Darbo rinka Lietuvoje (2019 m. leidimas)

Darbo užmokestis, darbo laikas ir darbo sąnaudos

 

Nuotr. iš Pixabay.com

2018 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 924,1 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 946,2 EUR ir buvo 10,7 proc. didesnis, privačiajame – 914,1 EUR ir buvo 9,6 proc. didesnis.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
   EURŠaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis
   EURŠaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. padidėjo visų veiklų įmonėse: labiausiai – 15,4 proc. – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 14,5 proc., bei informacijos ir ryšių – 14,2 proc.


Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.
Palyginti su 2017 m. 

Created with Highcharts 6.1.4Proc.15,415,414,514,514,214,212,912,911,211,211,011,010,110,19,79,79,49,48,88,88,88,88,78,78,68,68,38,36,96,96,86,86,46,45,95,95,55,5QIJPMNGSFARLCDOKEHB05101520

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 720 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 735,1 EUR ir buvo 9,7 proc. didesnis, privačiajame – 713,1 EUR ir buvo 8,8 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2018 m., palyginti su 2017 m., šalies ūkyje padidėjo 6,2 proc.: viešajame sektoriuje – 6,8 proc., privačiajame – 5,9 proc.


Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais

   Proc.Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais

   Proc.Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas), nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.


Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis 1,8 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Daugiau nei pusės (60,3 proc.) šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; statybos; transporto ir saugojimo ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

2018 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,6 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 30,2 proc. mažiau už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 19,4 proc. mažiau už šalies vidurkį) bei kitos aptarnavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 17,4 proc. mažiau už šalies vidurkį) įmonių darbuotojai.

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis

   EUR

Created with Highcharts 6.1.4EUR924,1924,1807,2807,21 100,31 100,3947,2947,21 133,61 133,6890,3890,3854,3854,3869,1869,1820,2820,2645,2645,21 652,01 652,01 648,81 648,8829,0829,01 186,91 186,9793,6793,61 100,81 100,8817,9817,9953,7953,7744,5744,5763,3763,3990,5990,5821,4821,41 112,51 112,51 063,11 063,11 151,91 151,9908,0908,0847,6847,6982,1982,1791,6791,6749,4749,41 853,11 853,12 164,82 164,8873,6873,61 331,91 331,9825,5825,51 133,41 133,4866,2866,21 207,71 207,7826,1826,1879,8879,8858,2858,2775,1775,11 039,31 039,3798,3798,31 072,31 072,3842,7842,7911,3911,3774,0774,0931,1931,1613,0613,01 336,21 336,21 383,51 383,5775,7775,71 084,11 084,1753,9753,91 069,81 069,8804,7804,7908,7908,7702,5702,5704,2704,2Iš visoVyraiMoterysA–SABCDEFGHIJKLMNOPQRS010020030040050060070080090010001100120013001400150016001700180019002000210022002300

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis
   Proc.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.10,010,08,88,85,55,58,68,68,38,36,46,49,49,410,110,15,95,914,514,514,214,26,86,88,78,711,211,211,011,06,96,912,912,915,415,48,88,89,79,78,88,88,28,25,35,38,68,67,97,95,35,38,68,69,59,55,25,217,417,413,213,25,25,29,19,112,812,810,410,46,66,613,713,714,314,311,911,99,99,911,111,110,210,26,36,38,48,410,010,09,39,315,615,610,710,79,09,013,413,414,914,96,66,68,88,810,610,611,911,97,27,212,612,615,715,77,27,210,110,1Iš visoVyraiMoterysA–SABCDEFGHIJKLMNOPQRS012345678910111213141516171819

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. buvo Sostinės regione (1 034,6 EUR) ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,1 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 9,7 proc. ir sudarė 844,1 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų per metus padidėjo 20,5 EUR ir sudarė 190,5 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (atitinkamai 10,1 ir 10 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 9,8 proc. Kauno iki 8,1 proc. Utenos apskrityje.


Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUR1 034,61 034,6771,9771,9909,2909,2887,2887,2754,1754,1801,0801,0772,8772,8731,0731,0818,3818,3775,8775,8795,7795,7615,8615,8709,8709,8694,7694,7603,6603,6635,7635,7616,4616,4587,7587,7647,5647,5618,4618,4BrutoNetoVilniaus apskritisAlytaus apskritisKauno apskritisKlaipėdos apskritisMarijampolės apskritisPanevėžio apskritisŠiaulių apskritisTauragės apskritisTelšių apskritisUtenos apskritis02505007501 0001 250

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m., palyginti su 2017 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo beveik visose savivaldybėse – nuo 4,2 iki 14,1 proc., išskyrus Pagėgių savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 1,4 proc., o Ignalinos rajono savivaldybėje liko nepakitęs.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 069,5 EUR, o mažiausias – Kalvarijos savivaldybėje – 641,7 EUR. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybės per metus padidėjo 69,5 EUR ir sudarė 427,8 EUR.

11 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 700 EUR. Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 45,4, 46,3 ir 17,4 EUR.


Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2018 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (947,3 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (596,5 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Klaipėdos apskrityje (971 EUR), mažiausias – Marijampolės apskrityje (596,5 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus (932,8 EUR) apskrityje, mažiausiai – Marijampolės apskrityje (703,9 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (904,4 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (700,4 EUR).

Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo informacijos ir ryšių veikloje (1172,5 EUR) tarp Vilniaus ir Utenos apskričių.


Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2018 m. gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių (vidutiniškai – 1 352,9 EUR) bei finansinėje ir draudimo veiklos (1 311,1 EUR) įmonėse. Trečioje vietoje – Kauno apskrities informacijos ir ryšių įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2018 m. vidutiniškai „į rankas“ uždirbo 1 085,2 EUR.

Mažiausias neto darbo užmokestis 2018 m. mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – vidutiniškai 416,7 EUR.


Daugiau informacijos apie darbo užmokesčio rodiklius rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Nuotr. iš Unsplash.com

Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2018 m., palyginti su 2017 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo mažose įmonėse (nuo 1 iki 9 darbuotojų ir nuo 10 iki 49 darbuotojų – 9,7 proc.). Įmonėse, kuriose dirbo nuo 250 iki 499 ir nuo 50 iki 249 darbuotojų per metus, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 9 ir 8,1 proc. Įmonėse, kuriose dirbo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų, darbo užmokestis padidėjo 8,6 proc., o mažiausiai darbo užmokestis kilo įmonėse, kuriose dirbo nuo 500 iki 999 darbuotojų – 4,9 proc.

Įmonių, turinčių nuo 250 iki 499 darbuotojų, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2018 m. siekė 1048,1 EUR ir 57,9 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 663,7 EUR ir buvo 28,2 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUR924,1924,1663,7663,7868,3868,3959,8959,81 048,11 048,11 020,61 020,61 027,71 027,7946,2946,2924,2924,2755,3755,3850,9850,91 030,61 030,61 096,71 096,71 110,11 110,1914,1914,1660,5660,5895,2895,21 033,11 033,11 059,41 059,4990,4990,4932,9932,9Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmisIš viso1–910–4950–249250–499500–9991 tūkst. ir daugiau02505007501 0001 250

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2018 m.
   EUR

Created with Highcharts 6.1.4EUR946,2946,2951,2951,21 082,11 082,11 082,11 082,11 145,31 145,3948,3948,31 182,51 182,51 002,31 002,31 062,91 062,91 326,71 326,71 799,41 799,4822,6822,61 157,01 157,0808,7808,7814,4814,4946,7946,7733,7733,7835,9835,9914,1914,1782,7782,7948,4948,4946,3946,31 099,51 099,5784,8784,8845,7845,7869,1869,1766,1766,1645,1645,11 670,11 670,11 642,01 642,0829,8829,81 195,01 195,0791,0791,0874,4874,4983,3983,3769,0769,0759,6759,6Viešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmisA–SAB–CCDEFGHIJKLMNPQRS01002003004005006007008009001 0001 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001 900

____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – konfidencialūs duomenys.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio3 pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.
Palyginti su ankstesniais metais, proc.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.9,79,78,68,68,78,75,85,88,58,59,09,06,86,89,69,610,210,26,06,014,214,214,314,37,07,08,78,711,211,211,011,07,27,210,710,715,715,7999,69,6A–SAB–CBCDEFGHIJKLMNOPQRS00,511,522,533,544,555,566,577,588,599,51010,51111,51212,51313,51414,51515,51616,5

____________________
3 Be individualiųjų įmonių.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4h165,60167,00166,90167,00166,70166,90166,90166,90166,90167,00167,00167,00166,30166,80167,20166,90155,50166,20166,90166,60151,90154,50153,80152,80153,50152,80155,40156,90154,30157,20154,00151,50154,80155,80157,20147,70136,40149,70153,10159,30Apmokėtų valandų skaičiusDirbtų valandų skaičiusA–SABCDEFGHIJKLMNOPQRS0102030405060708090100110120130140150160170180

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Lietuvoje vienos dirbtos valandos bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų buvo mažesnis nei kitose ES valstybėse narėse (išskyrus Bulgariją) ir 2018 m. sudarė 6,3 EUR. Danijoje bei Liuksemburge darbo užmokestis buvo apie 6 kartus, Belgijoje – 5 kartus, Nyderlanduose, Airijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje apytiksliai 4 kartus didesnis nei Lietuvoje.
 

Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mė­ne­sinę algą (MMA) 2018 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,5 proc. (25,5 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 2,2 proc. (6,6 tūkst.), privačiajame – 2,7 proc. (18,9 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje sumažėjo 0,8 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,8 procentinio punkto, privačiajame – 0,7. Įtakos tam turėjo nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas) ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. padidėjo visų veiklų įmonėse: labiausiai – 15,4 proc. – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 14,5 proc., bei informacijos ir ryšių – 14,2 proc. Lėčiausiai darbo užmokestis kilo kasybos ir karjerų eksploatavimo (5,5 proc.) bei transporto ir saugojimo veiklos įmonių darbuotojams (5,9 proc.).  Kitos veiklos įmonėse darbo užmokestis didėjo nuo 6,4 proc. vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo iki 12,9 proc. švietimo veiklos įmonėse ir įstaigose.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, jų skaičius 2018 m. spalio mėn. sudarė 9 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 1,2 procentinio punkto daugiau nei pernai.

2018 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 546,2 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 546,3 iki 785,9 EUR, trečias – nuo 786 iki 1 131 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1 131,1 EUR ir daugiau. Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 1 319,2 EUR – buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia – 520 EUR – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.


Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius4 šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2018 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.

Created with Highcharts 6.1.4EUR25 53525 53589 04689 046211 329211 329191 313191 313155 552155 552150 648150 64879 51879 51899 02899 0286 6086 60815 77615 77644 99744 99760 01660 01661 63161 63161 98761 98726 83626 83626 62526 62518 92718 92773 27073 270166 332166 332131 297131 29793 92193 92188 66188 66152 68252 68272 40372 403Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmisMinimalioji mėnesinė alga ir mažiau401–450 EUR451–600 EUR601–800 EUR801–1000 EUR1 001–1 300 EUR1 301–1 600 EUR1 601 EUR ir daugiau050 000100 000150 000200 000250 000

____________________
4 Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2018 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 10,4 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,9 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.


Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
   EUR 

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2019 m. sausio 1 d. sudarė 555 EUR (2018 m. sausio 1 d. – 400 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidinta 30 EUR ir indeksuota 1,289 karto dėl pasikeitusių darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų). Latvijoje minimalioji mėnesinė alga nepakito ir 2019 m. sausio 1 d. buvo 430 EUR, Estijoje – pakilo 40 EUR ir sudarė 540 EUR.

Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje minimalioji mėnesinė alga 2019 m. sausio 1 d. atitinkamai 3 kartus ir 2,6 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 071 EUR), Airijoje (1 656 EUR), Nyderlanduose (1 616 EUR), Belgijoje (1 594 EUR), Vokietijoje (1 557 EUR), Prancūzijoje (1 521 EUR), Jungtinėje Karalystėje (1 453 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (286 EUR).

 

Nuotr. iš Pixabay.com

2018 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje1, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 13 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto. 

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 37,3 proc., informacijos ir ryšių – 27,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,9 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –10,1 ir –3,2 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.14,014,013,013,037,337,327,827,826,926,924,824,820,820,818,018,015,915,914,114,113,913,912,612,612,012,011,711,76,66,65,05,03,73,72,02,0-3,2-3,2-10,1-10,1B–S(–O)B–SKJQCGMSILNERDBOPFH-20-1001020304050

____________________
1 Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,2 (jaunesnių nei 25 metų darbuotojų amžiaus grupėje) iki 1,9 procentinio punkto (45–54 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (19,1 proc.) grupėje, o mažiausias – 55–64 metų amžiaus darbuotojų (10,8 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2018 m. sudarė 14 proc.: viešajame sektoriuje – 14,1 proc., privačiajame – 14,2 proc., ir, palyginti su 2017 m., šalies ūkyje sumažėjo 1,2 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame – 1,5 procentinio punkto. Darbo užmokesčio atotrūkio privačiajame sektoriuje sumažėjimui įtakos turėjo 2018 m. spartesni moterų darbo užmokesčio augimo tempai nei vyrų.


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2017–2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.15,215,212,512,515,015,020,620,613,313,312,612,614,614,614,014,012,312,313,713,719,119,111,411,410,810,813,113,120172018Iš visoIki 25 metų25–3435–4445–5455–6465 ir vyresni0510152025

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2017 m. ES moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 16* proc. Visose valstybėse narėse vidutinis valandinis moterų bruto darbo užmokestis fiksuotas mažesnis nei vyrų. Didžiausias moterų ir vyrų, dirbančių pramonės, statybų ir paslaugų sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (EVRK 2 red. B–S(–O) sekcijos), darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. fiksuotas Estijoje (25,6 proc.) ir Čekijoje (21,1 proc.), mažiausias – Rumunijoje (3,5e proc.) bei Italijoje ir Liuksemburge (5 proc.). Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2018 m. siekė 14 proc. (2017 m. – 15,2 proc.) ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 procentinio punkto.


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2017 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.3,53,55,05,05,05,06,06,07,27,28,08,011,611,612,212,212,512,512,612,613,613,613,713,713,913,914,214,214,714,715,115,115,215,215,215,215,415,415,715,716,316,316,716,719,819,819,919,920,820,821,021,021,121,125,625,6RumunijaᵉItalija*LiuksemburgasBelgijaLenkija*SlovėnijaKroatijaMaltaGraikijaŠvedijaBulgarijaKiprasAirijaVengrija*DanijaIspanija*LietuvaNyderlandaiPrancūzija*LatvijaPortugalijaSuomija*SlovakijaAustrijaJungtinė Karalystė*Vokietija*ČekijaEstija0102030

____________________
2 Airija ir Graikija – 2014 m. duomenys.
* Išankstiniai duomenys.
e Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2019 m. sausio 1 d.

Created with Highcharts 6.1.4EUR2 0712 0711 6561 6561 6161 6161 5941 5941 5571 5571 5211 5211 4531 4531 0501 050887887762762700700684684555555540540523523520520519519506506464464446446430430286286LiuksemburgasAirijaNyderlandaiBelgijaVokietijaPrancūzijaJungtinė KaralystėIspanijaSlovėnijaMaltaPortugalijaGraikijaLietuvaEstijaLenkijaSlovakijaČekijaKroatijaVengrijaRumunijaLatvijaBulgarija05001 0001 5002 0002 500

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2018 m.
Tūkst. EUR

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Nuotr. iš Pixabay.com

 

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m. vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,3 proc. ir sudarė 8,68 EUR. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visose įmonėse, o labiausiai – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (14,7 proc.), informacijos ir ryšių (13 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (12,3 proc.) įmonėse.

Mažiausias augimas buvo stebimas kasybos ir karjerų eksploatavimo (5,6 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (6 proc.) bei vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (6,1 proc.) veiklos įmonėse.


Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos bei jų struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis šalies ūkyje 2017–2018 m.

EVRK 2 red.

Ekonominės veiklos rūšis

 

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, EUR

Darbo sąnaudų struktūra, proc.

Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra

Kitos darbo sąnaudos

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

B–S

Pramonė, statyba ir paslaugos

2017

7,87

8,20

71,2

71,4

28,8

28,6

2018

8,68

9,04

71,0

71,2

29,0

28,8

B

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2017

9,32

9,58

73,0

72,9

27,0

27,1

2018

9,84

10,12

73,2

73,1

26,8

26,9

C

Apdirbamoji gamyba

2017

7,84

8,06

72,6

72,5

27,4

27,5

2018

8,53

8,77

72,8

72,7

27,2

27,3

D

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

2017

9,52

9,81

71,7

71,8

28,3

28,2

2018

10,09

10,39

72,1

72,1

27,9

27,9

E

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

2017

7,34

7,42

73,6

73,6

26,4

26,4

2018

7,79

7,88

74,0

74,0

26,0

26,0

F

Statyba

2017

7,39

7,87

68,4

69,2

31,6

30,8

2018

8,23

8,76

67,6

68,3

32,4

31,7

G

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

2017

7,13

7,56

73,1

73,1

26,9

26,9

2018

7,85

8,32

73,2

73,3

26,8

26,7

H

Transportas ir saugojimas

2017

8,89

9,30

57,7

57,5

42,3

42,5

2018

9,77

10,21

56,5

56,2

43,5

43,8

I

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

2017

4,89

5,13

73,5

73,5

26,5

26,5

2018

5,49

5,76

73,6

73,5

26,4

26,5

J

Informacija ir ryšiai

2017

12,99

14,36

72,4

72,2

27,6

27,8

2018

14,68

16,23

72,5

72,3

27,5

27,7

K

Finansinė ir draudimo veikla

2017

14,39

14,91

71,1

71,0

28,9

29,0

2018

15,52

16,08

71,4

71,3

28,6

28,7

L

Nekilnojamojo turto operacijos

2017

6,58

7,69

73,4

73,6

26,6

26,4

2018

7,24

8,47

73,7

73,8

26,3

26,2

N

Administracinė ir aptarnavimo veikla

2017

6,91

7,01

69,9

69,6

30,1

30,4

2018

7,70

7,81

69,7

69,4

30,3

30,6

O

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

2017

9,26

9,25

74,3

74,3

25,7

25,7

2018

10,11

10,10

72,9

72,9

27,1

27,1

P

Švietimas

2017

7,21

7,27

74,1

74,1

25,9

25,9

2018

7,94

8,00

74,4

74,4

25,6

25,6

Q

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

2017

7,56

7,60

74,5

74,5

25,5

25,5

2018

8,67

8,72

74,6

74,6

25,4

25,4

R

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

2017

6,00

6,17

74,2

74,2

25,8

25,8

2018

6,52

6,70

74,3

74,3

25,7

25,7

S

Kita aptarnavimo veikla

2017

5,81

6,81

74,1

73,4

25,9

26,6

2018

6,19

7,25

74,8

74,1

25,2

25,9

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Nuotr. iš Pixabay.com

Mažo darbo užmokesčio spąstai parodo finansinius praradimus dėl mokesčių ir išmokų, pajamoms išaugus nuo 33 proc. (nuo vidutinio bruto darbo užmokesčio konkrečiai namų ūkio kategorijai) iki 67 proc. Mažo darbo užmokesčio spąstai apibūdina tokią padėtį, kai dirbantieji nesiima dirbti daugiau darbo valandų arba geriau apmokamo darbo, nes papildomai gaunamos pajamos būtų pernelyg mažos. Šis rodiklis parodo procentinę bruto pajamų dalį, kurios dirbantysis netenka sumokėjęs pajamų mokestį, socialines įmokas ir netekdamas lengvatų, kai jo darbo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Esant dideliam mažo darbo užmokesčio spąstų rodikliui, dirbantieji netenka gan didelės uždirbtų pajamų dalies, atskaičius mokesčius ir socialines įmokas. Dėl to galimai mažėja motyvacija dirbti daugiau darbo valandų arba ieškoti geriau apmokamo darbo. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, vienišų asmenų finansiniai praradimai nėra labai dideli, o namų ūkių, kuriuos sudaro sutuoktiniai, iš kurių tik vienas dirba, su dviem išlaikomais vaikais, finansiniai praradimai yra pakankamai dideli.


Mažo darbo užmokesčio spąstai
   Proc.Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2018 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens

Created with Highcharts 6.1.4Proc.39,039,059,759,753,453,453,053,050,950,950,550,546,046,044,844,842,742,738,338,338,338,334,634,633,533,533,533,532,132,132,032,031,531,531,131,130,630,630,330,328,828,826,926,926,126,125,725,725,625,624,624,622,422,419,719,710,310,3ES 28BelgijaPrancūzijaLiuksemburgasDanijaNyderlandaiAustrijaVokietijaRumunijaSlovėnijaItalijaSuomijaVengrijaLatvijaSlovakijaJungtinė KaralystėPortugalijaČekijaAirijaLenkijaŠvedijaIspanijaGraikijaLietuvaMaltaKroatijaBulgarijaEstijaKipras020406080

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis 2018 m. buvo 86,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Rodiklis rodo, kad darbuotojas, ilgą laiką neturėjęs darbo, pradėjęs dirbti ir dėl to netekęs nedarbo socialinio draudimo išmokos, socialinės pašalpos ir pan., „išsaugojo“ 13,2 proc. bruto darbo užmokesčio. 2018 m. didžiausias nedarbo spąstų rodiklis buvo Liuksemburge – 91 proc., Belgijoje ir Danijoje – 89 proc., o mažiausias – Estijoje, Slovakijoje, Graikijoje ir Airijoje (atitinkamai – 32, 46, 52 ir 55 proc.). ES šalių vidurkis siekė 73 proc.


Nedarbo spąstai
   Proc.Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Žvelgiant į nedarbo spąstų rodiklio reikšmę Lietuvoje ES šalių kontekste, galima teigti, kad 2018 m. Lietuvoje nedarbo spąstų lygis buvo pakankamai aukštas. Tokią situaciją gali lemti tai, kad, esant didelėms nedarbo išmokoms ir gan ilgam jų mokėjimo terminui, darbuotojai Lietuvoje nėra motyvuoti imtis mažai apmokamo darbo.


Nedarbo spąstai ES šalyse 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.73,173,190,890,889,389,389,389,386,886,884,084,082,482,482,382,382,182,180,780,780,480,479,679,678,378,378,378,378,178,177,677,676,376,374,874,874,374,373,273,271,671,663,763,763,463,458,058,056,856,855,255,251,551,545,945,932,232,2ES 28LiuksemburgasBelgijaDanijaLietuvaLatvijaBulgarijaKroatijaIspanijaČekijaPortugalijaItalijaVengrijaSlovėnijaŠvedijaNyderlandaiPrancūzijaLenkijaSuomijaVokietijaAustrijaKiprasMaltaJungtinė KaralystėRumunijaAirijaGraikijaSlovakijaEstija0255075100

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Nuotr. iš Unsplash.com

2018 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Belgijoje – 46,1 proc., Vokietijoje – 45,4, Vengrijoje – 45 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 17,3, Maltoje – 20 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 37,1 proc.


Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.38,238,246,146,145,445,445,045,043,343,343,143,141,441,441,041,040,940,940,040,039,539,538,738,737,137,136,936,936,836,836,536,535,935,935,135,134,934,933,733,733,233,232,932,930,830,830,430,426,126,124,224,220,020,017,317,3ES 28BelgijavokietijaVengrijaAustrijaPrancūzijaČekijaŠvedijaItalijaSlovėnijaSlovakijaLatvijaLietuvaGraikijaRumunijaPortugalijaIspanijaLenkijaBulgarijaKroatijaDanijaEstijaNyderlandaiLiuksemburgasJungtinė KaralystėAirijaMaltaKipras01020304050

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 



Daugiau darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbo sąnaudų rodiklių:

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal įmonių dydžio grupes ir ekonominės veiklos rūšis

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir ekonominės veiklos rūšis spalio mėn.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos bei jų struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis šalies ūkyje
 



Ekonominės veiklos rūšys

A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
B Kasyba ir karjerų eksploatavimas
C Apdirbamoji gamyba
D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
F Statyba
G Didmeninė ir mažmeninė pre­ky­ba; variklinių transporto prie­mo­nių ir motociklų remontas
H Transportas ir saugojimas
I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
J Informacija ir ryšiai
K Finansinė ir draudimo veikla
L Nekilnojamojo turto operacijos
M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
N Administracinė ir aptarnavimo veikla
O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
P Švietimas
Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
R Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
S Kita aptarnavimo veikla