Darbo rinka Lietuvoje (2019 m. leidimas)

Tyrimai

 

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO STATISTINIS TYRIMAS

Gyventojų užimtumo statistinis tyrimas atliekamas nuo 1998 m. Tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse taikant tas pačias sąvokas ir klasifikatorius, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis. Tyrimo rezultatai palyginami tarp šalių. Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos statistiniais duomenimis. Įvertinti užimtų gyventojų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, išsilavinimą, darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygius. Tyrimas atliekamas imčių metodu. Kas ketvirtį apklausiama apie 0,5 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuojami visiems gyventojams.


LAISVŲ DARBO VIETŲ STATISTINIS TYRIMAS

Laisvų darbo vietų statistinis tyrimas atliekamas nuo 2005 m. Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie laisvų ir užimtų darbo vietų skaičių bei jų pasiskirstymą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšį. Tyrimas atliekamas taikant imčių metodą. Sudaroma įmonių imtis, reprezentuojanti šalies ūkį pagal ekonominės veiklos rūšis. Apklausiamos visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.


METINIS DARBO UŽMOKESTIS

Metiniai darbo statistikos rodikliai rengiami naudojant atrankinio ketvirtinio darbo apmokėjimo statistinio tyrimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos („Sodros“) duomenis. Apimamos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.), parengto pagal statistinį Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (angl. NACE Rev. 2) ir patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ‑226, A–S sekcijose nurodytos ekonominės veiklos rūšys. Aprėpiami visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, darbo laiko trukmę (visas ar ne visas darbo laikas) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota). Prie darbuotojų sąlygiškai priskiriami statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir pan. Į darbuotojų skaičių neįskaitomos moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, asmenys, dirbantys pagal žodinį susitarimą, sudarę autorines ir kitas civilines sutartis, įsigiję verslo liudijimus, gaunantys pajamų tik iš pelno ir pan. Metinio darbo užmokesčio statistiniams rodikliams vertinti taikomas santykinis sumos ir santykio statistinis įvertinys. Įverčiams ir paklaidoms skaičiuoti naudojamas SAS paketo modulis CLAN.


STREIKŲ STATISTINIS TYRIMAS

Statistinis tyrimas apima legalių (rengiamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą tvarką ir atitinkančių pateiktą streiko sąvoką) streikų statistinius duomenis. Neįtraukiamos akcijos, susijusios su darbo ginčais ar streikuojančių įstaigų palaikymu, piketai ir pan. Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie teisėtų streikų ir juose dalyvavusių darbuotojų skaičių, dėl streikų nedirbtą darbo laiką šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis ir regionus. Įskaitomi visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dalyvavę streike.


DARBO SĄNAUDOS

Darbo sąnaudų vertinimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie darbdavio išlaidas darbuotojams, tenkančias vienai dirbtai valandai ir vienam darbuotojui, ir jų struktūrą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis (sekcijų lygiu). Visi darbo sąnaudoms vertinti reikalingi darbo sąnaudų, darbuotojų skaičiaus ir dirbtų valandų rodikliai šalies ūkyje, apskaičiuojami remiantis atrankinio ketvirtinio darbo apmokėjimo statistinio tyrimo ir „Sodros“ duomenimis.