Turizmas_2016_IVQ_2gr.gif

Turizmas_2016_IVQ_1gr.gif

InfPr_Turizmas_2016_IVQ.doc

Teminės lentelės (Gyventojai)

Mėnesiniai demografiniai rodikliai

Gyventojų sudėtis

Nuolatiniai gyventojai

Gyventojų senėjimo rodikliai

Išvestiniai gyventojų skaičiaus rodikliai


Dokumento atnaujinimo data: 2017-01-11


 

Gimstamumas

Mirtingumas

Kūdikių mirtingumas

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Santuokos

Ištuokos

Įdomioji statistika

Moterų ir vyrų lygybė

Lietuvos jaunimas

Lietuvos vaikai


Darbo rinka


Dokumento atnaujinimo data: 2017-03-22


 


darbo_rinka_e.xls

darbo_rinka.xls

Darbo apmokėjimo ir darbo sąnaudų teminės lentelės


Ketvirtiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Metiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Darbuotojų skaičiaus pagal bruto darbo užmokesčio dydį rodikliai

Ketvirtiniai darbo sąnaudų rodikliai

Metiniai darbo sąnaudų rodikliai

Darbo užmokesčio struktūros rodikliai (kas 4 metai)


Inf_pr_Pramone_2017_02.doc

Pramonės pokyčiai

DOC versija

Per mėnesį pramonės produkcija padidėjo 1,1 proc.

2017 m. vasario mėn. visa pramonės produkcija sudarė 1,59 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su sausio mėn., išankstiniais duomenimis, padidėjo 1,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – sumažėjo 3,1 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 24,4 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 32 proc.), pagrindinių metalų gamybos produkcija – 13,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 10,6 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 9,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 4,5 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija – 5,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − sumažėjo 0,5 proc.).

1 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai
Palyginamosiomis 2010 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys

2017 m. vasario mėn., palyginti su

2017 m. sausio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

2017 m. sausio mėn.

2016 m. vasario mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką.

2016 m. vasario mėn.

Pramonė (BE)

1,1

−3,1

5,8

3,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

0,6

−2,6

4,4

2,6

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

14,2

31,7

16,1

15,5

Apdirbamoji gamyba (C)

0,5

−2,7

4,3

2,5

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19)

0,1

−4,0

2,8

−0,3

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

5,9

−6,5

17,2

12,5

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

2,5

−2,2

4,0

0,5

Pagrindinės pramonės grupės

 

 

 

 

Energetikos produktai

2,7

−1,4

9,3

12,6

Tarpinio vartojimo prekės

−3,3

−7,0

4,1

3,4

Gamybos priemonės

5,7

2,2

20,6

9,1

Ilgalaikio vartojimo prekės

2,8

−2,6

7,2

2,4

Trumpalaikio vartojimo prekės

0,2

−2,7

-5,1

−10,0

 

2017 m. sausio–vasario mėn. visa pramonės produkcija sudarė 3,2 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos – 6,7 proc.).

2 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai
Palyginamosiomis 2010 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su

2016 m. sausio–vasario mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

2016 m. sausio–vasario mėn.

Pramonė (BE)

6,3

6,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

6,8

7,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

6,6

10,9

Apdirbamoji gamyba (C)

6,8

7,6

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą)
(C be C19)

6,1

7,0

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

3,8

1,1

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

1,5

0,6

Pagrindinės pramonės grupės

 

 

Energetikos produktai

5,1

6,0

Tarpinio vartojimo prekės

10,0

12,2

Gamybos priemonės

21,7

17,8

Ilgalaikio vartojimo prekės

5,7

6,7

Trumpalaikio vartojimo prekės

−2,7

−3,6

 

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos įmonių produkcijos pardavimo pokyčiai 2017 m. sausio–vasario mėn.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcijos pardavimo ne Lietuvos rinkoje dalis sumažėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 66,7proc., Lietuvos rinkoje – padidėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 33,3 proc. Daugiau negu pusę (56,9 proc.) ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos vertės sudarė ne euro zonos šalims parduotos produkcijos vertė.

Pramonės įmonių ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos vertė padidėjo 17,2 proc. to meto kainomis. Padidėjimą lėmė išaugęs rafinuotų naftos (71,5 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (38,2 proc.), niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos (27,5 proc.) produkcijos pardavimas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, vertė 2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Euro zonos šalyse parduotos pramonės produkcijos vertė padidėjo 8,9 proc. to meto kainomis, ne euro zonos ES šalyse – 24,5 proc.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2016 m. sausio–vasario mėn., pramonės produkcijos pardavimo vertė Lietuvos rinkoje padidėjo 20,2 proc. to meto kainomis, be rafinuotų naftos produktų – 11,2 proc.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos (B ir C) įmonių pardavimo ir paslaugų rinkos struktūra sausio–vasario mėn.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas – B
Apdirbamoji gamyba – C

Sąvokos

Pramonės įmonių produkcijos pardavimas – kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos (EVRK 2 red. B ir C sekcijos) įmonių pajamos (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų), gautos per ataskaitinį laikotarpį, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas.

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų). Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.


2017 m. kovo mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2017 m. balandžio 21 d.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


Pramone_1702en.gif

Main_indicators_2017.xls

Pagrindiniai_rodikliai_2017.xls

Gyventojų tarptautinė migracija

DOC versija

2016 m. iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst. žmonių, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2015 m. – 22,4 tūkst.).

2016 m. į Lietuvą grįžo gyventi 14,2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų) – 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m. Pernai į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių (29,5 proc. visų imigrantų), tai 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 m.

1 pav. Gyventojų tarptautinė migracija 2011–2016 m.

Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. padidėjo ir sudarė 17,5 emigranto (2015 m. – 15,3).

2016 m. emigravo 25,4 tūkst. (50,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 24,9 tūkst. (49,5 proc.) moterų (2015 m. – 24,3 tūkst., arba 54,6 proc., ir 20,2 tūkst., arba 45,4 proc.).

Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.

2016 m. pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją, 7,6 proc. – į Vokietiją (2015 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 42,7 proc. visų emigrantų, 7,5 proc. – į Vokietiją, 7,1 proc. – į Airiją, 6,4 proc. – į Norvegiją).

2016 m. iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2  tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų (Rusijos Federacijos piliečiai sudarė   26,9 proc., Ukrainos – 22,5 proc., Baltarusijos – 17,7 proc.). 2015 m. iš Lietuvos emigravo 37 tūkst. (83 proc.) Lietuvos Respublikos ir 7,5 tūkst. (17 proc.) kitų šalių piliečių.

Dauguma – 82,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. – Rusijoje, 3,5 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. – Ukrainoje.

2 pav. Emigrantai pagal pagrindines būsimas gyvenamąsias vietas (valstybes) 2011–2016 m.

2016 m. daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (59,2 proc.) ir moterų (53,9 proc.) niekada negyveno santuokoje (2015 m. – atitinkamai 63,1 ir 53,3 proc.). 2016 m. kas trečias (-a) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs (-usi) vyras ar moteris – vedęs / ištekėjusi, 2015 m. – atitinkamai kas ketvirtas ir kas trečia. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai 2016 m. sudarė 10,2 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys – 16,3 proc. (2015 m. – atitinkamai 9,2 ir 17,3 proc.).

Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. sumažėjo ir sudarė 7 imigrantus (2015 m. – 7,6). 2016 m. 1 tūkst. nuolatinių gyventojų teko 4,9 grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir 2,1 užsieniečių.

3 pav. Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai 2011–2016 m.

2016 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo 44,6 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijos – 9,5 proc., Airijos – 8,6 proc., Ukrainos – 8,3 proc., Vokietijos – 5,9 proc. 2015 m. kas antras grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, 11 proc. – iš Airijos, 10,7 proc. – iš Norvegijos.

2016 m. imigravo 1,6 tūkst. (26,5 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 1,2 tūkst. (19,4 proc.) – Baltarusijos, 841 (14,1 proc.) – Rusijos Federacijos. 2015 m. trečdalį (30,7 proc.) visų imigravusių užsieniečių sudarė Ukrainos piliečiai, penktadalį (18,6 proc.) – Rusijos Federacijos, dešimtadalį (10,3 proc.) – Baltarusijos.

Per pastaruosius dvejus metus kas ketvirtas grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis buvo 25–29 metų amžiaus, kas šeštas – 30–34, kas septintas – 20–24 metų amžiaus.

2016 m. 15,3 proc. imigravusių užsieniečių sudarė 30–34 metų amžiaus asmenys, 14 proc. – 25–29 metų amžiaus, 12,6 proc. – 35–39 metų amžiaus (2015 m. – atitinkamai 14,8,14,5 ir 12,2 proc.).

Sąvokos

Emigracija – išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

Imigracija – atvykimas į valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

Neto tarptautinė migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas.

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 


InfPr_Mig_2017.docx

Migracija_170321_3gr.jpg

Migracija_170321_2gr.jpg

Migracija_170321.jpg

Pramone_1702.gif

Būsto kainų pokyčiai

DOC versija

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 1,9 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 2,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1 proc.

Naujos statybos būstai pabrango 1,5 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 2,6 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 1 proc.

1 pav. Būsto kainų pokyčiai per ketvirtį
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 9,5 proc.

Naujos statybos vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 11,2 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 9,4 proc.

Ankstesnės statybos butai daugiabučiuose namuose pabrango 10,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,6 proc.

2 pav. Būsto kainų pokyčiai per metus
Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

1 lentelė. Būsto kainų pokyčiai 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį
Procentais

 

Išlaidų lyginamieji svoriai bendrosiose išlaidose būstui įsigyti

Kainų padidėjimas, sumažėjimas (−)

2016 m. IV ketv., palyginti su

vidutinis metinis

2016 m.
III ketv.

2015 m.
IV ketv.

2015–2016 m. IV ketv.
2014–2015 m. IV ketv.

Visų būstų

100,0

1,8

9,5

5,4

Naujos statybos būstų

25,5

1,5

9,9

2,2

Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje

16,1

0,6

9,4

0,4

Kitoje šalies teritorijoje

9,4

3,0

10,9

6,0

Ankstesnės statybos būstų

74,5

1,9

9,3

6,5

Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje

31,5

2,1

11,4

7,9

Kitoje šalies teritorijoje

43,0

1,8

7,8

5,3


2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal savininkų užimtų būstų kainų indeksą (SUBKI), sudarė 1,2 proc.

3 pav. Savininkų užimtų būstų kainų pokyčiai per ketvirtį
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal SUBKI, sudarė 7,3 proc.

4 pav. Savininkų užimtų būstų kainų pokyčiai per metus
Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu

2 lentelė. Savininkų užimtų būstų kainų pokyčiai 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį
Procentais

 

Išlaidų lyginamieji svoriai bendrosiose išlaidose savininkų užimtam būstui

Kainų padidėjimas, sumažėjimas (−)

2016 m. IV ketv., palyginti su

vidutinis metinis

2016 m.
III ketv.

2015 m.
IV ketv.

2015–2016 m. IV ketv.
2014–2015 m. IV ketv.

Savininkų užimtų būstų

100,0

1,2

7,3

1,2

Būstų

92,9

1,2

7,7

1,0

Naujos statybos

78,9

1,3

6,7

–0,2

Naujos statybos įsigytų būstų

43,1

2,1

10,7

0,5

Savininkų pastatytų būstų ir esminių rekonstrukcijų

35,8

0,2

1,9

1,6

Ankstesnės statybos

11,7

0,6

15,5

10,7

Kitų su būstų įsigijimu susijusių paslaugų

2,3

2,9

1,4

–7,4

Nuosavo būsto priežiūros ir išlaikymo

7,1

0,5

2,4

1,8

Kapitalinio remonto ir priežiūros

6,8

0,4

2,6

2,0

Būsto draudimo paslaugų

0,3

2,0

–2,4

–2,6


BŪSTO KAINŲ INDEKSO (BKI) IR SUBKI SKIRTUMAI

Aprėptis. BKI aprėpia namų ūkių išlaidas būstui iš visų sektorių įsigyti, bet neaprėpia išlaidų kitoms su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms. SUBKI aprėpia namų ūkių išlaidas naujam ir esamam būstui iš kitų sektorių įsigyti, savininkų pastatytam būstui bei kitoms su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms (notarų ir būsto registracijos išlaidos).

Taikomas metodas. Skaičiuojant BKI taikomas įsigijimų metodas, t. y. aprėpiami visi namų ūkių įsigyti būstai. SUBKI skaičiuojamas taikant grynųjų įsigijimų metodą, pagal kurį aprėpiami tik tie būstai, kurie naujai atsiranda namų ūkių sektoriuje, neįskaitant iš kitų namų ūkių įsigytų būstų.

Žemės kainos traktavimas. Skaičiuojant BKI žemės kaina įskaitoma, o skaičiuojant SUBKI – neįskaitoma.

Kainų duomenų šaltiniai. BKI skaičiuojamas remiantis tik valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Sandorių duomenų bazės duomenimis. SUBKI skaičiuoti kaip kainų duomenų šaltiniai papildomai dar naudojami vartojimo prekių ir paslaugų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenys, šalies teisės aktai, kurie nustato atlyginimo už su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas dydžius.

Svorių duomenų šaltiniai. BKI svorių duomenų šaltinis yra valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė ir Sandorių duomenų bazė, o skaičiuojant SUBKI kaip svorių duomenų šaltiniai naudojami nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija.

Svorių bazinis laikotarpis. BKI svorių bazinis laikotarpis yra t–1 metai (t – ataskaitiniai metai), o SUBKI – t–2 metai.

Daugiau metodinės informacijos apie BKI ir SUBKI skaičiavimą rasite Oficialiosios statistikos portale.

Sąvokos

Ankstesnės statybos būstas – būstas, kuris iki sudarant pirkimo–pardavimo sandorį jau buvo naudotas arba nuo kurio pastatymo praėjo daugiau kaip dveji metai.

Naujos statybos būstas – būstas, kuris iki sudarant pirkimo–pardavimo sandorį nebuvo naudotas arba nuo kurio pastatymo praėjo ne daugiau kaip dveji metai.

Savininko pastatytas būstas – būstas, kurį namų ūkis pastatė savo jėgomis arba kurio statybos procesą namų ūkis administravo pats arba kuriam pastatyti namų ūkis sudarė sutartį su viena ar keliomis statybos įmonėmis.

2017 m. pirmojo ketvirčio būsto kainų pokyčius skelbsime 2017 m. birželio 19 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


???warnOperationFailedBecauseWarning???