Mirtingumo tendencijos

Lapkričio 2-oji – Vėlinės, visų mirusiųjų pagerbimo diena. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys nesikeičia. 2013 m. 84 procentai šalies gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių.

Išankstiniais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius mirė 30 tūkst. žmonių – tai 1359 mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 2013 m. mirė 41,5 tūkst. žmonių – 573 daugiau negu 2012 m. Per 2001–2013 m. laikotarpį šalies gyventojų mirtingumas kito netolygiai. Nuo 2001 iki 2007 m. bendrasis mirtingumo rodiklis didėjo ir pasiekė 14,1 mirusiojo 1 tūkst. gyventojų. 2007–2009 m. šis rodiklis sumažėjo, vėliau padidėjo ir 2013 m. buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (14 mirusiųjų 1 tūkst. gyventojų). Didesnis bendrasis mirtingumo rodiklis buvo tik Bulgarijoje (14,4 mirusiojo 1 tūkst. gyventojų), Latvijoje (14,3), mažiausias – Kipre (6), Airijoje (6,5) ir Liuksemburge (7).

2013 m. 1 tūkst. vyrų teko 15,3 vyrų mirčių. Bendrasis moterų mirtingumo rodiklis buvo mažesnis – 1 tūkst. moterų teko 13 moterų mirčių. Bendrasis kaimo gyventojų mirtingumo rodiklis 1,3 karto viršijo miesto. Daugiausia žmonių mirė sausio mėn. – 4073.

2013 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (56,3 proc.) visų mirusiųjų (9 899 vyrai ir 13 462 moterys). Nuo piktybinių navikų mirė 4332 vyrai ir 3540 moterų (19 proc. visų mirusiųjų). Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, o moterų – nuo krūties, storosios žarnos, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų.

2013 m. 3,6 tūkst. (8,7 proc.) šalies gyventojų mirė dėl išorinių mirties priežasčių: 1085 asmenys nusižudė, 378 mirė dėl nukritimų, 316 žuvo transporto įvykių metu, 295 sušalo, 263 mirė apsinuodiję alkoholiu, 198 paskendo, 144 buvo nužudyti. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.

2013 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68,5 metų, moterų – 79,4. 2013 m., palyginti su 2012 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 0,14 metų, o moterų – sutrumpėjo 0,1 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo ir 2013 m. sudarė 10,9 metų (2012 m. – 11,1 metų).

Vyrų ir moterų mirties priežasčių struktūra 2013 m.

Sąvokos

Bendrasis mirtingumo rodiklis – per metus mirusių ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.


Pranešime spaudai naudota Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistinė informacija.


Žemės ūkio produktų supirkimas ir kainos

DOC versija

PER METUS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ SUPIRKIMO KAINOS PADIDĖJO 15,9 PROC.

2017 m. vasario mėn., palyginti su 2016 m. vasario mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,9 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 20 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 10,4 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 38,7 proc. – padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos padidėjo 14,2, galvijų – 7,1, kiaušinių – 2,2 proc., tačiau pigiau supirktos avys ir ožkos – 11,3, bei paukščiai – 8,8 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 21,2 proc. – pabrango kvietrugiai, rapsų sėklos pabrango 19 proc., kviečiai – 13,2, miežiai – 7,1, rugiai – 3,9 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai – 38,4 proc., morkos – 36,7, bulvės – 12,9, obuoliai – 8,9, burokėliai – 7,3 proc.

1 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai
Padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

 

2017 m. vasario mėn., palyginti su
2016 m. vasario mėn.

Žemės ūkio produktai, iš viso

15,9

Augalininkystės produktai

10,4

Javai

12,2

Rapsų sėklos

19,0

Bulvės

–12,9

Daržovės

–22,1

Vaisiai

–8,9

Gyvuliai ir gyvulininkystės produktai

20,0

Gyvuliai ir paukščiai

5,3

galvijai

7,1

kiaulės

14,2

avys ir ožkos

–11,3

paukščiai

–8,8

Gyvulininkystės produktai

33,5

natūralaus riebumo pienas

38,7

kiaušiniai

2,2

 

Pastaba. Pagal bendrą Eurostato metodiką, skaičiuojant žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksus, sezono įtaka nepašalinama, todėl kainos lygintinos tik su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, supirkta daugiau vaisių – 58,8 proc., kiaušinių – 14,2, daržovių – 10,2, bulvių – 8,1, paukščių – 7,3, kiaulių – 5,7, javų – 4, avių ir ožkų – 3,3 proc. Tačiau mažiau supirkta rapsų sėklų – 63,5 proc., galvijų – 5, natūralaus riebumo pieno – 1,5 proc. 

2 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimas
Tūkst. tonų

 

2017 m.
sausio–vasario mėn.

2016 m.
sausio–vasario mėn.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2016 m. sausio–vasario mėn., %

Augalininkystės produktai

 

 

 

Javai

309,1

297,1

4,0

Rapsų sėklos

9,3

25,5

–63,5

Bulvės

8,0

7,4

8,1

Daržovės

11,9

10,8

10,2

Vaisiai

2,7

1,7

58,8

Gyvuliai ir gyvulininkystės produktai

 

 

 

Gyvuliai ir paukščiai (gyvasis svoris)

46,4

44,8

3,6

galvijai

11,3

11,9

–5,0

kiaulės

13,0

12,3

5,7

avys ir ožkos, t

15,6

15,1

3,3

paukščiai

22,1

20,6

7,3

Gyvulininkystės produktai

 

 

 

natūralaus riebumo pienas

192,3

195,3

–1,5

kiaušiniai, mln. vnt.

97,6

85,5

14,2


2017 m. kovo  mėn. žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčius skelbsime balandžio 25 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


InFPr_ZU_supirkimai_201702.doc

Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2014 (leidinio pristatymas)

Išleistas metinis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2014", informuoja Lietuvos statistikos departamentas.


Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygį ir sudėtį, materialinį nepriteklių, būsto sąlygas, gyventojų turimas skolas ir jų naštą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybę patenkinti kai kuriuos vartojimo poreikius.

Informacija pateikiama pagal namų ūkių gyvenamąją vietą, namų ūkių sudėtį, pajamų lygį, asmenų amžių, lytį ir užimtumą.

2014 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28 asmens (mieste – 2,24, kaime – 2,35). Vienam namų ūkiui teko 1,76 suaugusio asmens ir 0,51 išlaikomo vaiko.

Daugiau kaip trečdalis (36 proc.) visų namų ūkių – vieno asmens namų ūkiai. Šeimos su vaikais sudarė 32 proc. visų namų ūkių: mieste – 34 proc., kaime – 29 proc. Mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, o kaime gerokai daugiau daugiavaikių šeimų.

Daugiau kaip pusės (59 proc.) namų ūkių pagrindinis piniginių pajamų šaltinis 2014 m. buvo darbo pajamos. Samdomojo darbo pajamas kaip pagrindinį pajamų šaltinį įvardijo 54 proc. namų ūkių. 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Palyginti su 2013 m., iš darbo pajamų gyvenančių namų ūkių lyginamoji dalis padidėjo 2 procentiniais punktais, o iš socialinių išmokų gyvenančių – sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kadangi tarp kaimo gyventojų buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, beveik trečdalio (32 proc.) kaimo namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo senatvės pensija.

Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2014 m. sudarė vidutiniškai 784,2 EUR per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 344,4 EUR per mėnesį.


Kviečiame skaityti leidinį nemokamai Oficialiosios statistikos portale arba įsigyti Lietuvos statistikos departamento knygyne-bibliotekoje (kaina – 3,40 EUR).


Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2015 (leidinio pristatymas)

Išleistas metinis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2015", informuoja Lietuvos statistikos departamentas.


Leidinyje skelbiama 2015 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo informacija apie namų ūkių pajamas ir jų pasiskirstymą tarp skirtingų gyventojų grupių. Kartu su informacija apie pajamas ir būsto sąlygas pateikiama gyventojų nuomonė apie būsto kokybę, ekonominius sunkumus ir jų naštą, galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius, sveikatą. Taip pat pateikiami skurdo rizikos ir materialinio nepritekliaus rodikliai, apskaičiuoti pagal Europos Sąjungoje taikomą metodiką.

2015 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,25 asmens (mieste – 2,18, kaime – 2,41 asmens). Vienam namų ūkiui teko 1,75 suaugusio asmens ir 0,5 išlaikomo vaiko.

Daugiau kaip trečdalis (38 proc.) visų namų ūkių – vieno asmens namų ūkiai. Šeimos su vaikais sudarė 31 proc. visų namų ūkių: mieste – 32 proc., kaime – 30 proc. Mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas ar du vaikai, o kaime gerokai daugiau daugiavaikių šeimų. Namų ūkiai, kuriuos sudarė du suaugusieji ir trys ar daugiau išlaikomų vaikų, mieste sudarė 2 proc., kaime – 3 proc.

Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2015 m. sudarė vidutiniškai 845,9 EUR per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 375,9 EUR per mėnesį. Palyginti su 2014 m., disponuojamosios pajamos padidėjo 7,9 proc. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 40 proc. didesnės nei kituose miestuose ir 24,4 proc. didesnės nei kaime.

2015 m. beveik kas dešimtas (9,2 proc.) namų ūkis turėjo vartojimo, studijų paskolą, buvo įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Vienokią ar kitokią paskolą (išskyrus paskolą būstui įsigyti) turėjo 9,7 proc. miesto ir 7,9 proc. kaimo namų ūkių. Palyginti su 2014 m., paskolą turinčių namų ūkių dalis sumažėjo 0,3 procentinio punkto.


Kviečiame skaityti leidinį nemokamai Oficialiosios statistikos portale arba įsigyti Lietuvos statistikos departamento knygyne-bibliotekoje (kaina – 3,60 EUR).


2013 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyveno 30,8 procentо Lietuvos gyventojų

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į žiniasklaidoje pasklidusią informaciją, kad „beveik trečdalis – 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys", patikslina, kad tiek gyventojų gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje.

Remiantis strategijos Europa 2020 apibrėžimu, gyvenančiųjų skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje grupei priskiriami asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

gyvena skurdo rizikoje;

susiduria su dideliu materialiniu nepritekliumi;

gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, 2013 m. skurdo rizikoje gyveno 20,6 procento šalies gyventojų, su dideliu materialiniu nepritekliumi 2013 m. susidūrė 16 procentų, o labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose 2013 m. gyveno 8,3 procento visų gyventojų.

Skaičiuojant, kokią gyventojų dalį sudaro skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenantys asmenys, dalis asmenų į šią grupę 2013 m. pateko pagal vieną iš trijų požymių, o 2,6 procento asmenų – pagal visus tris požymius. Asmenys, atitinkantys bent du požymius – gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos ir susiduriantys su dideliu materialiniu nepritekliumi, 2013 m. sudarė 7,8 procento gyventojų.

Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, dalis 2013 m.
Procentais

Palyginti su 2012 m., skurdo rizikoje ir socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų dalis sumažėjo 1,7 procentinio punkto.

Sąvokos

Labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenančių asmenų dalis – asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose visų darbingo amžiaus (18–59 metų) nesimokančių asmenų dirbto laiko suma neviršija 20 procentų galimo dirbti viso darbo laiko, dalis.

Materialinio nepritekliaus lygis – rodiklis, rodantis, kokią visų gyventojų dalį sudaro asmenys, kurie dėl lėšų stokos susiduria su tam tikrais materialinio nepritekliaus elementais.

Pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką laikoma, kad asmuo susiduria su dideliu materialiniu nepritekliumi, jei jis susiduria su bent keturiais materialinio nepritekliaus elementais iš devynių. Į materialinio nepritekliaus elementų sąrašą įtraukti penki ekonominiai sunkumai ir keturi ilgalaikio naudojimo daiktai, kurių namų ūkis neturi dėl lėšų stokos. Ekonominiai sunkumai: 1) namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų, 2) namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 3) namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto, 4) namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, 5) namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai) iš savo lėšų. Ilgalaikio naudojimo daiktai: 1) telefonas, įskaitant mobilųjį, 2) spalvotasis televizorius, 3) skalbimo mašina, 4) automobilis.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 procentų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos".
 


Skurdo rizikos rodikliai

PDF versija

2015 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 proc. Lietuvos gyventojų

Skurdo rizikos lygis 2015 m. šalyje siekė 22,2 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2014 m., jis padidėjo 3,1 procentinio punkto. 2015 m. apie 640 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,7 proc., kituose miestuose – 25,1 proc.), kaime – 30,6 proc. Palyginti su 2014 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 1,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,1 procentinio punkto), o kaime – 5,1 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2015 m. buvo 259 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2014 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7,5 proc.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 28,9 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 5,4 procentinio punkto. 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2015 m. siekė 19,5 proc. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2014 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo labai nedaug. Išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas nulėmė pajamų nelygybės didėjimą ir vaikų bei darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio padidėjimą.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,2 proc., o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo spalio 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 3,5 proc. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2011–2015 m.
Procentais

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 25 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 4,9 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2014 m. buvo 240,3 EUR ir sudarė 92,8 proc. skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2015 m. siekė 23,3 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 3,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3,1 procentinio punkto ir 2015 m. sudarė 21,3 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 47,6 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,5 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,9 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 27,6 proc. Palyginti su 2014 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 5,6 procentinio punkto, o bedarbių asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais

 

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų (į pajamas įskai­tytos senat­vės ir našlių pensijos, bet neįskai­tytos kitos socialinės išmokos)

2014

2015

2014

2015

Visi gyventojai

19,1

22,2

27,5

28,6

vienas gyvenantis asmuo

34,9

39,5

38,6

42,6

du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų

12,7

15,4

20,9

22,7

du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų

7,1

10,4

12,7

17,0

trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų

9,7

8,9

17,8

13,8

vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų

46,0

47,6

52,8

50,7

du suaugę asmenys su vienu vaiku

20,1

18,1

24,2

24,3

du suaugę asmenys su dviem ar daugiau vaikų

19,1

24,8

32,1

33,0

trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais

9,0

15,5

22,5

25,4

 

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2015 m. padidėtų iki 28,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2015 m. padidėtų nuo 23,3 iki 30,8 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 28,9 iki 37 proc.

2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2011–2015 m.
Procentais

* Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.

Baltijos šalyse 2015 m. skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug. Estijoje skurdo rizikoje 2015 m. gyveno 21,6 proc. gyventojų, Latvijoje – 22,5 proc. Palyginti su 2014 m., Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,2 procentinio punkto, Latvijoje padidėjo 1,3 procentinio punkto.

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis ir riba Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje
Procentais

 

2014

2015

Estija

Latvija

Lietuva

Estija

Latvija

Lietuva

Skurdo rizikos lygis, proc.

 

 

 

 

 

 

Visi gyventojai

21,8

21,2

19,1

21,6

22,5

22,2

0–17 metų amžiaus

19,7

24,3

23,5

20,0

23,2

28,9

18–64 metų amžiaus

19,4

18,4

17,6

17,9

18,6

19,5

65 metų ir vyresni

32,6

27,6

20,1

35,8

34,6

25,0

Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui, EUR per mėn.

358

260

241

394

291

259


Šaltinis:   Estijos statistikos tarnybos duomenų bazė, 2016 liepos 20 d.
                  Latvijos centrinio statistikos biuro duomenų bazė, 2016 liepos 20 d.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2015 m. kovo–birželio mėn., apklausus 4 849 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2015 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2014 m.).

Sąvokos

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, pinigines disponuojamąsias namų ūkio pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.

Ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana yra lygi ekvivalentinėms disponuojamosioms pajamoms asmens, esančio pajamų didėjimo tvarka išdėliotos asmenų eilutės viduryje.

Mediana – vidurinioji reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad vienoje pusėje lieka už medianą didesnės, kitoje pusėje – mažesnės reikšmės.

Namų ūkio disponuojamosios pajamos – bendrosios pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, stipendijos. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos", kuris bus išleistas 2016 m. rugpjūčio 26 d.

 

________________________________________________________________

 

 


Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2012

Išleistas metinis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2012", informuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Leidinyje skelbiama 2012 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo informacija apie namų ūkių pajamas ir jų pasiskirstymą tarp skirtingų gyventojų grupių. Kartu su informacija apie pajamas ir būsto sąlygas pateikiama gyventojų nuomonė apie būsto kokybę, ekonominius sunkumus ir jų naštą, galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius, sveikatą. Taip pat pateikiami skurdo rizikos ir materialinio nepritekliaus rodikliai, apskaičiuoti pagal Europos Sąjungoje taikomą metodiką.

Skelbiama 2011 m. informacija apie pajamas, kiti rodikliai – apklausos laikotarpio (2012 m.). Palyginimui pateikiami pagrindiniai 2011 m. tyrimo rodikliai ir informacija apie 2010 m. gautas pajamas.

Leidinyje pateikiamai statistinei informacijai parengti naudotas 2011–2012 m. gyventojų skaičius, perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis.

2012 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,33 asmens (mieste – 2,32, kaime – 2,36 asmens). Vienam namų ūkiui teko 1,78 suaugusio asmens ir 0,55 išlaikomo vaiko.

Daugiau kaip pusės (57 %) namų ūkių pagrindinis piniginių pajamų šaltinis 2011 m. buvo darbo pajamos. Samdomojo darbo pajamas kaip pagrindinį pajamų šaltinį įvardijo 53 procentai namų ūkių. 41 procento namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2011 m. sudarė vidutiniškai 2370 litų per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 1016 litų per mėnesį. Palyginti su 2010 m., disponuojamosios pajamos vienam namų ūkiui padidėjo 12,4 procento (vienam namų ūkio nariui – 13,7 proc.).

2012 m. samdomąjį darbą dirbo 44 procentai visų 16 metų ir vyresnių asmenų, 5 procentus sudarė savarankiškai dirbantys asmenys, žemdirbiai. Dirbantys asmenys sudarė 25 procentus 16–24 metų amžiaus asmenų, 77 procentus – 25–49 metų, ir 58 procentus – 50–64 metų amžiaus asmenų. Iš 65 metų ir vyresnių asmenų dirbo 4 procentai.

Vartojimo poreikiams tenkinti namų ūkiai naudojosi ne tik savomis, bet ir skolintomis lėšomis. 2012 m. kas vienuoliktas (8,9 %) namų ūkis turėjo vartojimo, studijų paskolą, buvo įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas.


Kviečiame skaityti leidinį nemokamai Oficialiosios statistikos portale arba įsigyti Lietuvos statistikos departamento knygyne-bibliotekoje (kaina – 10,10 Lt).


Vietinio ir išvykstamojo turizmo statistika

DOC versija

Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. ketvirčiu, sumažėjo 5,8 proc. (2016 m. IV ketv. – 475,1 tūkst., 2015 m. IV ketv. – 504,2 tūkst. kelionių), o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 1 proc. (2016 m. IV ketv. – 2,91 mln., 2015 m. IV ketv. – 2,89 mln.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,42 nakvynės (2015 m. IV ketv. – 2,39 nakvynės). Vienos kelionės metu keliautojas vidutiniškai išleido 75 EUR (2015 m. IV ketv. – 66 EUR). Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido poilsio nuosavamam būstui lankyti (31 EUR) bei draugams ir giminėms lankyti (58 EUR), o daugiausia – sveikatinimui (168 EUR) ir apsipirkti (138 EUR). Daugiausia su viena ir daugiau nakvynių keliavo asmenys iki 54 metų amžiaus, jie sudarė 71 proc. visų šių keliautojų.

Daugiausia (35 proc.) vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausiai (1 proc.) – apsipirkimą. Laisvalaikį, poilsį ir atostogas nurodė 28 proc. vietinių turistų, verslo reikalus – 19, poilsio nuosavo būsto lankymą – 5, sveikatinimą – 4, kitus tikslus – 8 proc.

Kelionėje 46 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose (nameliuose), pas gimines ir draugus – 25 proc., sanatorijose ir reabilitacijos centruose – 6, nuosavame poilsio būste – 5, kitur – 18 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 89 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 8 proc. turistų, traukiniu – 2, kita transporto priemone – 1 proc.

Daugiausia – 21 proc. – vietinių turistų lankėsi Vilniaus apskrityje, Klaipėdos apskrityje lankėsi 20 proc., Alytaus – 19, Kauno – 18, Utenos – 6, Panevėžio – 5 proc. turistų. Ne tokios populiarios buvo Šiaulių ir Marijampolės (po 4 proc.), Telšių – 2, Tauragės – 1 proc. apskritys.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį beveik visi po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (57 proc.) ir gerai (41 proc.), tik 2 proc. – patenkinamai.

Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po savo šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (31 proc.), nepakankamas pajamas (25 proc.), nenorą keliauti (14 proc.), sveikatos problemas (12 proc.), šeiminius įsipareigojimus (5 proc.) bei kitas priežastis (13 proc.).

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai vyko į vienadienes keliones 6,1 karto dažniau nei į keliones su viena ir daugiau nakvynių. Iš vienadienių kelionių draugams ar giminėms lankyti buvo skirta 31 proc. kelionių, apsipirkti – 23, poilsiui ir laisvalaikiui – 17, verslo tikslams – 8, sveikatinimo tikslams – 5, poilsiui nuosavame būste – 4, kitiems tikslams – 12 proc. Į vienadienes keliones vyko 47 proc. jaunesnių nei 45 metų amžiaus gyventojų. Vienadieniai keliautojai dažniausiai lankėsi Kauno (27 proc.), Vilniaus (17 proc.), Klaipėdos (10 proc.), Šiaulių ir Panevėžio (po 9 proc.), Alytaus ir Utenos (po 8 proc.) apskrityse.

1 lentelė. Vietinių turistų su viena ir daugiau nakvynių, jų kelionių ir nakvynių skaičius

 

2016 m.
IV ketv.

2016 m.

Palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, %

IV ketv.

metai

Vietinių turistų skaičius, tūkst.

 

 

 

 

Iš viso

412,1

x

–5,40

x

Vyrai

194,2

x

–4,66

x

Moterys

217,9

x

–6,05

x

Kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius, tūkst.

 

 

 

 

Iš viso

475,1

2 554,1

–5,8

–4,1

Asmeninės kelionės

386,9

2 218,6

–6,1

–4,4

Laisvalaikis, poilsis ir atostogos

131,7

828,7

–1,1

–4,6

Sveikatinimas ir SPA procedūros

18,3

72,9

8,6

1,9

Draugų ir giminių lankymas

168,4

967,0

–13,4

–6,4

Laisvalaikis, poilsis nuosavame būste

24,0

188,7

2,8

2,1

Apsipirkti

5,8

25,7

11,4

1,3

Kitos kelionės

38,7

135,5

–0,7

–1,7

Verslo kelionės

88,2

335,5

–4,3

–1,8

Kelionės pagal nakvynių skaičių, tūkst.

 

 

 

 

Kelionės su 1–3 nakvynėmis

400,5

2 123,2

–9,7

–3,9

Kelionės su 4 ir daugiau nakvynių

74,5

430,9

22,7

–5,0

Nakvynių skaičius, tūkst.

 

 

 

 

Iš viso

1 147,5

6 910,4

–4,6

–3,7

Asmeninės kelionės

968,5

6 245,4

–6,1

–3,4

Verslo kelionės

179,0

665,1

4,0

–6,0

Vidutinė vienos kelionės trukmė

2,42

2,71

1,2

0,4

Asmeninės kelionės

2,42

2,82

1,2

1,1

Verslo kelionės

2,03

1,98

8,7

–4,3

Išlaidos, mln. EUR

 

 

 

 

Iš viso

35,4

169,0

7,3

3,5

Asmeninės kelionės

26,9

142,1

8,5

3,7

Verslo kelionės

8,5

27,0

3,7

2,2


Pastaba. Galimi nukrypimai dėl skaičių apvalinimo.

x – tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas, skaičiuojamas tik metinis. Metinis turistų skaičius bus paskelbtas 2017 m. rugpjūčio 18 d.

Į užsienį 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį keliavo 326,2 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,8 proc. daugiau nei per tą patį 2015 m. laikotarpį. Daugiau nei pusė (53 proc.) keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje, 44,1 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.

Kelionių į užsienį skaičius 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, padidėjo 5,4 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 414,6 tūkst. kelionių, iš jų 53,3 tūkst. (12,9 proc. visų kelionių, arba 11,9 proc. daugiau nei 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį) sudarė kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu įmonėse, teikiančiose turizmo paslaugas.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį asmeninės kelionės sudarė 75 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 25 proc. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos gyventojai į užsienį asmeniniais tikslais vyko 4,5 proc. daugiau, verslo reikalais – 8,3 proc. daugiau.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 191 mln. EUR, arba 2,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 EUR, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,5 nakvynės, 2015 m. – atitinkamai 473 EUR ir 6,5 nakvynės.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Jungtinę Karalystę (51,8 tūkst., arba 12,5 proc. visų į užsienį keliavusių gyventojų), Latviją (44,6 tūkst., arba 10,8 proc.), Baltarusiją (41,8 tūkst., arba 10,1 proc.), Lenkiją (23,5 tūkst., arba 5,7 proc.), Vokietiją (21,5 tūkst., arba 5,2 proc.) ir Daniją (20,3 tūkst., arba 4,9 proc.).

2 lentelė. Lietuvos turistų, jų kelionių ir nakvynių skaičius užsienyje

 

2016 m.
IV ketv.

2016 m.

Palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, %

IV ketv.

metai

Iš viso

326,2

x

2,8

x

Vyrai

163,4

x

0,2

x

Moterys

162,8

x

5,6

x

Kelionių skaičius, tūkst.

 

 

 

 

Iš viso

414,6

1 952,8

5,4

5,0

Asmeninės kelionės

309,5

1 540,1

4,5

4,4

Verslo kelionės

105,1

412,7

8,3

7,1

Kelionės pagal nakvynių skaičių, tūkst.

 

 

 

 

Kelionės su 1–3 nakvynėmis

151,5

671,2

1,6

5,2

Kelionės su 4 ir daugiau nakvynių

263,1

1 281,6

7,7

4,9

Nakvynių skaičius, tūkst.

 

 

 

 

Iš viso

2 694,8

12 938,1

5,3

2,4

Asmeninės kelionės

2 216,5

10 867,2

4,6

1,6

Verslo kelionės

478,3

2 070,9

9,0

6,7

Išlaidos, mln. EUR

 

 

 

 

Iš viso

191,0

877,2

2,6

8,0

Asmeninės kelionės

140,0

675,3

1,9

7,6

Verslo kelionės

51,0

201,8

4,6

9,5


Pastaba. Galimi nukrypimai dėl skaičių apvalinimo.

x – tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas, skaičiuojamas tik metinis. Metinis turistų skaičius bus paskelbtas 2017 m. rugpjūčio 18 d.

3 pav. Didžiausi Lietuvos turistų kelionių srautai užsienyje

Sąvokos

Asmeninės kelionės – kelionės laisvalaikio, poilsio, atostogų, giminių ir draugų ar laisvalaikio, poilsio nuosavo būsto lankymo, sveikatinimo, apsipirkimo ir kitais tikslais.

Išvykstamasis turizmas – veikla, apimanti gyventojų, keliaujančių į vietoves, esančias už savo šalies ribų, ir laikinai ten apsistojančių, keliones.

Vietinis turizmas – veikla, apimanti gyventojų, keliaujančių į savo šalies vietoves, esančias už jų įprastinės gyvenamosios aplinkos ribų, ir laikinai jose apsistojančių, keliones.

2017 m. pirmojo ketvirčio vietinio ir išvykstamojo turizmo išankstiniai rodikliai bus skelbiami 2017 m. birželio 20 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


Turizmas_2016_IVQ_2gr.gif

Turizmas_2016_IVQ_1gr.gif

InfPr_Turizmas_2016_IVQ.doc

Teminės lentelės (Gyventojai)

Mėnesiniai demografiniai rodikliai

Gyventojų sudėtis

Nuolatiniai gyventojai

Gyventojų senėjimo rodikliai

Išvestiniai gyventojų skaičiaus rodikliai


Dokumento atnaujinimo data: 2017-01-11


 

Gimstamumas

Mirtingumas

Kūdikių mirtingumas

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Santuokos

Ištuokos

Įdomioji statistika

Moterų ir vyrų lygybė

Lietuvos jaunimas

Lietuvos vaikai


Darbo rinka


Dokumento atnaujinimo data: 2017-03-22


 


darbo_rinka_e.xls

darbo_rinka.xls

Darbo apmokėjimo ir darbo sąnaudų teminės lentelės


Ketvirtiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Metiniai darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai

Darbuotojų skaičiaus pagal bruto darbo užmokesčio dydį rodikliai

Ketvirtiniai darbo sąnaudų rodikliai

Metiniai darbo sąnaudų rodikliai

Darbo užmokesčio struktūros rodikliai (kas 4 metai)


Inf_pr_Pramone_2017_02.doc

Pramonės pokyčiai

DOC versija

Per mėnesį pramonės produkcija padidėjo 1,1 proc.

2017 m. vasario mėn. visa pramonės produkcija sudarė 1,59 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su sausio mėn., išankstiniais duomenimis, padidėjo 1,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – sumažėjo 3,1 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 24,4 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 32 proc.), pagrindinių metalų gamybos produkcija – 13,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 10,6 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 9,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − 4,5 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija – 5,5 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos − sumažėjo 0,5 proc.).

1 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai
Palyginamosiomis 2010 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys

2017 m. vasario mėn., palyginti su

2017 m. sausio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

2017 m. sausio mėn.

2016 m. vasario mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką.

2016 m. vasario mėn.

Pramonė (BE)

1,1

−3,1

5,8

3,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

0,6

−2,6

4,4

2,6

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

14,2

31,7

16,1

15,5

Apdirbamoji gamyba (C)

0,5

−2,7

4,3

2,5

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19)

0,1

−4,0

2,8

−0,3

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

5,9

−6,5

17,2

12,5

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

2,5

−2,2

4,0

0,5

Pagrindinės pramonės grupės

 

 

 

 

Energetikos produktai

2,7

−1,4

9,3

12,6

Tarpinio vartojimo prekės

−3,3

−7,0

4,1

3,4

Gamybos priemonės

5,7

2,2

20,6

9,1

Ilgalaikio vartojimo prekės

2,8

−2,6

7,2

2,4

Trumpalaikio vartojimo prekės

0,2

−2,7

-5,1

−10,0

 

2017 m. sausio–vasario mėn. visa pramonės produkcija sudarė 3,2 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos – 6,7 proc.).

2 lentelė. Pramonės produkcijos pokyčiai
Palyginamosiomis 2010 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su

2016 m. sausio–vasario mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

2016 m. sausio–vasario mėn.

Pramonė (BE)

6,3

6,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)

6,8

7,7

Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)

6,6

10,9

Apdirbamoji gamyba (C)

6,8

7,6

Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą)
(C be C19)

6,1

7,0

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)

3,8

1,1

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)

1,5

0,6

Pagrindinės pramonės grupės

 

 

Energetikos produktai

5,1

6,0

Tarpinio vartojimo prekės

10,0

12,2

Gamybos priemonės

21,7

17,8

Ilgalaikio vartojimo prekės

5,7

6,7

Trumpalaikio vartojimo prekės

−2,7

−3,6

 

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos įmonių produkcijos pardavimo pokyčiai 2017 m. sausio–vasario mėn.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcijos pardavimo ne Lietuvos rinkoje dalis sumažėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 66,7proc., Lietuvos rinkoje – padidėjo 0,6 procentinio punkto ir sudarė 33,3 proc. Daugiau negu pusę (56,9 proc.) ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos vertės sudarė ne euro zonos šalims parduotos produkcijos vertė.

Pramonės įmonių ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos vertė padidėjo 17,2 proc. to meto kainomis. Padidėjimą lėmė išaugęs rafinuotų naftos (71,5 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (38,2 proc.), niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos (27,5 proc.) produkcijos pardavimas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, vertė 2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Euro zonos šalyse parduotos pramonės produkcijos vertė padidėjo 8,9 proc. to meto kainomis, ne euro zonos ES šalyse – 24,5 proc.

2017 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2016 m. sausio–vasario mėn., pramonės produkcijos pardavimo vertė Lietuvos rinkoje padidėjo 20,2 proc. to meto kainomis, be rafinuotų naftos produktų – 11,2 proc.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos (B ir C) įmonių pardavimo ir paslaugų rinkos struktūra sausio–vasario mėn.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas – B
Apdirbamoji gamyba – C

Sąvokos

Pramonės įmonių produkcijos pardavimas – kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos (EVRK 2 red. B ir C sekcijos) įmonių pajamos (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų), gautos per ataskaitinį laikotarpį, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas.

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų). Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.


2017 m. kovo mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2017 m. balandžio 21 d.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


Pramone_1702en.gif

???warnOperationFailedBecauseWarning???