Lietuvos Respublikos 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai

Būstai

 

 

Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad nors gyventojų skaičius šalyje mažėja, būstų – priešingai – daugėja, ypač vieno buto namų. Lietuviai iš daugiabučių keliasi į vienbučius nuosavus namus. Surašymas parodė, kad gyvename erdviau ir patogiau. Naudingasis vieno būsto plotas padidėjo iki 66,7 m2. Daugumoje būstų (90,8 proc.) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas ir kt.).


Daugėja būstų ir vieno buto namų

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 1 mln. 438 tūkst. įprastinių būstų1 (2001 m. – 1 mln. 275 tūkst., 2011 m. – 1 mln. 374 tūkst.). Per dvidešimt metų tarp surašymų būstų skaičius išaugo 12,8 proc., per dešimtmetį nuo paskutinio surašymo – 4,6 proc.

Lietuvoje sparčiai daugėja vieno buto namų. Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, jų skaičius padidėjo 25,7 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. – 6,9 proc.), būstų dviejų butų namuose, trijų butų daugiabučiuose namuose ir butų negyvenamosiose patalpose (toliau – butas) skaičius išaugo 6,3 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. – 3,3 proc.).

Mieste vyravo butai (82,7 proc.), kaime – vieno buto namai (78,8 proc.). Per dvidešimt metų tiek mieste, tiek kaime padidėjo vieno buto namų dalis (atitinkamai 4,4 ir 3,9 procentinio punkto) (1 pav.).

 

1 pav. Būstai pagal tipą mieste ir kaime 2001–2021 m., procentais

Created with Highcharts 6.1.412,915,117,374,978,278,887,184,982,725,121,821,2Vieno buto namasButasMiestas2001Miestas2011Miestas2021Kaimas2001Kaimas2011Kaimas20210255075100

__________________
1Vieno buto ar dviejų butų namuose, trijų ir daugiau butų daugiabučiuose namuose ir negyvenamosiose patalpose.

 

Įprastiniuose būstuose gyveno 2 mln. 785 tūkst. (99,1 proc.) gyventojų, kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose – 26 tūkst. (0,9 proc.).

1 mln. 663 tūkst., arba 59,1 proc., šalies gyventojų gyveno butuose, 1 mln. 122 tūkst., arba 40 proc., – vieno buto namuose. Mieste 1 mln. 478 tūkst. gyventojų (77,1 proc.) gyveno butuose, 422,6 tūkst. (22,1 proc.) – vieno buto namuose. Kaime 699,6 tūkst. gyventojų (78,3 proc.) gyveno vieno buto namuose, 184,1 tūkst. (20,6 proc.) – butuose.


Būstai pagal pastatymo ir renovacijos laikotarpį

Surašymo duomenimis, 146,5 tūkst. būstų, arba 10,2 proc., buvo pastatyti iki 1945 m. Du trečdaliai visų būstų (970,1 tūkst., arba 67,5 proc.) buvo pastatyti 1946–1990 m. (2 pav.). 1991–2020 m. pastatyta 321 tūkst., arba 22,3 proc., būstų: iš jų mieste – 69,8 proc. (224 tūkst.), kaime – 30,2  proc. (97 tūkst.).

 

2 pav. Būstai pagal pastatymo laikotarpį, procentais

Created with Highcharts 6.1.4≤ 1945‬10,2≤ 1945‬10,21946–1960‬8,01946–1960‬8,01961–1970‬16,71961–1970‬16,71971–1980‬21,81971–1980‬21,81981–1990‬21,01981–1990‬21,01991–2000‬7,01991–2000‬7,02001–2010‬7,32001–2010‬7,32011–2015‬3,62011–2015‬3,6≥ 2016‬4,4≥ 2016‬4,4

 


Nauji būstai statomi didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose

66,2 proc. būstų, pastatytų Lietuvoje 1991–2020 m., buvo pastatyta didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) savivaldybėse ir prie jų esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.

Beveik pusė (45,5 proc.) 2011–2020 m. pastatytų būstų buvo pastatyta penkiuose didžiuose miestuose, ketvirtadalis (25,2 proc.) – šių miestų rajonuose. Palyginti su visais per paskutinį dešimtmetį pastatytais būstais, daugiau nei ketvirtadalis jų pastatyta Vilniuje (28,3 proc.) ir beveik dešimtadalis – Kaune (9,8 proc.).


Daugėja neapgyvendintų būstų

Surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1 mln. 213 tūkst. (84,4 proc.) būstų, kuriuose buvo gyvenama nuolat, 224,3 tūkst. (15,6 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. Apgyvendintų būstų skaičius, palyginti su 2011 m., išaugo 3,8 proc., neapgyvendintų – 13,1 proc.

Kaime kas penktas būstas buvo neapgyvendintas, mieste tokių būstų buvo 13,5 proc. Mieste 91,6 proc. vieno buto namuose ir 85,5 proc. butuose buvo nuolat gyvenama (3 pav.). Kaime apgyvendintų butų dalis panaši, kaip ir mieste, tačiau kaime surašymo metu užfiksuota 12,8 procentinio punkto mažiau vieno buto namų, kuriuose buvo nuolat gyvenama.

 

3 pav. Būstai pagal apgyvendinimą mieste ir kaime 2021 m., procentais

Created with Highcharts 6.1.491,685,578,883,98,414,521,216,1Gyvenami nuolatNeapgyvendintiMiestasVieno buto namasMiestasButasKaimasVieno buto namasKaimasButas0255075100

 

Kas trečias būstas Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Palangos miesto, Zarasų rajono, Varėnos rajono savivaldybėse buvo neapgyvendintas, kas ketvirtas neapgyvendintas – keturiolikoje savivaldybių (Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Lazdijų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos rajonų ir Birštono, Druskininkų, Pagėgių savivaldybėse).

Didžiuosiuose miestuose neapgyvendinti būstai sudarė nuo 11,5 proc. visų būstų Šiauliuose iki 16,2 proc. Klaipėdoje.


Būstuose dažniausiai gyvena jų savininkai

Būstai, kuriuose gyveno jų savininkai, sudarė 91,3 proc. visų apgyvendintų būstų. 3 proc. būstų buvo nuomojami (nuomos sutartys užregistruotos valstybės įmonėje Registrų centras). Kitokia nuosavybės forma turimi būstai sudarė 5,7 proc. apgyvendintų būstų.

Daugiausia nuomojamų būstų, buvo Neringos (15,7 proc. visų apgyvendintų būstų) ir Birštono (7 proc.) savivaldybėse, mažiausiai – Klaipėdos ir Utenos rajonų savivaldybėse (po 1,7 proc.).


Gyvename erdviau

Nepriklausomybės metais atliktų surašymų rezultatai rodo, kad Lietuvoje nuolat auga didesnių būstų skaičius. 2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 m2 (2001 m. – 59,6 m2, 2011 m. – 63,1 m2): mieste – 60,7 m2 (2001 m. – 55,3 m2, 2011 m. – 59,6 m2), kaime – 79,4 m2 (2001 m. – 68,5 m2, 2011 m. – 70,3 m2).

Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 m2 naudingojo ploto (2001 m. – 22,6 m2, 2011 m. – 26,2 m2). Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 m2), Molėtų (34,3 m2), Biržų (34,1 m2) ir Kupiškio (34 m2) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse – mažiau nei 27 m2 (4 pav.).

 

4 pav. Naudingasis apgyvendinto būsto plotas, vidutiniškai tenkantis vienam gyventojui, savivaldybėse


Naudingasis apgyvendinto būsto plotas,
vidutiniškai tenkantis vienam gyventojui,
Lietuvoje – 29,6 m2


Būstų apsirūpinimas patogumais didėja, ypač kaime

2021 m. surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. Per dešimt metų daugėjo būstų, turinčių šiuos patogumus (5 pav.).

 

5 pav. Būstai pagal patogumus 2001–2021 m., procentais

Created with Highcharts 6.1.476,476,473,973,965,265,269,569,568,668,685,885,885,685,674,474,476,076,075,975,999,199,198,898,890,890,890,890,892,192,1200120112021VandentiekisKanalizacijaKarštas vanduoVonia (dušas)Tualetas su nutekamuoju vandeniu01224364860728496108

 

1 mln. 325 tūkst. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. – 1 mln. 56 tūkst., arba 76,8 proc.) (6 pav.).

 

6 pav. Būstai pagal centrinį šildymą mieste ir kaime 2011–2021 m., procentais

Created with Highcharts 6.1.448,348,377,677,691,191,199,099,076,876,892,192,1Iš visoMiestasKaimas2011202105101520253035404550556065707580859095100105

 

1 mln. 305 tūkst. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) juose gyveno 2 mln. 589 tūkst. gyventojų (93 proc. visų būstuose gyvenusių asmenų).


Daugiau informacijos šia tema galima rasti Rodiklių duomenų bazėje.