Nuotr. iš Pixabay.com

2021 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 579,4 EUR ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,6 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 692 EUR ir buvo 9,8 proc. didesnis, privačiajame – 1 531,9 EUR ir buvo 11,1 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,2 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje) iki 15,7 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje).

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m.
Palyginti ankstesniais metais

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 001,8 EUR ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 065,9 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame – 974,8 EUR ir buvo 10,1 proc. didesnis.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2021 m., palyginti su 2020 m., šalies ūkyje buvo 104,8 proc.: viešajame sektoriuje – 104,2 proc., privačiajame – 105,2 proc.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais

2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais

2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.

Darbo užmokesčio pokyčiams 2021 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,8 ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. 75,5 proc. šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (apdirbamosios gamybos; švietimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto; vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; transporto ir saugojimo; statybos ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

2021 m. mažiausiai – 1 002,1 EUR – uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,9 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 36,6 proc. mažiau už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – 1 239,5 EUR (1,3 karto mažiau ir 21,5 proc. mažiau už šalies vidurkį), bei kitos aptarnavimo veiklos – 1 253 EUR (1,3 karto mažiau ir 20,7 proc. mažiau už šalies vidurkį), įmonių darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Sostinės regione – 1 762,8 EUR ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 10,3 proc. ir sudarė 1 439 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. sudarė 323,8 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse – nuo 8,3 proc. Tauragės iki 12,2 proc. Kauno.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo visose savivaldybėse – nuo 4,1 proc. Kelmės iki 16,6 proc. Neringos.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 819,9 EUR, o mažiausias – 1 083,3 EUR – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė 736,6 EUR.

14 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 200 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 241, 77 ir 13 EUR.

Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2021 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (1 592,8 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (924,3 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Klaipėdos apskrityje (1 504,3 EUR), mažiausias – Marijampolės apskrityje (1 066,7 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus apskrityje (1 501,5 EUR), mažiausiai – Utenos apskrityje (1 038,6 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 631,4 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (1 232,7 EUR).

Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (1 645,7 EUR) tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių.

Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2021 m. gavo dirbantieji Vilniaus ir Kauno apskrityse informacijos ir ryšių veikloje (atitinkamai 1 781 EUR ir 1 749 EUR). Trečioje vietoje – Vilniaus apskrities finansinės ir draudimo veiklos įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2021 m. vidutiniškai, atskaičius mokesčius, uždirbo 1 677,4 EUR.

Mažiausias neto darbo užmokestis 2021 m. mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojams – vidutiniškai 532,4 EUR.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 10,5 proc. ir buvo 116,7 EUR didesnis už šalies vidurkį, bet 0,2 proc. mažesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 12,6 proc. – Klaipėdos ir Kauno apskrityse, lėčiausiai augo Alytaus apskrityje – 7,6 proc. Visose apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo apskrities vidurkį ir buvo didesnis nuo 5 proc. (Vilniaus apskrityje) iki 18,4 proc. (Tauragės apskrityje).

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Unsplash.com

Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2021 m., palyginti su 2020 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo įmonėse, turinčiose nuo 1 iki 9 darbuotojų – 14,9 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 ir, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 10,9 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 500 iki 999 ir nuo 250 iki 499 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 10,7 ir 8,4 proc. Mažiausiai darbo užmokestis kilo įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų – 7,8 proc.

Įmonių, turinčių nuo 500 iki 999 darbuotojų, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo didžiausias –1 771,9 EUR – 63,8 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 152,3 EUR ir buvo 27 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 5,8 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2021 m.

____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio¹ pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m.
Palyginti su ankstesniais metais

____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m.

____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2021 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,5 proc. (25,9 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc. (4,8 tūkst.), privačiajame – 2,9 proc. (21,2 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė. Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, koronaviruso infekcijos (COVID‑19) pasekmės ekonomikai ir kitos priežastys.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo nekilnojamo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2021 m. spalio mėn. sudarė 10,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 0,7 procentinio punkto daugiau nei pernai nekilnojamojo turto operacijų veikloje.

2021 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 968 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 968 iki 1 311 EUR, trečias – nuo 1 311 iki 1 878 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1 878 EUR ir daugiau.

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius¹ šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2021 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.

____________________
¹ Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2021 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 11,6 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistų darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų indeksuoti 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2022 m. sausio 1 d. sudarė 730 EUR (2021 m. sausio 1 d. – 642 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidinta 88 EUR. Estijoje minimalioji mėnesinė alga padidėjo 70 EUR ir 2022 m. sausio 1 d. buvo 654 EUR, Latvijoje – nepakito ir sudarė 500 EUR.

Liuksemburge ir Airijoje bei Nyderlanduose minimalioji mėnesinė alga 2022 m. sausio 1 d. atitinkamai 3,1 karto ir 2,4 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 257 EUR), Airijoje (1 775 EUR), Nyderlanduose (1 725 EUR), Belgijoje (1 658 EUR), Vokietijoje (1 638 EUR), Prancūzijoje (1 603 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (332 EUR).

Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2022 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Nuotr. iš Pixabay.com

2021 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje¹, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu.
____________________
¹ Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,3 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,5 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –5,8 ir –1,7 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2021 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,8 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų (6,1 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2021 m. sudarė 12 proc.: viešajame sektoriuje – 9,7 proc., privačiajame – 14,3 proc., ir, palyginti su 2020 m., šalies ūkyje sumažėjo 1 procentiniu punktu: viešajame sektoriuje – 1,3, privačiajame – 1,4 procentinio punkto.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2020–2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis² Europos Sąjungoje (ES) 2020 m. sudarė 13* proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2020 m. buvo Liuksemburge (0,7* proc.), Rumunijoje (2,4ᵉ proc.) bei Slovėnijoje (3,1* proc.), o didžiausias – Latvijoje (22,3* proc.) ir Estijoje (21,1* proc.).

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2020 m.

____________________

² Pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).

³ Airija ir Graikija – 2018 m. duomenys.

⁴ Čekija – pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 1 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).

* Išankstiniai duomenys.

ᵉ Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2021 m.

Tūkst. EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

2021 m. sutuoktinių, auginančių 2 vaikus, kurių tik vienas dirba, mažo darbo užmokesčio spąstai sudarė 78 proc., vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų asmens – 42,2 proc. Šis rodiklis parodo, kokią procentinę bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai darbuotojo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir jis netenka socialinių išmokų. Didesnis mažo darbo užmokesčio spąstų rodiklis parodo darbuotojo mažėjančias paskatas dirbti ilgesnį darbo laiką ar geriau apmokamą darbą, nes padidėjus bruto darbo užmokesčiui, jis netektų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies dėl didesnių darbuotojo mokamų mokesčių.

Mažo darbo užmokesčio spąstai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2021 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis, neįskaitant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, 2021 m. buvo 86,4 proc. ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. Šis rodiklis parodo, kokią bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, jam po nedarbo pradėjus dirbti ir nebegaunant socialinių išmokų. Didelė rodiklio reikšmė parodo menką motyvaciją pradėti dirbti, netenkant socialinių išmokų ir prarandant darbo užmokesčio dalį dėl sumokamų mokesčių. 

2021 m. nedarbo spąstų rodiklis, įskaitant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, ES šalyse siekė 74,2 proc., o mažiausias buvo Maltoje, Graikijoje ir Rumunijoje (atitinkamai – 51,8, 54,5 ir 54,9 proc.). 

Nedarbo spąstai
Neįskaitoma būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nedarbo spąstai ES šalyse 2021 m.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Nuotr. iš Unsplash.com

2021 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Belgijoje – 46,2 proc., Vokietijoje – 44,2, Austrijoje – 43,3 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 18,1, Airijoje – 25 proc., Maltoje – 25,2 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus padidėjo 0,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 34,3 proc.

Darbo sąnaudų mokestinė našta

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2021 m.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Daugiau darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbo sąnaudų rodiklių:

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal įmonių dydžio grupes ir ekonominės veiklos rūšis

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir ekonominės veiklos rūšis spalio mėn.

Ekonominės veiklos rūšys

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.