Darbo rinka Lietuvoje (2019 m. leidimas)

Darbuotojų skaičius

 

Nuotr. iš Pixabay.com

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2018 m. buvo 1 mln. 267 tūkst., privačiajame sektoriuje – 895,5 tūkst. (70,7 proc. šalies ūkio darbuotojų), viešajame sektoriuje – 371,5 tūkst. (29,3 proc. šalies ūkio darbuotojų). Šalies ūkyje darbuotojų skaičius, palyginti su 2017 m., didėjo 0,5 proc. (6,5 tūkst.). Privačiajame sektoriuje darbuotojų skaičius augo 1,3 proc. (11,3 tūkst.), o viešajame sektoriuje per metus sumažėjo 1,3 proc. (4,8 tūkst.).

Vidutinis darbuotojų skaičius 2018 m., palyginti su 2017 m., skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose kito nevienodai, labiausiai – 7,9 proc. – didėjo transporto ir saugojimo veiklos įmonėse, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 4,7 proc., o labiausiai sumažėjo nekilnojamojo turto operacijų bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonėse (atitinkamai 5,9 ir 5,2 proc.).

Privačiajame sektoriuje darbuotojų skaičius labiausiai augo transporto ir saugojimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (atitinkamai 11,8, 6,4 ir 5,4 proc.).

Viešajame sektoriuje darbuotojų tendencingai mažėjo – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (9,7 proc.), finansinės ir draudimo veiklos (9,5 proc.) bei transporto ir saugojimo (8,3 proc.) veiklos įmonėse.


Vidutinis darbuotojų skaičius pagal sektorius

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 220,7 tūkst., arba 17,4 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 3,1 proc. Dirbusių visą darbo laiką darbuotojų skaičius per metus išaugo 1,3 proc. ir sudarė 1 mln. 46,3 tūkst.

Daugiausia ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, palyginti su visais ne visą darbo laiką dirbusiais darbuotojais, buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse (16 proc.), švietimo (15,3 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (12,7 proc.) įstaigose.

 

1 046,3 tūkst. 
Šalies ūkyje
visą darbo laiką dirbę darbuotojai

                                                                       

220,7 tūkst. 
Šalies ūkyje
ne visą darbo laiką dirbę darbuotojai

 


Vidutinis visą ir ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.

   Tūkst.

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.2,42,40,36,96,09,51,710,26,613,91,015,21,818,88,724,13,924,65,129,210,836,216,142,115,477,13,478,228,178,812,8104,633,8111,215,0174,735,5188,514,9Darbuotojai, dirbę visą darbo laikąDarbuotojai, dirbę ne visą darbo laikąBSDLEKRAJIMNOQFPHGC0102030405060708090100110120130140150160170180190200210220

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal sektorius

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m. didžiąją darbuotojų dalį, palyginti su visais šalies ūkio darbuotojais, sudarė didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (16,6 proc.), apdirbamosios gamybos (16 proc.) ir švietimo (10,9 proc.) įmonių ir įstaigų darbuotojai. Mažiausiai darbuotojų dirbo kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – atitinkamai 0,2, 0,9 ir 1 proc. Viešajame sektoriuje daugiausia darbuotojų dirbo švietimo (34,5 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (21,7 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (21,4 proc.) įmonėse ir įstaigose. Privačiajame sektoriuje didžiausias darbuotojų skaičius buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (23,5 proc.) bei apdirbamosios gamybos (22,6 proc.) įmonėse.


Vidutinis darbuotojų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.
Visi darbuotojai – 100 proc.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

2018 m. daugiausia darbuotojų buvo Vilniaus apskrityje (41,9 proc., arba 530,8 tūkst. darbuotojų), antroje vietoje – Kauno apskritis (20,6 proc., arba 260,6 tūkst.). Klaipėdos apskrityje dirbo dešimtadalis (10,1 proc., arba 127,6 tūkst.) visų šalies ūkio darbuotojų. Mažiausia pagal darbuotojų skaičių buvo Tauragės apskritis – 2 proc., arba 24,7 tūkst. visų šalies ūkio darbuotojų. 2018 m. vidutinis darbuotojų skaičius labiausiai – 2,1 proc. – augo Kauno apskrityje, Vilniaus – 1,3 proc., Šiaulių – 1,1 proc.

Didžioji dalis didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojų dirbo Vilniaus (48,9 proc.) ir Kauno (22,6 proc.) apskrityse. Taip pat pusę (51 proc.) apdirbamosios gamybos darbuotojų sudarė Vilniaus ir Kauno apskričių darbuotojai. Beveik trečdalis (27,1 proc.) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos darbuotojų buvo susitelkę Kauno apskrityje. Dauguma finansinės ir draudimo (85 proc.) bei informacijos ir ryšių (73,8 proc.) veiklų darbuotojų dirbo Vilniaus apskrityje.


Darbuotojų dalis apskrityse, palyginti su visais šalies ūkio darbuotojais, 2018 m.
Visi šalies darbuotojai – 100 proc.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinis biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius per metus šalies ūkyje sumažėjo 0,4 proc. (1 256) ir 2018 m. sudarė 24,5 proc. visų šalies ir 83,5 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų. Labiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius sumažėjo Kauno apskrityje (1 249, arba 2,1 proc.), taip pat sumažėjo Alytaus (904, arba 7 proc.) ir Utenos (806, arba 6,2 proc.) apskrityse.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 11,5 proc. ir buvo 1,5 EUR didesnis už šalies vidurkį, bei 2,2 proc. mažesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 13,3 proc., arba 107,1 EUR – Kauno apskrityje, Vilniaus – 10,9 proc., arba 101,9 EUR. Apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis už apskrities vidurkį buvo didesnis nuo 0,1 proc. (Kauno apskrityje) iki 10,2 proc. (Tauragės apskrityje), išskyrus Vilniaus, Klaipėdos ir Telšių apskritis.


Vidutinis biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius ir jų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2018 m.

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Nuotr. iš Pixabay.com, Freepik.com

Moterys 2018 m. sudarė 50,8 proc. visų šalies ūkio darbuotojų (643,9 tūkst.), vyrai – 49,2 proc. (623,2 tūkst.). 2018 m., palyginti su 2017 m., šalies ūkyje dirbusių moterų skaičius sumažėjo beveik 800, vyrų išaugo 7,3 tūkst.


Kur daugiausia dirba vyrų, o kur moterų?
 

„Vyriškiausios“ darbo sritys:
 

Statybos – 86,6 proc.;

Kasyba ir karjerų eksploatavimas – 81,7 proc.;

Transportas ir saugojimas – 78,1 proc.;

Elektr   os, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas – 74,9 proc.;

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas – 71,8 proc.

 

„Moteriškiausios“ darbo sritys:

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 83,5 proc.;

Švietimas – 77,1 proc.;

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 74,9 proc.


Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė

 

Vidutinio darbuotojų skaičiaus struktūra pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2018 m.
Proc.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.49,250,867,832,281,718,355,344,774,925,171,828,286,613,444,855,278,121,925,174,960,239,833,866,253,746,343,556,552,347,748,951,122,977,116,583,536,463,632,967,1VyraiMoterysA–SABCDEFGHIJKLMNOPQRS05101520253035404550556065707580859095100

Šaltinis: Rodiklių duomenų bazė
 



Daugiau rodiklių apie darbuotojų skaičių:

Darbuotojų skaičius pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Darbuotojų skaičiaus kitimas pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su atitinkamo sektoriaus vidutiniu darbuotojų skaičiumi, pagal ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis darbuotojų skaičius ir jo pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis darbuotojų skaičius pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinio darbuotojų skaičiaus kitimas pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis

 



Ekonominės veiklos rūšys

A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
B Kasyba ir karjerų eksploatavimas
C Apdirbamoji gamyba
D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
F Statyba
G Didmeninė ir mažmeninė pre­ky­ba; variklinių transporto prie­mo­nių ir motociklų remontas
H Transportas ir saugojimas
I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
J Informacija ir ryšiai
K Finansinė ir draudimo veikla
L Nekilnojamojo turto operacijos
M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
N Administracinė ir aptarnavimo veikla
O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
P Švietimas
Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
R Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
S Kita aptarnavimo veikla