogės

3

3

3

3

3

3

2

2

2

2

2

3

3

Balansas

0

−3

0

0

−2

0

0

4

3

1

0

0

–3


3 lentelė. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn.
Procentais

 

2016

2017

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

I

II

III

IV

Šalies ekonominė
padėtis per artimiausius
12 mėn:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

labai pagerės

0

0

1

1

0

0

0

1

0

1

0

0

1

truputį pagerės

23

22

27

25

23

23

27

34

33

30

23

24

22

išliks nepakitusi

49

47

46

47

46

45

47

42

44

42

45

45

45

truputį pablogės

19

23

18

20

21

21

18

15

17

20

24

23

24

labai pablogės

4

5

5

4

5

5

3

3

3

3

5

6

5

Balansas

2

−5

0

−1

−4

−4

2

7

6

2

–5

–5

–5


4 lentelė. Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn.
Procentais

 

2016

2017

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

I

II

III

IV

Bedarbių skaičius šalyje per artimiausius
12 mėn.:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

labai išaugs

4

4

3

3

3

5

3

2

2

3

3

4

4

truputį išaugs

26

27

27

30

31

29

27

26

27

26

31

34

26

išliks nepakitęs

44

42

42

43

42

41

44

43

42

44

41

38

43

truputį sumažės

22

21

22

20

20

21

22

23

23

21

20

20

22

labai sumažės

1

1

1

1

1

1

1

1

2

1

1

1

1

Balansas

4

6

4

7

7

8

5

2

3

5

7

10

5


5 lentelė. Gyventojų nuomonė apie galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Procentais

 

2016

2017

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

I

II

III

IV

Ar tikėtina, kad per artimiausius 12 mėn. Jūs galėsite nors kiek sutaupyti?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

labai tikėtina

2

1

2

2

3

2

3

3

2

3

2

3

2

gana tikėtina

32

29

34

33

32

32

30

31

33

34

31

31

29

gana netikėtina

34

36

33

33

33

38

33

35

36

34

39

35

33

labai netikėtina

28

31

28

29

28

26

30

27

26

26

26

27

32

Balansas

−27

−33

−25

−27

−26

−27

−28

−25

−25

−23

–28

–26

–32

 


Vartotojai_170426_1gr_e.gif

Vartotojai_170426_1gr.gif

InfPr_Vartotojai_2017_balandis.doc

Archyvas (Užsienio prekyba)

Užsienio prekybos prekėmis statistika
2015 m.
2014 m.

Eksporto kokybės aprašas
2013 m. sausis–gruodis
2012 m. sausis–gruodis

Importo kokybės aprašas
2013 m. sausis–gruodis
2012 m. sausis–gruodis


Dokumento atnaujinimo data: 2017-04-25



uzsienio prekyba_metainfo-2015-EN.pdf

uzsienio prekyba_metainfo-2015.pdf

Employment_and_unemployment.pdf

Gyventoju_uzimtumas_ir_nedarbas.pdf

Kultūros įstaigos

DOC versija

2016 M. DAUGIAUSIA LANKYTOJŲ SULAUKĖ MUZIEJAI

2016 m. šalyje buvo 2 470 bibliotekų (iš jų 1 190 – švietimo įstaigose), 639 kultūros centrai (su filialais kaimo vietovėje), 103 muziejai, 37 teatrai, 7 valstybinės koncertinės organizacijos, 28 kino teatrai (su pavienėmis kino salėmis).

2016 m., palyginti su 2015 m., padaugėjo lankytojų šalies kino teatruose, muziejuose, o teatro žiūrovų ir bibliotekų skaitytojų mažėjo.

Kultūros įstaigų lankomumas
100 gyventojų tenka apsilankymų

Muziejuose apsilankė beveik 4 mln. lankytojų, arba 85 tūkst. (2 proc.) daugiau nei 2015 m. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Trakų istorinis muziejus (385 tūkst.), Lietuvos jūrų muziejus (357 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (255 tūkst.), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (201 tūkst.). 2016 m. šalies muziejai surengė 115 tarptautinių parodų ir išleido 96 leidinius apie muziejų veiklą.

2016 m., palyginti su 2015 m., šalies teatruose parodyta 66 spektakliais daugiau (2015 m. – 6,1 tūkst., 2016 m. – 6,2 tūkst. spektaklių). Žiūrovų skaičius per metus sumažėjo nuo 1,5 mln. iki 1,3 mln., nors teatrų pajamos per metus išaugo 2,3 mln. EUR.

Per 2016 metus kino teatruose apsilankė 3,8 mln. žiūrovų, jų skaičius išaugo 327 tūkst. Vienas gyventojas per metus kine lankėsi vidutiniškai 1,3 karto. Praėjusiais metais kino filmai buvo rodomi 83 kino salėse. Vienoje kino salėje per metus vidutiniškai parodyta 1,3 tūkst. kino filmų seansų. Vilniaus mieste buvo 32 kino salės (39 proc. šalies kino salių). 2016 m. Vilniaus kino teatruose lankėsi 1,9 mln., arba pusė šalies kino žiūrovų. Kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per metus išaugo nuo 15,8 mln. EUR iki 18,1 mln. EUR.

2016 m. Lietuvoje bibliotekose lankėsi 1,2 mln. registruotų skaitytojų, arba kas antras šalies gyventojas. Skaitytojai šalies bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų, vienas skaitytojas bibliotekoje per metus vidutiniškai lankėsi 19 kartų. Registruotų skaitytojų skaičius per metus sumažėjo 55 tūkst. Viena biblioteka vidutiniškai aptarnauja 500 skaitytojų.

Valstybinėse koncertinėse organizacijose 2016 m. surengta 829 koncertai (2015 m. – 855), juose apsilankė 4 tūkst. žiūrovų daugiau (2015 m. – 158 tūkst., 2016 m. – 162 tūkst.).

2016 m. šalyje veikė 639 kultūros centrai, juose 3,9 tūkst. meno mėgėjų kolektyvų surengė 52 tūkst. koncertų ir kitų renginių.

Kultūros įstaigų ir apsilankiusiųjų jose skaičius
Metų pabaigoje

 

2010

2014

2015

2016

Bibliotekos

2 716

2 563

2 549

2470

 Bibliotekų registruoti skaitytojai, tūkst.

1 447

1 274

1 249

1 194

Kultūros centrai

766

632

631

639

Meno mėgėjų kolektyvų dalyviai

58 651

52 823

56 138

53106

Kinas

32

28

28

28

Žiūrovai, tūkst.

2 521,7

3 284,5

3 463,9

3 790,8

Muziejai

106

104

104

103

Lankytojai, tūkst.

2 727,4

3 757,1

3 896,3

3 981,3

Teatrai

40

39

37

37

Žiūrovai, tūkst.

858,3

1 222,8

1 482,1

1 278,7


Statistinė informacija parengta remiantis Lietuvos statistikos departamento teatrų (K-09), kino teatrų (K-03) statistinių tyrimų duomenimis, taip pat Kultūros ministerijos, Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos liaudies kultūros centro statistiniais duomenimis.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


kultura_170425_1gr.gif

InfPr_kultura.doc

Žemės ūkio produktų supirkimas ir kainos

DOC versija

PER METUS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ SUPIRKIMO KAINOS PADIDĖJO 13,6 PROC.

2017 m. kovo mėn., palyginti su 2016 m. kovo mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 13,6 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 21 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 5,1 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 38 proc. – padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos padidėjo 16,1, galvijų – 10,1, kiaušinių – 3,2 proc., tačiau pigiau supirkti paukščiai – 4,7, bei avys ir ožkos – 1,9 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 22,4 proc. – pabrango kvietrugiai, rapsų sėklos pabrango 15,9 proc., rugiai – 12,4, miežiai – 12,3, kviečiai – 10,4, bulvės – 1,5 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai – 46,4 proc., morkos – 26,2, burokėliai – 9,2, obuoliai – 8,6, ankštiniai augalai – 7,4 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 13,9 proc. Tai lėmė pabrangę gyvuliai ir gyvulininkystės produktai (19,9 proc.) bei augalininkystės produktai (6,4 proc.). Padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos – 37 proc., kiaulių – 15,6, galvijų – 6,7 proc., tačiau sumažėjo paukščių bei avių ir ožkų supirkimo kainos – atitinkamai 6,1 ir 4,2 proc. Rapsų sėklų supirkimo kainos padidėjo 16,9 proc., javų – 8,4 proc., tačiau sumažėjo daržovių supirkimo kainos – 26,8 proc., vaisių – 10,9, bulvių – 7,2 proc.

1 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai
Padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

 

2017 m. kovo mėn., palyginti su 2016 m. kovo mėn.

2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv.

Žemės ūkio produktai, iš viso

13,6

13,9

Augalininkystės produktai

5,1

6,4

Javai

11,2

8,4

Rapsų sėklos

15,9

16,9

Bulvės

1,5

–7,2

Daržovės

–29,7

–26,8

Vaisiai

–8,6

–10,9

Gyvuliai ir gyvulininkystės produktai

21,0

19,9

Gyvuliai ir paukščiai

8,4

6,6

galvijai

10,1

6,7

kiaulės

16,1

15,6

avys ir ožkos

–1,9

–4,2

paukščiai

–4,7

–6,1

Gyvulininkystės produktai

32,8

31,8

natūralaus riebumo pienas

38,0

37,0

kiaušiniai

3,2

0,9


Pastaba. Pagal bendrą Eurostato metodiką, skaičiuojant žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksus, sezono įtaka nepašalinama, todėl kainos lygintinos tik su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu.

2017 m. sausio–kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, supirkta daugiau daržovių – 24,5 proc., kiaušinių – 16,6, kiaulių – 14, bulvių – 12, vaisių – 10,8, galvijų – 3,3 proc. Tačiau mažiau supirkta javų – 20,6 proc., rapsų sėklų – 7,4, avių ir ožkų – 4,6, natūralaus riebumo pieno – 3,1 proc.

2 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimas
Tūkst. tonų

 

2017 m. sausio–kovo mėn.

2016 m. sausio–kovo mėn.

2017 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2016 m. sausio–kovo mėn., %

Augalininkystės produktai

 

 

 

Javai

424,3

534,5

–20,6

Rapsų sėklos

11,3

12,2

–7,4

Bulvės

12,1

10,8

12,0

Daržovės

18,8

15,1

24,5

Vaisiai

4,1

3,7

10,8

Gyvuliai ir gyvulininkystės produktai

 

 

 

Gyvuliai ir paukščiai (gyvasis svoris)

71,9

69,2

3,9

galvijai

18,6

18,0

3,3

kiaulės

19,5

17,1

14,0

avys ir ožkos, t

25,0

26,2

–4,6

paukščiai

33,8

34,1

–0,9

Gyvulininkystės produktai

 

 

 

natūralaus riebumo pienas

293,4

302,7

–3,1

kiaušiniai, mln. vnt.

144,2

123,7

16,6


2017 m. balandžio  mėn. žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčius skelbsime gegužės 25 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


InfPr_ZU_supirkimai.doc

Kombinuota nomenklatūra (KN)

Kombinuotoji nomenklatūra buvo sukurta vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Kombinuotąja nomenklatūra remiamasi apskaičiuojant importo (eksporto) muitų bei mokesčių dydį ir kaupiant Bendrijos prekybos statistikai naudojamus duomenis apie prekes.

Kombinuotoji nomenklatūra (KN)

Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR) yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė.
LITAR tvarkomas ir naudojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.


Dokumento atnaujinimo data: 2017-04-24



Valdžios sektoriaus deficitas ir skola

DOC versija

2016 M. VALDŽIOS SEKTORIAUS BIUDŽETO PERVIRŠIS SUDARĖ 0,3 PROC., O SKOLA – 40,2 PROC. BVP

2016 m. valdžios sektoriaus biudžeto perviršis sudarė 100,8 mln. EUR, arba 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2015 m. valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis ir sudarė 0,2 proc. BVP.

2016 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 13 314,6 mln. EUR, išlaidos – 13 213,8 mln. EUR. Valdžios sektoriaus perviršį lėmė 2,1 proc. išaugusios pajamos. Mokestinės pajamos sudarė 6 790,3 mln. EUR, arba 51 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų. Palyginti su 2015 m., jos padidėjo 5,3 proc. (340,1 mln. EUR). Socialinės įmokos sudarė 4 844,1 mln. EUR, arba 36,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų. Palyginti su 2015 m., jos padidėjo 8,7 proc. (387,7 mln. EUR).

Valdžios sektoriaus išlaidos per metus padidėjo 102,7 mln. EUR, arba 0,8 proc. Didžioji išlaidų dalis teko socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.

Centrinės valdžios deficitas 2016 m. sudarė 106,8 mln. EUR, arba 0,3 proc. BVP, vietos valdžios perteklius – 191,1 mln. EUR, arba 0,5 proc. BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 15,8 mln. EUR, arba 0,04 proc. BVP. Per metus centrinės valdžios deficitas sumažėjo 89,5 mln. EUR. Vietinės valdžios perviršis 2016 m. padidėjo 69,4 mln. EUR., o socialinės apsaugos fondų biudžetas, 2015 m. buvęs deficitinis, 2016 m. tapo pertekliniu.

Per 2016 m. valdžios sektoriaus skola sumažėjo 403,4 mln. EUR ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 15 536,1 mln. EUR, arba 40,2 proc. BVP (5,4 tūkst. EUR vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus skolos sumažėjimą lėmė mažesnis išleistų skolos vertybinių popierių emisijų kiekis.

Valdžios sektoriaus deficitas ir skola
Procentais nuo BVP

2016 m. pabaigoje konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą sudarė centrinės valdžios skola (14 619,5 mln. EUR), vietos valdžios skola (616,2 mln. EUR) ir socialinės apsaugos fondų skola (300,3 mln. EUR). 2016 m. pabaigoje nekonsoliduotoji centrinės valdžios skola sudarė 14 620,3 mln. EUR, vietos valdžios skola – 655,6 mln. EUR, socialinės apsaugos fondų – 3 894,1 mln. EUR (centrinės valdžios paskolos socialinės apsaugos fondams likutis 2016 m. pabaigoje sudarė 3 593,8 mln. EUR). Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 12 277,9 mln. EUR (79 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje siekė 2 716,8 mln. EUR, indėliai (taupymo lakštai) sudarė 541,4 mln. EUR.

2016 m. ilgalaikė skola sudarė 99 proc., trumpalaikė – 1 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola 2016 m. sumažėjo 76,3 mln. EUR ir metų pabaigoje siekė 15 378,6 mln. EUR, o trumpalaikė – sumažėjo 327,2 mln. EUR ir metų pabaigoje sudarė 157,4 mln. EUR.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos pagrindiniai komponentai ir dinamika
Mln. eurų

 

2013

2014

2015

2016

Deficitas (–) / perteklius (+)

–914,4

–250,7

–74,7

100,8

centrinės valdžios subsektorius

–463,6

160,7

–196,3

–106,8

vietos valdžios subsektorius

–95,5

43,7

122,4

191,8

socialinės apsaugos fondų subsektorius

–355,3

–455,1

–0,8

15,8

Deficito santykis su BVP, proc.

–2,6

–0,7

0,2

0,3

Konsoliduotoji bendroji skola nominaliąja verte metų pabaigoje

13550,0

14825,0

15939,5

15536,1

Pinigai ir indėliai (taupymo lakštai)

246,1

304,9

533,4

541,4

Skolos vertybiniai popieriai

10534,1

11725,8

12530,0

12277,8

trumpalaikiai

312,4

208,0

0,0

0,0

ilgalaikiai

10221,7

11517,8

12530,0

12277,8

Paskolos

2769,7

2794,3

2876,1

2716,8

trumpalaikės

435,0

456,3

322,8

3,1

ilgalaikės

2334,7

2338,0

2553,3

2713,7

Skolos santykis su BVP, proc.

38,7

40,5

42,7

40,2

BVP (to meto kainomis)

35002,1

36590,0

37330,5

38631,0


Išsamesni valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys pateikiami PDP pažymoje, skelbiamoje Oficialiosios statistikos portale. Pagal šios pažymos rezultatus vertinama valstybių atitiktis finansinės padėties tvarumo kriterijui. Taip pat portale paskelbti istoriniai duomenys nuo 1995 m. Šių metų balandžio mėn. Perviršinio deficito procedūros (PDP) pažymoje buvo pateikti patikslinti 2013–2015 m. valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys.

Vadovaudamasis ESS 2010 reikalavimais, Lietuvos statistikos departamentas kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija kasmet iki balandžio 1 d. parengia PDP pažymą. Europos Komisijai patvirtinus pažymą, statistinė informacija apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą skelbiama vartotojams. Patikslintą PDP pažymą Lietuvos statistikos departamentas iki spalio 1 d. teikia Europos Komisijai. Šių metų patikslinta PDP pažyma Oficialiosios statistikos portale skelbiama 2017 m. spalio 20 d.

Visų Europos Sąjungos valstybių narių 2016 m. PDP pažymų rezultatus Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) paskelbs šių metų balandžio 24 d.

Sąvokos

Valdžios sektorius – sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

Šiam sektoriui priskiriami iš valstybės, savivaldybių ir socialinės apsaugos fondų biudžetų išlaikomi subjektai, taip pat nebiudžetiniai fondai ir kiti ne rinkos gamintojai (dalis viešųjų įstaigų ir valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių).

Valdžios sektoriaus deficitas / perteklius – valdžios sektoriaus pajamos atėmus išlaidas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu. Šie rodikliai turi būti įvertinti vadovaujantis PDP reikalavimais, paremtais 2013 m. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) nuostatomis.

Daugiau informacijos šia tema rasite Oficialiosios statistikos portale.


deficitas_skola_170421_1gr_e.gif

Darbo apmokėjimo ir darbo sąnaudų teminės lentelės


Ketvirtiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Metiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Darbuotojų skaičiaus pagal bruto darbo užmokesčio dydį rodikliai

Ketvirtiniai darbo sąnaudų rodikliai

Metiniai darbo sąnaudų rodikliai

Darbo užmokesčio struktūros rodikliai (kas 4 metai)


???warnOperationFailedBecauseWarning???