Minimalioji mėnesinė alga

2021 m. sausio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 642 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,93 EUR.


Daugiau


 

Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

2020 m. III ketvirtį valdžios sektoriaus deficitas sudarė 925,5 mln. eurų.


Veikiantys ūkio subjektai

2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo 250 519 įregistruotų ūkio subjektų.  Tai beveik 10 tūkst. daugiau nei pernai. Iš jų tik 108 258 – veikiantys.

Per 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruota 11 830 naujų mažų ir vidutinių įmonių, išregistruota – 2 968.

Sumažėjo individualių įmonių skaičius. 2021 m. pradžioje Lietuvoje veikė 8 909 individualios įmonės. Tai 6 proc. mažiau, negu prieš metus.


Daugiau


 

Mirusieji per mėnesį pagal priežastis

Lapkričio  mėnesį užregistruotos 4 329 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (2 199 mirtys – 50,8 proc.), piktybinių navikų (670 mirčių –  15,5 proc.) ir  nuo COVID-19 (578 mirtys – 13,4 proc.).


Prieglobsčio prašytojų skaičius

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. lapkritį, palyginti su 2020 m. spaliu, padidėjo daugiau nei 3 kartai – sulaukta 62 prašymų.


Daugiau


 

Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. gruodį šalies ūkyje atleista 42,1 tūkst. darbuotojų – 4,3 tūkst. daugiau nei lapkritį, priimta 29,3 tūkst. darbuotojų – 8,9 tūkst. mažiau.

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. gruodžiu, sumažėjo 11,5 proc.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį geležinkelių transportu vežta 14,6 mln. tonų krovinių – tai 4,6 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. gruodžio mėn. pirmą kartą šalyje įregistruota 11,6 tūkst. lengvųjų automobilių – tai 21,9 proc. mažiau nei  2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. gruodį  į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 51,4 tūkst. keleivių – tai 89,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. gruodį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 5,1 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 12,9 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu, sumažėjo 0,2 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 4,9 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – sumažėjo 6,9 proc.

Gyvulininkystės produktų gamyba

Mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) šalies ūkiuose 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,5 proc., kiaušinių surinkimas – 0,9 proc., pieno primilžis sumažėjo 1 proc.

Veikiantys ūkio subjektai

2021 m. pradžioje Lietuvoje veikė 87 707 įmonės – tai 564 įmonėmis daugiau nei prieš metus.

2021 m. pradžioje Lietuvoje veikiančios įmonės daugiausia vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, – atitinkamai 9 729 ir 9 608. 

2021 m. pradžioje Lietuvoje veikė 87 284 mažos ir vidutinės įmonės ir jos sudarė 99,5 proc. visų veikiančių įmonių.


Daugiau


 

Energetika

Kelių  transporto dyzelino ištekliai 2020 m. lapkritį, palyginti su  2019 m. lapkričiu, padidėjo 2,2 proc., automobilių benzino ir suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 15 proc. Žalios naftos ištekliai sumažėjo 15,9 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 5,6 proc., gamtinių dujų  –  0,2 proc.


Daugiau


 

Gyventojų skaičius ir sudėtis

Išankstiniais 2021 m. sausio 1 d. duomenimis:

  • Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų, t. y. 1,1 tūkst. daugiau negu 2020 m. pra­džioje;
  • šalies miestuose gyveno 1 mln. 885,9 tūkst. (67,5 proc.) nuolatinių gyventojų, kaime – 909,3 tūkst. (32,5 proc.);
  • moterų buvo 168,6 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 481,9 tūkst. ir 1 mln. 313,3 tūkst.). Moterys sudarė 53 proc. visų nuolatinių gyventojų, ir 1 tūkst. vyrų teko 1 128 moterys.
  • šalyje gyveno 421,8 tūkst. (15,1 proc. visų gyventojų) vaikų 0–14 metų amžiaus,  1 mln. 816,3 tūkst. (65 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų ir 557,1 tūkst. (19,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių);
  • daugiausia pagyvenusių žmonių gyveno Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse (25–23,4 proc. apskrities gyventojų), o vaikų – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (16,4–16,1 proc.).

Daugiau


 

Darbo užmokestis

  • Išankstiniais duomenimis,  2020 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, šalies ūkyje sudarė 1 421,2 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,6 proc.

  • Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2020 m. sudarė 908,9 EUR ir per metus padidėjo 10,6 proc.

  • Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 9,3 proc.


Žemės ūkis

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. ketvirto ketvirčio bendrosios žemės ūkio produkcijos indeksas, palyginti su 2019 m. tuo pačiu ketvirčiu, sumažėjo 0,3 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis sudarė 226,7 mln. EUR.


Daugiau


 

Minimali mėnesinė alga

2020 m. gruodžio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 8,42 EUR, arba 1,2 proc. mažiau nei 2020 m. II ketvirtį: viešajame sektoriuje – 8,98 EUR (3,3 proc. mažiau), privačiajame – 8,18 EUR (0,1 proc. daugiau).


Daugiau


 

Darbuotojų skaičius

Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 1,2 tūkst. (0,1 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 3,3 tūkst. (0,9 proc.), o privačiajame sektoriuje padidėjo 2,1 tūkst. (0,2 proc.).


Daugiau


 

Darbo sąnaudų indeksas

2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,8 proc., iš jų verslo įmonėse – 3,7 proc.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,7 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,4 tūkst. mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 22 726 gyvų kūdikiai, tai 2 981 kūdikiu (11,6 proc.) mažiau;
  • mirė 37 607 asmenys, arba 2 540 žmonių (7,2 proc.) daugiau;
  • susituokė  4 091 pora mažiau ir išsituokė 1 279 poromis mažiau;
  • emigravo 30 776 nuolatiniai gyventojai, tai 3 333  asmenimis (12,1 proc.) daugiau;
  • imigravo 45 261 žmonės, tai 8 581 asmeniu (1,2 karto) daugiau.

2020 m. sausio–lapkričio mėn., 53 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2020 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1443,8 EUR ir, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 4,1 proc.

2020 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 921,7 EUR ir, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

2020 m. trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 4,5 proc.


Daugiau


 

Įmonių finansiniai rodikliai

2020 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 25,2 mlrd. EUR, arba jos buvo 17,5 proc. didesnės nei šių metų antrąjį ketvirtį ir 1,5 proc. didesnės nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį.

Trečiąjį 2020 m. ketvirtį nefinansinės įmonės uždirbo beveik 2 mlrd. EUR ikimokestinio pelno. Šalies nefinansinių įmonių ikimokestinis pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 7,5 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – padidėjo 13,2 proc.


Daugiau


 

Mėnesiniai demografiniai rodikliai

Spalio  mėnesį užregistruotos 3 656 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 894 mirtys – 51,8 proc.), piktybinių navikų (694 mirtys – 19 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (207 mirtys – 5,7 proc.).


Prieglobsčio prašytojai

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. spalį, palyginti su 2020 m. rugsėju, sumažėjo daugiau nei 1,5 karto – sulaukta 19 prašymų.


Žemės ūkis

Žemės ūkio bendrovių (įmonių) pardavimo pajamos 2020 m. III ketv. sudarė 403,1 mln. EUR., arba 7,4 proc. daugiau nei 2019 m. III ketvirtį.


Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai (PKI) ir kainų pokyčiai

2020 m. III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, labiausiai – 7,3 proc. – padidėjo nekilnojamojo turto operacijų, apskaitos, buhalterijos ir audito veiklos paslaugų kainos; konsultacijų mokesčių klausimais kainos padidėjo 4,5 proc., architektūros ir inžinerijos veiklos; techninio tikrinimo ir analizės – 4 proc., o sumažėjo kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos – 11,8 proc., apgyvendinimo veiklos – 11,3 proc., o leidybinės veiklos – 5,5 proc. paslaugų kainos.

Per metus (2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu) labiausiai pabrango oro transporto paslaugų atliekamos veiklos – 19,3 proc. ir architektūros ir inžinerijos veiklos; techninio tikrinimo ir analizės  – 8 proc. bei apsaugos ir tyrimo veiklos – 5,7 proc. – kainos. Labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais – 18,2 proc., valymo veiklos – 14,4 proc. bei apgyvendinimo veiklos – 13,7 proc. paslaugų kainos.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

Socialinės apsaugos išlaidos 2019 m. sudarė 8 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 11,4 proc. 2019 m. socialinės apsaugos išlaidų lyginamoji dalis sudarė 16,5 proc. BVP (2018 m. – 15,8 proc.).

Vieno šalies gyventojo socialinei apsaugai 2019 m. buvo išleista 2 875 EUR, tai 302 EUR (11,7 proc.) daugiau nei 2018 m.

2019 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2018 m., padidėjo 238 mln. EUR (7,5 proc.) ir sudarė 3,4 mlrd. EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2019 m., kaip ir 2018 m., sudarė 7 proc.


Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. lapkritį šalies ūkyje atleista 37,8 tūkst. darbuotojų – 4,8 tūkst. mažiau nei spalį, priimta 38,2 tūkst. darbuotojų (10,4 tūkst. mažiau).

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. lapkričiu, sumažėjo 10,4 proc.


Daugiau


 

Sveikatos priežiūros išlaidos

Einamosios sveikatos priežiūros išlaidos 2019 m. sudarė 3,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 447 mln. EUR, arba 15 proc.

Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2019 m. vidutiniškai buvo išleista 1 223,8 EUR, tai 163 EUR (15,3 proc.) daugiau nei 2018 m.

2018 m. einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 7 proc. (2018 m. – 6,5 proc.) bendrojo vidaus produkto.

Svarbiausias sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2019 m. jos sudarė 39,9 proc. visų sveikatos priežiūros finansavimo programų pajamų.


Daugiau


 

Kelių eismo įvykių rodikliai

2020 m. lapkritį įvyko 204 kelių eismo įvykiai, tai 24,2 proc. mažiau nei 2019 m. lapkritį, 19 žmonių žuvo, 217 žmonių sužeista. 13 kelių eismo įvykių nukentėjo vaikai, tai 61,8 proc. mažiau nei prieš metus, sužeista 14 vaikų – 65 proc. mažiau. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 21 kelių eismo įvykis, tai 8,7 proc. mažiau, sužeisti 22 žmonės, tai 46,3 proc. mažiau nei 2019 m. lapkritį.

Jūrų uostų rodikliai

2020 m. lapkritį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 43,2 tūkst. keleivių – tai 91,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m. lapkritį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,6 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc.

Geležinkelių transporto rodikliai

2020 m.  spalį geležinkelių transportu vežta  300 tūkst. keleivių  – tai 34,1 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m.  lapkritį geležinkelių transportu vežta  5 mln. tonų krovinių – tai 10 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Kelių transporto rodikliai

Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. lapkritį sudarė 12,5 tūkst. – tai 22,7 proc. mažiau nei 2019 m. lapkritį.


Daugiau


 

Aplinkosauga

2018 m. aplinkosaugos ir aplinkai palankių produktų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,4 proc. BPV; valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos aplinkos apsaugai sudarė 2,7 proc. visų išlaidų.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. lapkritį, palyginti su 2019 m. lapkričiu, sumažėjo 0,7 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 3,4 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – sumažėjo 6,6 proc.

Augalininkystė

Prognozuojama, kad 2021 m. žiemkenčių ir žieminių rapsų plotas sudarys 1 mln. 209,8 tūkst. ha, tai 1,3 proc. daugiau nei 2020 m.


Daugiau


 

Asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta natūralizacijos tvarka, skaičius 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,12 karto – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 116 asmenų


Daugiau


 

Minimalioji mėnesinė alga

2020 m. lapkričio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,9 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,8 tūkst. daugiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–spalio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 20 806 gyvų kūdikiai, tai 2 796 kūdikiais (11,8 proc.) mažiau;
  • mirė 33 276 asmenys, arba 1 231 žmogumi (3,8 proc.) daugiau;
  • susituokė 3 962 poromis mažiau ir išsituokė 1 231 pora mažiau;
  • emigravo 28 335 nuolatiniai gyventojai, tai 3 056  asmenimis (12,1 proc.) daugiau;
  • imigravo 41 585 žmonės, tai 8 121 asmeniu (1,2 karto) daugiau.

2020 m. sausio–spalio mėn., 49,3 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Jūrinė žvejyba

2019 m. Lietuvos jūrinės žvejybos laivyno įmonės iš žvejybinės veiklos gavo 87,52 mln. EUR pajamų, iš kurių 97 proc. (84,56 mln. EUR) – už sužvejotą ir iškrautą žuvų produkciją. Didžioji dalis pajamų (81,66 mln. EUR, arba 93 proc.) gauta iš tolimuose regionuose žvejojančių okeaninės žvejybos įmonių. Baltijos jūroje ir jos priekrantėje žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos veiklos sudarė 5,89 mln. EUR. Bendrosios jūrinės žvejybos laivyno pajamos, palyginti su 2018 m., padidėjo 33 proc.

2019 m. Lietuvos žvejybinio laivyno išlaidos, neįskaitant ilgalaikio turto nusidėvėjimo, sudarė 79,04 mln. EUR, bendrosios žvejybos išlaidos siekė 89 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 22 proc.

Jūrinės žvejybos laivyne 2019 m. dirbo vidutiniškai 458 darbuotojai.


Užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2020 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 238,5 tūkst. (17,8 proc. visų dirbančių gyventojų) ir prekyboje – 215,8 tūkst. (16,1 proc.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo  lygis buvo 75,5 proc. ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu – 2,6 procentinio punkto.

To paties amžiaus gyventojų nedarbo lygis sudarė 9,5 proc., palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, jis padidėjo 0,7 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu  –  3,3 procentinio punkto.


Daugiau

Materialinės investicijos

2019 m. išankstiniais duomenimis, šalies teritorijoje investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 9,1 mlrd. EUR, arba 13,4 proc. daugiau nei 2018 m.

Didžiausias investuotojų dėmesys tenka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritims. 2019  m. išankstiniais duomenimis, Vilniaus apskričiai tenka apie 40,2 proc. visų šalies investicijų, Kauno apskričiai – apie 18,5 proc., Klaipėdos – 17,1  proc. Mažiausiai investuojama į Tauragės apskritį – 1,4 proc., ir Utenos apskritį – 1,6 proc. visų investicijų.


Gyventojai ir socialinė statistika

Rugsėjo mėnesį užregistruotos  3 204 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 682 mirtys – 52,5 proc.), piktybinių navikų (694 mirtys – 21,7 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (184 mirtys – 5,7 proc.).


Prieglobsčio prašytojai

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. rugsėjį, palyginti su 2020 m. rugpjūčiu, padidėjo 1 vienetu – sulaukta 29 prašymų.


Daugiau

Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. spalį šalies ūkyje atleista 42,6  tūkst. darbuotojų – 8,8 tūkst. mažiau nei rugsėjį, priimta 48,6 tūkst. darbuotojų (16,8 tūkst. mažiau).

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. spaliu  sumažėjo 5,2 %.


Daugiau

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2020 m. spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,3 proc.  Per metus (2020 m. spalį, palyginti su 2019 m. spaliu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 9,2 proc.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. trečiąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta  64,7 mln. keleivių – tai 26,1 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, 3,6 karto išaugo keleivių vežimas vidaus vandenų transportu. Augimą lėmė keleivių vežimas naujuoju maršrutu  iš Kauno į Nidą. Mažiau keleivių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais – 82,2 proc., kelių transportu – 29,7 proc., jūrų transportu – 27,3 proc., ir geležinkelių transportu – 26,3 proc .

  • 2020 m. spalį geležinkelių transportu vežta 5 mln. tonų krovinių – tai 4,5 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. spalį sudarė 14,2 tūkst. – 20,8 proc. mažiau nei 2019 m. spalį.

  • 2020 m. spalį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 77,2 tūkst. keleivių – tai 87,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. spalį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 5,5 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 15,5 proc.

  • 2020 m. spalį įvyko 279 kelių eismo įvykiai, tai 2,6 proc. daugiau nei 2019 m. spalį, 13 žmonių žuvo (31,6 proc. mažiau), 312 – sužeista (1 proc. mažiau).

  • 48-iuose kelių eismo įvykiuose nukentėjo vaikai – tai 37,1 proc. daugiau nei prieš metus; sužeisti 49 vaikai – 25,6 proc. daugiau.

  • Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 20 kelių eismo įvykių – tai 25 proc. daugiau; sužeisti 23 žmonės – tiek pat kaip ir 2019 m. spalį.


Žemės ūkis

2020 m. III ketvirtį žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3,9 proc., žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos – 2 proc.


Daugiau


 

Laisvos ir užimtos darbo vietos

2020 m. trečiąjį ketvirtį Sostinės regione laisvų darbo vietų buvo 9,7 tūkst., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione  – 8,7 tūkst. Laisvų darbo vietų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, padaugėjo abiejuose regionuose – Sostinės regione – 0,6 tūkst. (6,1 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 tūkst. (6,6 proc.).

2020 m. trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis, palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, Sostinės regione padidėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 1,8 proc.,  Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,1 proc., ir sudarė 1,2 proc.


Daugiau


 

Energijos suvartojimas namų ūkiuose

70,2 proc. visų namų ūkiuose naudojamų kuro ir energijos rūšių 2019 m. buvo sunaudota būstui šildyti, o karštam vandeniui ruošti ir maistui gaminti - atitinkamai 8,6 ir 6,7 proc. Elektros naudojimas apšvietimo ir bet kokiems kitiems būsto elektros prietaisams 2019 m. sudarė 14,5 proc. visų namų ūkiuose naudojamų kuro ir energijos rūšių.


Daugiau


 

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. spalį, palyginti su 2019 m. spaliu, sumažėjo 4,3 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 4,9 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,4 proc.


Socialinė apsauga

Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2020 m. III ketv. buvo 376,88 EUR, arba 9,3 proc. didesnė nei 2019 m. III ketv.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

  • Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1 454,8 EUR ir, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 546 EUR ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiajame – 1 414,1 EUR ir buvo 5,2 proc. didesnis.

  • Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 927,9 EUR ir, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 979,7 EUR ir buvo 2,5 proc. didesnis, privačiajame – 904,8 EUR ir buvo 5,5 proc. didesnis.

  • Realusis darbo užmokestis 2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,5 proc.: viešajame sektoriuje – 2,6 proc., privačiajame sektoriuje – 5,6 proc.


Kuro ir energijos ištekliai

Automobilių benzino ištekliai 2020 m. rugsėjį, palyginti su 2019 m. rugsėju, padidėjo 25,7 proc., kelių transporto dyzelino – 11,8, o suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo 2,5 proc. Žalios naftos ištekliai sumažėjo 11,2 proc., elektros energijos – 2,4 proc., gamtinių dujų – 2,1 proc.


Daugiau


 

Augalininkystė

2019 m. pluoštinių kanapių plotas buvo 2,4 karto didesnis negu 2018 m. –  9,2 tūkst. ha. Pluoštui nuimta 6 tūkst., sėklai – 2,6 tūkst. ha.


Daugiau


 

Valdžios sektoriaus finansai

2019 m. valdžios sektoriaus pajamos iš mokesčių ir socialinių įnašų sudarė 14,7 mlrd. EUR.

2020 m. II ketvirtį valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 663,3 mln. EUR.

Patikslintais duomenimis, 2019 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius sudarė 130,7 mln. EUR.

Patikslintais duomenimis, 2019 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius sudarė 130,7 mln. EUR, skola – 17,5 mlrd. EUR.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. spalio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,2 tūkst. daugiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 18 740 gyvų kūdikių, tai 2 622 kūdikiais (12,3 proc.) mažiau;
  • mirė 29 711 asmenų, arba 731 žmogumi (2,5 proc.) daugiau;
  • susituokė 3 941 pora mažiau ir išsituokė 1 178 poromis mažiau;
  • emigravo 25 285 nuolatiniai gyventojai, tai 2 781 asmeniu (12,4 proc.) daugiau;
  • imigravo 37 500 žmonių, tai 7 753 asmenimis (1,3 karto) daugiau.

2020 m. sausio–rugsėjo mėn., 54,2 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Rugpjūčio mėnesį užregistruotos 3 368 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji jų dalis mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 792 mirtys – 53,2 proc.), nuo piktybinių navikų (735 mirtys – 21,8 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (199 mirtys – 5,9 proc.). Nuo koronaviruso (COVID-19) mirė 8 žmonės.


Daugiau


 

Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. rugsėjį šalies ūkyje atleista 51,4 tūkst. darbuotojų – 12 tūkst. mažiau nei rugpjūtį, priimta 65,4 tūkst. darbuotojų – 19,1 tūkst. daugiau.


Prašantys prieglobsčio asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. rugpjūtį, palyginti su 2020 m. liepa, padidėjo beveik 1,3 karto – sulaukta 28 prašymų.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. rugpjūtį geležinkelių transportu vežta 365,7 tūkst. keleivių – tai 24,2 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. rugsėjį geležinkelių transportu vežta  5 mln. tonų krovinių – tai 9,1 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. rugsėjį sudarė 15,4 tūkst. – tai 1,7 proc. daugiau nei 2019 m. rugsėjį.

  • 2020 m. rugsėjį  į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 100,2 tūkst. keleivių – tai 83,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. rugsėjį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 5,1 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 14 proc.


Daugiau


 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Valstybės biudžeto asignavimams MTEP veiklai 2019 m. skirta 152,4 mln. EUR – tai 18,8 mln. EUR (14 proc.) daugiau nei 2018 m.

Daugiausia MTEP veiklai skiriama per aukštojo mokslo įstaigas: 2019 m. iš aukštojo mokslo bendrųjų lėšų – 95,5 mln. EUR (2018 m. – 76,5 mln. EUR).


Daugiau


 

Gyvulininkystės produktų gamyba 2020 10 01

2020 m. spalio 1 d., palyginti su 2019 m. spalio 1 d.,  ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) sumažėjo 0,7 proc., kiaušinių surinkta 1 proc. mažiau, pieno primilžis sumažėjo 2 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimas

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. rugsėjį, palyginti su 2019 m. rugsėju, padidėjo 0,8 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 3,2 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – sumažėjo 2,6 proc.


Daugiau


 

Energetika

Automobilių benzino ištekliai 2020 m. rugpjūtį, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, padidėjo 6,9 proc., o suskystintų naftos dujų ir kelių transporto dyzelino ištekliai sumažėjo atitinkamai 12,8 ir 1 proc. Žalios naftos ištekliai sumažėjo 15,3 proc., elektros energijos – 2,6 proc., o gamtinių dujų ištekliai padidėjo 50,1 proc.


Daugiau


 

Moterų ir vyrų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos atotrūkis metų pabaigoje

2019 m. moterų ir vyrų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos atotrūkis metų pabaigoje buvo 16,7 procento arba 0,6 procentinio punkto mažesnis nei 2018 m.


Daugiau


 

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas

2019 m. moterų ir vyrų mėnesinio bruto darbo užmokesčio skirtumas šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 11,3 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,1 procentinio punkto. Sostinės regione moterų ir vyrų mėnesinio bruto darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 12,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 3,1 procentinio punkto ir sudarė 10,3 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkio augalų derlius

Prognozuojama, kad 2020 m. bus nukulta 6 mln. 380 tūkst. t grūdų, tai 16 proc. daugiau negu 2019 m.  Kviečiai sudaro 70 proc. visų šalies grūdų derliaus.

Darbo užmokestis

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 8,52 EUR, arba 2,9 proc. daugiau nei 2020 m. I ketvirtį: viešajame sektoriuje – 9,29 EUR (8,3 proc. daugiau), privačiajame – 8,17 EUR (0,2 proc. daugiau).

Minimali mėnesinė alga

2020 m. rugsėjo mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


 

Darbo užmokesčio rodikliai

Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 25,4 tūkst. (2 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 1,6 tūkst. (0,4 proc.), o privačiajame sektoriuje – 23,8 tūkst. (2,6 proc.).


Daugiau


 

Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 2,4 procentinio punkto ir 2019 m. sudarė 34,8 proc.

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis 2019 m. buvo 87,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto.

Sutuoktinių, auginančių 2 vaikus, neto darbo užmokestis, pridėjus socialines išmokas šeimai ir vaikams, 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 14,9 proc. (kai abu sutuoktiniai uždirba po 100 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio).


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,4 tūkst. daugiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 16 409 gyvi kūdikiai, tai 2 425 kūdikiais (12,9 proc.) mažiau;

  • mirė 26 508 asmenys, arba 363 žmonėmis (1,4 proc.) daugiau;

  • susituokė 3 720 porų mažiau ir išsituokė 1 191 pora mažiau;

  • emigravo 21 443 nuolatiniai gyventojai, tai 2 060 asmenų (10,6 proc.) daugiau;

  • imigravo 32 911 žmonių, tai 6 800 asmenų (1,3 karto) daugiau.

2020 m. sausio–rugpjūčio mėn., 54,2 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2020 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1387,6 EUR ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc.

2020 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 883 EUR ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc.

2020 m. antrąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 1,2 proc.


Daugiau


 

Įmonių finansiniai rodikliai

2020 m. antrąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 21,4 mlrd. EUR, arba jos buvo 7,1 proc. mažesnės nei šių metų pirmąjį ketvirtį ir 11,1 proc. mažesnės nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Antrąjį ketvirtį nefinansinės įmonės uždirbo daugiau nei 2 mlrd. EUR ikimokestinio pelno.

Ikimokestinis šių įmonių pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 22,2 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 5,2 proc.; daugiau nei trečdalį pelno (39 proc., arba 838 mln. EUR) sudarė įmonių uždirbtas pelnas iš finansinės ir investicinės veiklos.


Daugiau


 

Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai (PKI) ir kainų pokyčiai

2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, labiausiai – 23,2 proc. – padidėjo kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos, apgyvendinimo veiklos – 7,2 proc., teisinės veiklos – 5,3 proc. kainos, o sumažėjo transportavimo vamzdynais – 10,7 proc., valymo veiklos – 10,1 proc., jūrų ir pakrančių vandens transporto – 4,8 proc., paslaugų kainos.

Per metus (2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu) labiausiai pabrango oro transporto paslaugų atliekama veikla – 20,3 proc., teisinė veikla – 7,9 proc., bei apsaugos ir tyrimo veikla – 6,2 proc. Labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais – 17 proc., apgyvendinimo veiklos – 14,4 proc. bei jūrų ir pakrančių vandens transporto – 10,1 proc., paslaugų kainos.

Prašantys prieglobsčio asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. liepą, palyginti su 2020 m. birželiu, sumažėjo 1 – sulaukta 22 prašymų.

Narystės organizacijos

2019 m., palyginti su 2018 m., profesinių sąjungų narių skaičius padidėjo 3,5 proc. ir metų pabaigoje sudarė 89,6 tūkst. narių; politinių partijų narių skaičius sumažėjo 1,8 proc. ir sudarė 110,7 tūkst. narių.


Daugiau


 

Žemės ūkio bendrovių (įmonių) pajamos

Žemės ūkio bendrovių (įmonių) pardavimo pajamos 2020 II ketv. sudarė 225,9 mln. EUR., arba 11 proc. mažiau nei 2019 m. II ketvirtį.


Daugiau


 

Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. rugpjūtį šalies ūkyje atleista 63,3  tūkst. darbuotojų – 19,5 tūkst. daugiau nei liepą, priimta 46,4 tūkst. darbuotojų (6,7 tūkst. mažiau).

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu sumažėjo 2,2 %.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. rugpjūtį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 212,4 tūkst. keleivių – tai 65,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
  • 2020 m. rugpjūtį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,9 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,5 proc.

Daugiau

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2019 m. rugpjūčio mėn., sumažėjo 2,7 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo  2,1 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,6 proc.


Daugiau


 

Kuro ir energijos ištekliai

Automobilių benzino ištekliai 2020 m. liepą, palyginti su  2019 m. liepa, padidėjo 8,7 proc.,  kelių transporto dyzelino ištekliai – 1,4 proc., o suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo 11,7 proc., žalios naftos – 34,4 proc. Gamtinių dujų ištekliai padidėjo daugiau nei 2 kartus, elektros energijos – sumažėjo 4,5 proc.


Daugiau

Minimali mėnesinė alga

2020 m. rugpjūčio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,2 tūkst. daugiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 14 047 gyvi kūdikiai, tai 2 252 kūdikiais (13,8 proc.) mažiau;
  • mirė 23 133 asmenys, arba 36 žmonėmis (0,2 proc.) mažiau;
  • susituokė 3 060 porų mažiau ir išsituokė 1 082 poromis mažiau;
  • emigravo 17 644 nuolatiniai gyventojai, tai 1 325 asmenimis (8,1 proc.) daugiau;
  • imigravo 27 939 žmonės, tai 5 654 asmenimis (1,3 karto) daugiau.

2020 m. sausio–liepos mėn., 51,8 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Gyventojų migracija

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. birželį buvo toks pat kaip ir gegužę – sulaukta 23 prašymų.

Užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2020 m. antrąjį ketvirtį daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 242,9 tūkst. (18 proc. visų dirbančiųjų) ir prekyboje – 225,9 tūkst. (16,7 proc.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 76,4 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 1,9 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, – 2 procentiniais punktais.

To paties amžiaus gyventojų nedarbo lygis sudarė 8,8 proc., palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, jis padidėjo 1,5 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu,  –  2,5 procentinio punkto.


Daugiau


 

Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. liepą šalies ūkyje atleista 43,8  tūkst. darbuotojų – 8,1 tūkst. mažiau nei birželį, priimta 53,1 tūkst. darbuotojų (2,7 tūkst. daugiau).

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. liepa, sumažėjo 3,6 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkis

2020 m. II ketv. žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 14,1 proc., žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos padidėjo 10,0 proc.

Finansinės ir draudimo veiklos įmonių rezultatai

2019 m. komerciniai bankai uždirbo 479,4 mln. EUR grynųjų palūkanų pajamų (38,3 mln. EUR, arba 8,7 proc., daugiau nei 2018 m.) ir 320,2 mln. EUR grynojo pelno (2018 m. – 329,2 mln. EUR).

Finansinės išperkamosios nuomos įmonių pajamos 2019 m. sudarė 105,9mln. EUR, arba 32,9proc. daugiau nei  2018 m. Šios įmonės uždirbo 31,9 mln. EUR grynojo pelno, arba 15,6 proc. daugiau nei 2018 m.

Gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma 2019 m. sudarė 317,2 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 8 proc. Ne gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma 2019 m. sudarė 822 mln. EUR, t. y. 6,9 proc. daugiau nei 2018 m.

2019 m. gyvybės draudimo įmonės uždirbo 16,6 mln. EUR grynojo pelno, t. y. 9,2 proc. mažiau nei 2018 m., ne gyvybės draudimo įmonės – 28,9 mln. EUR grynojo pelno, arba 26,5 proc. daugiau nei 2018 m.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

2020 m. II ketv. visų rūšių transportu vežta  43 mln. keleivių – tai 55,8 proc. mažiau  nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m.  liepą geležinkelių transportu vežta 4 ,4 mln. tonų krovinių – 7,9 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. liepą  sudarė 13,2 tūkst. – 21,2 proc. mažiau nei 2019 m. liepą.

2020 m. liepą įvyko 351 kelių eismo įvykis, tai 15,1 proc. daugiau nei 2019 m. liepą, 12 žmonių žuvo (perpus mažiau), 412 žmonių sužeista (13,5 proc. daugiau). 

63-juose kelių eismo įvykiuose nukentėjo vaikai, tai 26 proc. daugiau nei prieš metus, sužeista 70 vaikų – 14,8 proc. daugiau.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 kelių eismo įvykiai, tai 29,4 proc. daugiau, o sužeisti buvo 27 žmonės, tai 8 proc. daugiau nei 2019 m. liepą.

2020 m. liepą į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 167,4 tūkst. keleivių – 71,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2020 m. liepą sudarė 4,4 mln. tonų – 4,5 proc. mažiau nei prieš metus.

Maisto produktų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui

2019 m. grūdų ir jų produktų suvartojimas vienam gyventojui sudarė 111 kg, tai 2 kg daugiau nei 2018 m.

Daugiau


 

Laisvos darbo vietos

2020 m. II ketv. Sostinės regione buvo 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 8,1 tūkst. Laisvų darbo vietų per II ketv. padidėjo abiejuose regionuose, Sostinės – 0,9  tūkst. (11,2 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos – 1,4 tūkst. (20,2 proc.).


Daugiau

 


 

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. liepos mėn., palyginti su 2019 m. liepos mėn., sumažėjo 1,4 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,1 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,3 proc.


Daugiau


 

Energetika

Automobilių benzino ištekliai 2020 m. birželį išliko tokie patys, kaip ir 2019 m. birželį , kelių transporto dyzelino ištekliai –  sumažėjo 3,3 proc., suskystintų naftos dujų – 14 proc.,  žalios naftos – 31,9 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu sumažėjo  6,6 proc.,  o gamtinių dujų – padidėjo 5,8 proc.

Materialinės investicijos

2020 m. antrąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 1,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 18,3 proc.

Investicijos gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti sudarė 226 mln. EUR, tai 6,1 proc. mažiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.


Daugiau


 

Darbo užmokestį šalyje

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 EUR ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 514,6 EUR ir buvo 6,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 343,9 EUR ir buvo 1,4 proc. mažesnis.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 889,2 EUR ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 955,5 EUR ir buvo 5,8 proc. didesnis, privačiajame – 858 EUR ir buvo 1,2 proc. mažesnis.


Daugiau


 

Valstybinės pensijos

2019 m. pabaigoje šalpos pensijas gavo 44,1 tūkst. asmenų, palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 11,3 proc.

Energetika

Atsinaujinančių  energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime 2019 m. sudarė 25.47 proc. 

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos, iš kurių 2019 m. pagaminta 69,8 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 24,4 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.

2019 m. vėjo jėgainės pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos.


Daugiau


 

Minimali mėnesinė alga

2020 m. liepos mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.

Augalininkystė

Prognozuojama, kad 2020 m. grūdinių augalų plotas sudarys 1 mln. 511,2 tūkst. ha, tai 0,1 proc. daugiau negu 2019 m.; rapsų – 276 tūkst. ha., arba 12,3 proc. daugiau nei 2019 m.; cukrinių runkelių plotas – 14 tūkst. ha, arba 4,8 proc. mažiau negu 2019 m.


Daugiau


 

Veikiantys ūkio subjektai

  • 2018 m. Lietuvoje veikė 5 546 įmonių grupės – tai beveik 6 proc. daugiau nei 2017 m. Iš jų 3 285 buvo tarptautinės įmonių grupės ir tik 595, arba apie 18 proc. – Lietuvos kontroliuojamos įmonės.

  • Daugiausia, net 1 428, arba beveik 26 proc., visų Lietuvoje 2018 m. veikusių įmonių grupių vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

  • Iš 34 267 2008 m. veiklą pradėjusių įmonių bei fizinių asmenų iki 2018 m. veiklą nesustodami tęsia tik 3 739, arba beveik 11 proc.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. liepos mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 117 daugiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 11 690 gyvų kūdikių, tai 1 888 kūdikiais (13,9 proc.) mažiau;

  • mirė 20 090 asmenys, arba 54 žmonėmis (0,3 proc.) mažiau;

  • susituokė 2 984 poromis ir išsituokė 934 poromis mažiau;

  • emigravo 14 567 nuolatiniai gyventojai, tai 933 asmenimis (6,8 proc.) daugiau;

  • imigravo 23 084 žmonės, tai 4 859 asmenimis (1,3 karto) daugiau.

2020 m. sausio–birželio mėn., beveik pusę (47,4 proc.) visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Sveikata

Lietuvos sveikatos sektoriuje 2019 m., palyginti su 2018 m., mažėjo medicinos specialistų skaičius: praktikuojančių gydytojų sumažėjo 0,88 proc., odontologų – 3,95 proc., slaugytojų ir akušerių – 0,68 proc., vaistininkų – 6,63 proc.


Daugiau


 

Gyventojų migracija

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. gegužę, palyginti su 2020 m. balandžiu, padidėjo beveik 4 kartus – sulaukta 23 prašymų.


Daugiau


 

  • 2019 m. vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui vidutiniškai teko 2 617 EUR valdžios sektoriaus lėšų ir 209 EUR šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų lėšų; Sostinės regiono bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui teko atitinkamai 2 599 ir 372 EUR; Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui – 2 626 ir 138 EUR.

  • 2019 m. vienam ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtiniui vidutiniškai teko 3 182 EUR valdžios sektoriaus lėšų ir 625 EUR šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų lėšų; Sostinės regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtiniui teko atitinkamai 3 169 ir 913 EUR; Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtiniui – 3 190 ir 464 EUR.


Daugiau


 

Gyventojai

Dirbtinių abortų Lietuvoje 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 11 proc.


Kelių transportas

2019 m. valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis sudarė 21,2 tūkst. km ir, palyginti su 2018 m., nepasikeitė. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis sudarė 63,8 tūkst. km – tai 0,8 proc. mažiau nei 2018 m.


Informacinių technologijų naudojimas įmonėse

2020 m. pradžioje 4,6 proc. įmonių naudojo pramoninius ar paslaugų robotus (2018 m. pradžioje – 3,2 proc.).  Pramoninius robotus naudojo 3 proc., paslaugų – 2,6 proc. įmonių (2018 m. atitinkamai – 2,4 ir 1,8 proc.).


Atleisti ir priimti darbuotojai

2020 m. birželį šalies ūkyje atleista 51,9  tūkst. darbuotojų – 14,1 tūkst. daugiau nei gegužę, priimta 50,4 tūkst. darbuotojų – 16,9 tūkst. daugiau.

Priimtų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. birželiu, sumažėjo 11,4 proc.


Materialinės investicijos

2018 m. duomenimis šalies teritorijoje investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 8,1 mlrd. EUR, arba 10,4 proc. daugiau nei 2017 m.

Didžiausias investuotojų dėmesys tenka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritims. 2018 m. išankstiniais duomenimis Vilniaus apskričiai tenka apie 44,5 proc. visų šalies investicijų. Kauno apskričiai – apie 19 proc., Klaipėdos – 12 proc. visų investicijų.  Mažiausiai investuojama į Tauragės apskritį – 1,4 proc. visų investicijų.


Daugiau


 

Transporto rodikliai

  • 2020 m. antrąjį ketvirtį geležinkelių transportu vežta 12,3 mln. tonų krovinių – tai 7,7 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. birželio mėn. pirmą kartą šalyje įregistruota 18,5 tūkst. lengvųjų automobilių – tai 17 proc. daugiau nei  2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. birželį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 42,2 tūkst. keleivių – tai 93 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. birželį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,2 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 14,5 proc.


Ūkio subjektai

2020 m. birželį 40,5 proc. Lietuvoje įregistruotų įmonių turėjo bent 1 darbuotoją – tai 0,7 proc. mažiau nei praeitų metų birželį.


Daugiau


 

 

Gyventojai

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,1 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų, t. y. 94 asmenimis mažiau negu 2019 m. pra­džioje.

2020 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 97,6 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 0,8, Baltarusijos – 0,6,  Rusijos – 0,4 proc.

Dauguma (2 mln. 641,5 tūkst., arba 94,5 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 152,6 tūkst. (5,5 proc.) – užsienyje.

Beveik pusė (49,1 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 10,5 proc. – išsituokę / išsituokusios, 8,1 proc. – našliai / našlės. Išsituokusių moterų buvo 1,9 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 7,5 kartus daugiau.

2019 m. 1 tūkst. gyventojų teko 9,8 gyvų gimusių kūdikių (2018 m. – 10). Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,63 (2018 m.) iki 1,61 (2019 m.). Vidutinis pirmąjį vaiką gimdan­čių moterų amžius 2019 m. buvo  28 metai (2018 m. – 27,8 metų).

2019 m. bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 13,7 (2018 m. – 14,1).  2019 m. 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių teko 3,3 mirusiojo iki vienų metų amžiaus kūdikio (2018 m. – 3,4).

2019 m. vyrų vidutinė tikėtina gyve­ni­mo trukmė buvo 71,5 metų, moterų – 81 metų (2018 m. – atitinkamai 70,9 vyrų  ir 80,6 moterų).  2019 m. skirtumas tarp vyrų ir mo­te­rų vidutinės tikėtinos gyveni­mo trukmės buvo 9,5 metų (2018 m. – 9,7).

2019 m. ir 2018 m. 1 tūkst. gyventojų teko 7 santuokos ir 3,1 ištuokos. 2019 m. 100 santuokų teko 44,5 ištuokos (2018 m. – 43,8). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija iš 100 susituokusių porų 39 išsituoks.


Daugiau


 

Gyvulininkystės produktų gamyba 2020 07 01

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) 2020 m. liepos 1 d., palyginti su 2019 m. liepos 1 d., padidėjo 5 proc., pieno primilžis – 1 proc., kiaušinių surinkta 3 proc. daugiau.


Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. liepą, palyginti su 2019 m. liepa, sumažėjo 2,9 proc., augalininkystės produktų – 0,6 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 6,6 proc.


Socialinė apsauga

2019 m. išlaidos valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpoms sudarė 308,8 mln. EUR, arba 1 proc. daugiau nei 2018 m.; apmokėtų ligos pašalpos dienų skaičius per metus sumažėjo 5,7 proc.

2019 m., palyginti su 2018 m., išlaidos valstybinio socialinio draudimo motinystės ir tėvystės išmokoms išaugo 6,1 proc., išlaidos vaiko priežiūros išmokoms (iki vaikui sukaks 2 metai) per metus padidėjo 5,2 proc.


Daugiau


 

Gyvulininkystės produktų gamyba regionuose, apskrityse ir savivaldybėse 2019 m.

2019 m. šalies ūkiuose didžioji dalis – 300,7 tūkst. tonų – mėsos (kaip ir kitų gyvulininkystės produktų) pagaminta Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, Sostinės regione pagaminta 66 tūkst. tonų mėsos. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione primelžta 1 mln. 501,7 tūkst., Sostinės regione – 49,4 tūkst. tonų pieno, kiaušinių surinkta – atitinkamai 614,9 mln. ir 243,3 mln. vnt.


Energetika

Kelių transporto dyzelino ištekliai 2020 m. gegužę, palyginti su 2019 m. geguže, sumažėjo 2,7 proc., suskystintų naftos dujų – 24,6 proc.,  žalios naftos – 16,2 proc., automobilių benzino ištekliai padidėjo 33 proc. Elektros energijos ištekliai sumažėjo 3,4 proc.,  o gamtinių dujų – padidėjo 43,2 proc.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją gaunančių asmenų skaičius 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 11,6 proc.

2018–2019 m. moterys sudarė maždaug 53–54 proc. šios pensijos gavėjų.


Daugiau


 

Bendroji žemės ūkio produkcija

2019 m. bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis sudarė 2,65 mlrd. EUR.

2019 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos indeksas, palyginti su 2018 m., padidėjo 11,3 proc.


Daugiau


 

Minimali mėnesinė alga

2020 m. birželio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis

2019 m. vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 7,87 EUR ir, palyginti su 2018 m., pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,4 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 8,28 EUR ir buvo 10,8 proc. didesnis, privačiajame – 7,68 EUR ir buvo 7,3 proc. didesnis.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. birželio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,4 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y.737 mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 9 454 gyvi kūdikiai, tai 1 734 kūdikiais (15,5 proc.) mažiau;

  • mirė 16 555 asmenys, arba 442 žmonėmis (2,6 proc.) mažiau;

  • susituokė 2 048 poromis ir išsituokė 703 poromis mažiau;

  • emigravo 12 514 nuolatinių gyventojų, tai 844 asmenimis (7,2 proc.) daugiau;

  • imigravo 18 878 žmonės, tai 3 982 asmenimis (1,3 karto) daugiau.

2020 m. sausio–gegužės mėn., beveik pusę (45,3 proc.) visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

  • 2019 m. didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 463,9 EUR – buvo įmonėse, kuriose dirbo nuo 500 iki 999 darbuotojų, o mažiausias – 912,1 EUR. – įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų.

  • 2020 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1 370,2 EUR ir, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,7 proc.

  • 2020 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 873,1 EUR ir, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 2,6 proc.

  • 2020 m. pirmąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 2 proc.


Daugiau


 

2019 m. metų pabaigoje buvo 3,8 tūkst. šeimų, kuriose buvo globojama (rūpinama) 4,9  tūkst. vaikų (2018 m. metų pabaigoje atitinkamai – 4,1 ir 5,3 tūkst.).

2019 m. buvo 1,3 tūkst. vaiko globos (rūpybos) nustatymo atvejų, arba maždaug trečdaliu mažiau nei 2018 m.

2019 m. gauta 5,5 tūkst. pranešimų (atvejų) apie smurtą prieš vaikus (įskaitant smurtą artimoje aplinkoje), galimai nukentėjo 5,1 tūkst. vaikų (2018 m. atitinkamai – 4,9 ir 4,4 tūkst.). Artimoje aplinkoje smurtą galimai patyrė 2,8 tūkst. vaikų (2018 m. – 3,3 tūkst.).


Daugiau


 

Matalų laužas

2019 m., palyginti su 2018 m., juodųjų metalų laužo padaugėjo 7 proc., spalvotųjų metalų laužo sumažėjo 10,6 proc.

2019 m. juodųjų  metalų laužo daugiausia susidarė iš kitų metalo laužo susidarymo šaltinių (į laužą nurašytų gamybinės paskirties gaminių, pusfabrikačių, metalo nuo pakuočių  ir kt.) ir, palyginti su 2018 m., padaugėjo 23,2 proc.

2019 m. sumažėjo spalvotųjų metalų laužo iš kitų metalų laužo susidarymo šaltinių ir supirkto iš gyventojų laužo: palyginti su 2018 m., iš kitų šaltinių susidarė 7,4 proc. mažiau, supirkto iš gyventojų – 26,2 proc. mažiau.  2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo amortizacinio spalvotųjų metalų laužo susidarymas – 14,7 proc.

2019 m. 2 kartus padidėjo vario ir žalvario amortizacinio laužo susidarymas.


Daugiau


 

Paslaugų kainų indeksai ir pokyčiai

2020 m. I ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai – 14,3 proc. – padidėjo oro transporto paslaugų kainos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos; interneto vartų paslaugų kainos padidėjo 6,1 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos – 5,3 proc., bet sumažėjo kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos kainos – 10,7 proc., pašto pagal įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas atliekamos veiklos – 6,6 proc., telekomunikacijų paslaugų kainos – 5,2 proc.

Per metus (2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu) labiausiai padidėjo oro transporto paslaugų kainos – 36,9 proc., apskaitos, buhalterijos ir audito veiklos; konsultacijų mokesčių klausimais – 7,9 proc., konsultacinės valdymo veiklos – 6,5 proc. Labiausiai sumažėjo kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos – 22,2 proc., transportavimo vamzdynais – 15 proc., apgyvendinimo paslaugų kainos – 8,1 proc.

 

Prašantys prieglobsčio asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. balandį, palyginti su 2020 m. kovu, sumažėjo 1,5 karto – sulaukta 6 prašymų.


Daugiau


 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė)  plėtra

2019 m. išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose sudarė 275,8 mln. EUR – tai 27,8 mln. EUR (11,2 proc.) daugiau nei 2018 m.

Remiantis išankstiniu bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčiu, 2019 m. MTEP išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose sudarė 0,57 proc. BVP (2018 m. – 0,55 proc.).

Didžiausią – 154,2 mln. EUR, arba 55,9 proc. – visų MTEP išlaidų dalį pagal finansavimo šaltinius sudarė valdžios (valstybės biudžeto) lėšos, užsienio lėšos sudarė 31,4 proc.

2019 m. sąlyginis darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veikloje aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, skaičius buvo 8,2 tūkst. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 6,9 proc. Sąlyginis tyrėjų, dalyvaujančių MTEP veikloje, skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 6,2 proc. (nuo 6 106 iki 6 483 tyrėjų).


Daugiau


 

2020 m. gegužę 40,7 proc. Lietuvoje įregistruotų įmonių turėjo bent 1 darbuotoją – tai 0,24 proc. mažiau negu balandį.


Daugiau


 

Transporto rodikliai

2020 m.  balandį geležinkelių transportu vežta  109,1 tūkst. keleivių  – tai 78,7 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Mažėjimą lėmė keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais sustabdymas dėl paskelbto karantino.

2020 m.  gegužę geležinkelių transportu vežta 4 ,2 mln. tonų krovinių – tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. gegužę sudarė 11,2 tūkst. – tai 31,7 proc. mažiau nei 2019 m. gegužę.

2020 m. gegužę į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 4,2 tūkst. keleivių – tai 99,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m. gegužę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,5 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4,7 proc.

2020 m. gegužę įvyko 221 kelių eismo įvykis, tai  – 16,3 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.

Eismo įvykių metu žuvo 18 (36 proc. daugiau), sužeista 245 žmonės (22,5 proc. mažiau).

34 kelių eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai (44,3 proc. mažiau); jų metu  sužeista 35 vaikai (46,2 proc. mažiau), nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 17 kelių eismo įvykių (30,8 proc. daugiau), buvo sužeista 20 žmonių (5,3 proc. daugiau).


Daugiau


 

Socialiniai (baziniai) rodikliai

2020 m. gegužės mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


Oro kokybė

2019 m. Kaune, Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę 40 dienų, t. y., viršijo teisės aktuose nustatytą normą (paros ribinė vertė (50 µg/m3) negali būti viršyta daugiau kaip 35 d. per kalendorinius metus) ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 25 proc.

Vilniuje Žirmūnų ir Klaipėdoje Šilutės pl. oro kokybės tyrimų stotyse KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų skaičius buvo mažesnis nei 2018 m. – atitinkamai 59 ir 62 proc. Šis rodiklis 2019 m. sumažėjo ir daugelyje kitų oro kokybės tyrimų stočių.


Daugiau


Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. gegužės mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,1 tūkst. mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 7 448 gyvi kūdikiai, tai 935 kūdikiais (11,2 proc.) mažiau;
  • mirė 13 509 asmenys, arba 267 žmonėmis (1,9 proc.) mažiau;
  • susituokė 642 poromis ir išsituokė 429 poromis mažiau;
  • emigravo 10 806 nuolatiniai gyventojai, tai 1 460 asmenų (15,6 proc.) daugiau;
  • imigravo 15 809 žmonės, tai 4 462 asmenimis (1,4 karto) daugiau.

2020 m. sausio–balandžio mėn., beveik pusę (46,7 proc.) visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


Aplinkos oras
 

Lietuvoje 2018 m. į atmosferą buvo išmesta 20 267 kt šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 m. Daugiausiai ŠESD išmesta energetikos sektoriuje, kur 2018 m. susidarė 58,8 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Antras pagal išmetamų ŠESD kiekį – žemės ūkio sektorius (21,1 proc.). Pramonės sektoriuje išmestų ŠESD kiekis sudarė 15,6 proc., o atliekų sektoriuje – 4,5 proc. viso bendrai išmesto ŠESD kiekio.


Švietimas ir gyventojų išsilavinimas
 

2019–2020 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 41 aukštoji mokykla – 19 universitetų ir 22 kolegijos.

2019–2020 mokslo metų pradžioje universitetuose studijavo   73,0 tūkst., kolegijose  – 32,9 tūkst. studentų. Palyginti su praėjusiais 2018–2019 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 4,3 tūkst. (5,6 proc.), kolegijose – 1 tūkst. (3 proc.).

2019 m. kolegijose profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas  7,4 tūkst. absolventų. Universitetuose  10,1 tūkst. studentų suteiktas bakalauro laipsnis,  6,5 tūkst. – magistro, 287 – mokslo (meno) daktaro laipsnis. 685 absolventai, baigė profesines studijas ir įgijo profesinę kvalifikaciją (412 baigė rezidentūrą, 273 – pedagogines studijas).

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 6,2  tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 5,5 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 481 studentas užsienietis.

Aplinkos oras
 

Lietuvoje 2018 m. į atmosferą buvo išmesta 20 267 kt šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 m. Daugiausiai ŠESD išmesta energetikos sektoriuje, kur 2018 m. susidarė 58,8 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Antras pagal išmetamų ŠESD kiekį – žemės ūkio sektorius (21,1 proc.). Pramonės sektoriuje išmestų ŠESD kiekis sudarė 15,6 proc., o atliekų sektoriuje – 4,5 proc. viso bendrai išmesto ŠESD kiekio.


Švietimas ir gyventojų išsilavinimas
 

2019–2020 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 41 aukštoji mokykla – 19 universitetų ir 22 kolegijos.

2019–2020 mokslo metų pradžioje universitetuose studijavo   73,0 tūkst., kolegijose  – 32,9 tūkst. studentų. Palyginti su praėjusiais 2018–2019 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 4,3 tūkst. (5,6 proc.), kolegijose – 1 tūkst. (3 proc.).

2019 m. kolegijose profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas  7,4 tūkst. absolventų. Universitetuose  10,1 tūkst. studentų suteiktas bakalauro laipsnis,  6,5 tūkst. – magistro, 287 – mokslo (meno) daktaro laipsnis. 685 absolventai, baigė profesines studijas ir įgijo profesinę kvalifikaciją (412 baigė rezidentūrą, 273 – pedagogines studijas).

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 6,2  tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 5,5 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 481 studentas užsienietis.

Agrarinė aplinka

2019 m. į Lietuvos rinką pateikta 2 352 t augalų apsaugos produktų, palyginti su 2018 m., – 13 proc. daugiau.


Prašantys prieglobsčio asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. kovą, palyginti su 2020 m. vasariu, sumažėjo beveik 3,1 karto – sulaukta 9 prašymų.


Užimtumas

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 261,1 tūkst. (18,8 proc. visų dirbančiųjų) ir prekyboje – 222 tūkst. (16 proc.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 78,3 proc. ir, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, beveik nepakito, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, padidėjo 0,3 procentinio punkto.

To paties amžiaus gyventojų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, jis padidėjo 0,9 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu  –  0,7 procentinio punkto.


Daugiau


Žemės ūkis

2020 m. I ketv. žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 10,3 proc., žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos padidėjo 2,6 proc.


Daugiau


Nelaimingi atsitikimai darbe

2019 m. užregistruota 4 915 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai. Įmonėse įvyko 4 745 lengvi, 125 sunkūs ir 39 mirtini įvykiai. 2018 m. buvo užregistruota 4 440 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai, iš jų – 4 276 lengvi, 126 sunkūs ir 38 mirtini.


Daugiau


Transporto rodikliai

  • 2020 m.  kovą geležinkelių transportu vežta  215,6 tūkst. keleivių  – tai 52,7 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Mažėjimą lėmė keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais sustabdymas dėl paskelbto karantino.

  • 2020 m. pirmąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta  81,9 mln. keleivių – tai 13,6 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, 35,6 proc. išaugo keleivių vežimas vidaus vandenų transportu. Mažiau keleivių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais – 29,2 proc., jūrų transportu – 22,8 proc.,  geležinkelių transportu –  19,4 proc., ir kelių transportu – 13,6 proc.

  • 2020 m.  balandį geležinkelių transportu vežta 4 mln. tonų krovinių – tai 7,7 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2020 m. balandį  sudarė 7,6 tūkst. – 55,8 proc. mažiau nei 2019 m. balandį.

  • 2020 m. balandį įvyko 131 kelių eismo įvykis – tai 48,6 proc. mažiau, nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Eismo įvykių metu žuvo 2, (71,4 proc. mažiau), sužeista 157 žmonės (49,5 proc. mažiau).

  • Įvyko 12 eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo vaikai – tai 74,5 proc. mažiau; jų metu sužeista 14 vaikų (72 proc. mažiau).

  • Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 23 kelių eismo įvykiai – tai 21,1 proc. daugiau, buvo sužeista 28 žmonės – 12,5 proc. mažiau.

  • 2020 m. balandį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 3,9 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 12,2  proc.
  • 2020 m. balandį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,7 tūkst. keleivių – tai 99,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Darbuotojų skaičius spalio mėn.

2019 m. spalį pagrindinėje darbovietėje Sostinės regione moterų dirbo daugiau nei vyrų (241 tūkst. vyrų, 250 tūkst. moterų), o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – moterų mažiau nei vyrų (336 tūkst. vyrų, 320 tūkst. moterų).


Švietimas ir gyventojų išsilavinimas

2019–2020 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 459,4 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2018–2019 mokslo metais, sumažėjo 8,3 tūkst., arba 1,8 proc.

Nevalstybinėse mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 26,3 tūkst., arba 5,7 proc. visų mokinių ir studentų. Per metus jų skaičius išaugo 1,6 tūkst. (6,4 proc.).

2019 m. šalies mokymo įstaigose pagrindinį išsilavinimą įgijo 27,8 tūkst. mokinių, vidurinį išsilavinimą 25,4 tūkst. abiturientų. 2019 m. profesinio mokymo įstaigas baigė ir profesinę kvalifikaciją įgijo 12,1 tūkst. mokinių. Aukštosios mokyklos parengė 24,8 tūkst. aukštojo mokslo specialistų.


Gimstamumas

2019 m. gimė 27,4 tūkst. kūdikių. Gyvų gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 756, arba 2,7 proc.

2019 m. didžiąją dalį (45,6 proc.), visų gyvų gimusių kūdikių sudarė pirmagimiai, antri gimę – 38,9 proc., treti ir paskesnieji – 15,4 proc. (2018 m. – atitinkamai 44,3 proc., 40 proc. ir 15,7 proc.).

2019 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 7,4 tūkst. kūdikių, tai 26,9 proc. visų gyvų gimusių kūdikių (2018 m. – 7,4 tūkst., arba 26,4 proc.).


Daugiau


Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. balandį, palyginti su 2019 m. balandžiu, sumažėjo 0,7 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 0,96 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – sumažėjo 3,1 proc.


Materialinės investicijos

2020 m. pirmąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 1,3 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,2 proc.

Investicijos gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti sudarė 289 mln. EUR – tai 10,7 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.


Daugiau


Energetika

Kelių transporto dyzelino ištekliai 2020 m. kovą, palyginti su 2019 m. kovu, padidėjo 3,5 proc., automobilių benzino ir suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo atitinkamai 16,2 ir 3,6 proc., žalios naftos ištekliai – 2,6 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 3,8 proc., gamtinių dujų – sumažėjo 19,5 proc.


Daugiau


Socialinė apsauga

Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2020 m. I ketv. buvo 376,27 EUR, arba 9,3 proc. didesnė nei 2019 m. I ketv.

Darbo užmokestis

2019 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,4 EUR.

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 proc.


Daugiau


Gyventojų skaičius ir sudėtis

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,1 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų, t. y. 94 mažiau negu 2019 m. pra­džioje.

2020 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 882,5 tūkst. (67,4 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 911,6 tūkst. (32,6 proc.).

Moterų buvo 185,5 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 489,8 tūkst. ir 1 mln. 304,3 tūkst.). Moterys sudarė 53,3 proc. visų nuolatinių gyventojų. 1 tūkst. vyrų teko 1 142 moterys.

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 422,7 tūkst. (15,1 proc. ) vaikų (0–14 metų amžiaus), 1 mln. 815,4 tūkst. (65 proc.) 15–64 metų amžiaus ir 556 tūkst. (19,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus). Vaikų buvo ketvirtadaliu (24 proc.) mažiau nei pagyvenusių žmonių.


Daugiau


Darbo užmokestis

2020 m. balandžio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


Ištuokos

2019 m. buvo įregistruota 8,7 tūkst. ištuokų. Ištuokų skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo – 43 (0,5 proc.). Pernai 100 santuokų teko 44,5 ištuokos (2018 m. – 43,8 ).


Švietimas

2019 m. pabaigoje šalyje veikė 739 ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mieste – 637, kaime – 102) ir 419-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės.

Pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 121,7 tūkst. vaikų.

Vaikų priežiūros lopšelių grupes lankė 25,2 tūkst. vaikų iki 2 metų amžiaus, arba 44 proc. šio amžiaus gyventojų.

2019 m. šalyje buvo 146 nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 8,6 tūkst. vaikų, arba 10,8 proc. daugiau nei 2018 m.


Daugiau


Augalininkystė

2019 m. pasėlių plotas buvo 7 proc. didesnis negu 2018 m. –  2 mln. 144,9 tūkst. ha.

Labiausiai padidėjo žieminių miežių (2,6 karto) ir pluoštinių kanapių (2,4 karto) plotas.

Augalų grūdams plotas sudarė 70 proc. visų pasėlių, augalų, skirtų perdirbti – 13, augalų pašarams – 14, bulvių ir lauko daržovių – 2 proc. pasėlių.


Daugiau


Švietimas ir gyventojų išsilavinimas
 

2019–2020 mokslo metų pradžioje mokymo įstaigose, teikiančiose ugdymą pagal bendrojo ugdymo programas, mokėsi 325,7 tūkst. mokinių.

2019 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 29,8  tūkst. vaikų, arba 1 146 (4 proc.) daugiau nei 2018 m.

2019 m. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 24,8 tūkst. mokinių (2018 m. – 25,1 tūkst.), brandos atestatus – 21,5 tūkst. abiturientų (2018 m. – 23,1 tūkst.).

2019–2020 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 28,6 tūkst. mokytojų ir mokyklos vadovų, arba 0,5 tūkst. (1,6 proc.) mažiau nei 2018–2019 mokslo metais. 


Daugiau


Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. balandžio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,3 tūkst. mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–kovo mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 5 462 gyvi kūdikiai, tai 518 kūdikių (8,7 proc.) mažiau;
  • mirė 10 186 asmenys, arba 362 žmonėmis (3,4 proc.) mažiau;
  • susituokė 124 poromis ir išsituokė 262 poromis mažiau;
  • emigravo 9 065 nuolatiniai gyventojai, tai 1 871 asmeniu (26 proc.) daugiau;
  • imigravo 12 499 žmonės, tai 4 365 asmenimis (1,5 karto) daugiau.

2020 m. sausio–kovo mėn., pusę (50 proc.) visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Darbo sąnaudos (kasmetinis vertinimas)

2019 m. vidutinės mėnesinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sudarė 1 381 EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 5,5 proc. (72 EUR).

Daugiau


Įvaikinimas

2019 m. Lietuvos piliečiai įvaikino 74 vaikus, užsienio piliečiai – 34 (2018 m. – atitinkamai 103 ir 56).

2019 m. pabaigoje buvo 1 125 galimi įvaikinti vaikai (2018 m. – 1 243) ir 165 šeimos, įrašytos į Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti ir gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą (2018 m. – 153).


Informacinių technologijų naudojimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose

2020 m. pradžioje 75,6 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikė elektronines paslaugas interneto svetainėje.

72,9 proc. įstaigų sudarė galimybę parsisiųsti įvairias dokumentų formas, 47,4 proc.  – grąžinti jas užpildytas, 39,5 proc. įstaigų paslaugas teikė elektroniniu būdu.


Daugiau


Prieglobsčio prašantys asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. vasarį, palyginti su 2020 m. sausiu, padidėjo beveik 1,2 karto – sulaukta 28 prašymų.


Daugiau


Darbo statistikos rodikliai

2020 m. kovą šalies ūkyje atleista 47,8 tūkst. darbuotojų – 8,3 tūkst. daugiau nei vasarį, priimtų darbuotojų skaičius sudarė 37,5 tūkst. ir atitinkamai sumažėjo 4,3 tūkst.

Atleistų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. kovu, padidėjo 12,1 proc., priimtų darbuotojų skaičius sumažėjo 17,8 proc.


Asmenys su negalia

2019 m. 10,6 tūkst. darbingo amžiaus asmenų pirmą kartą nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis. Tokių asmenų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 5,6 proc.

2019 m. pirmą kartą negalia buvo pripažinta 1 960 (2018 m. – 1 863) vaikų iki 18 metų amžiaus. Kas antram iš jų buvo nustatyta negalia dėl psichikos ir elge­sio sutri­kimų.


Religinės bendruomenės

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 319 įregistruotų ir į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ir kitų religinių organizacijų.

Didžioji jų dalis (902 bendruomenės arba 68 %) buvo Romos katalikų.


Daugiau


Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. pirmąjį ketvirtį geležinkelių transportu vežta 12 mln. tonų krovinių – tai 11,7 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • 2020 m.  kovą pirmą kartą šalyje įregistruota 7  tūkst. lengvųjų automobilių – tai 52,2 proc. mažiau nei  2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • 2020 m. kovą į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 202,9 tūkst. keleivių – tai 56,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
  • 2020 m. kovą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 5,3 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13,5 proc.
  • 2020 m. kovą įvyko 161 kelių eismo įvykis, palyginti su vasariu, 35,9 proc. mažiau. Juose žuvo 13 žmonių – 44,4 proc. daugiau, sužeista 183 – 37,5 proc. mažiau.
  • Įvyko 25 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai, palyginti su vasariu, 7,4 proc. mažiau; jų metu žuvo 1, vasarį žuvusiųjų nebuvo; sužeista 25 vaikai – 3,7 proc. mažiau.
  • Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 18 kelių eismo įvykių – tai 10 proc. mažiau nei vasarį; sužeista 24 žmonės – 4 proc. mažiau.

Daugiau


Kultūra

  • 2019 m. šalyje veikė 107 muziejai, kuriuose per praėjusius metus apsilankė 5,6 mln. lankytojų, arba 563 tūkst. (11,2 proc.) daugiau nei 2018 m. Daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (681 tūkst.), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (598 tūkst.), Trakų istorinis muziejus (441 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (389 tūkst.).

  • Per 2019 m. kino teatruose apsilankė 4 mln. žiūrovų. Vienas gyventojas per metus kine lankėsi vidutiniškai 1,4 karto. Praėjusiais metais šalies kino teatrai ir kultūros centruose veikiantys filialai filmus rodė 98 kino salėse. Kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per metus sumažėjo nuo 22,6 mln. EUR iki 21,6 mln. EUR, arba 4,3 proc.

  • 2019 metais šalyje veikė 51 teatras, iš jų 13 – valstybinių, 38 – nevalstybiniai. 2019 m. šalies teatrai parodė 7,1 tūkst. spektaklių, juos žiūrėjo 1,5 mln. žiūrovų. Valstybiniai teatrai per metus parodė 121 naują arba atnaujintą spektaklį. 2019 m. 7 valstybinės koncertinės organizacijos šalyje ir užsienyje surengė 835 koncertus. 2019 m. Lietuvoje į valstybinių koncertinių organizacijų koncertus atėjo 396 tūkst. žiūrovų.


Daugiau


Bendrieji švietimo rodikliai

7–17 metų amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje, 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,6 proc., bet 12,2 proc. padaugėjo išvykusių į užsienį.


Daugiau


Profesinis mokymas

2019–2020 mokslo metams į profesines mokyklas priimta 12,9 tūkst. mokinių (iš viso mokėsi 27,8 tūkst.).

2019–2020 m. m. profesinėse mokyklose daugiausia mokinių rinkosi inžinerijos ir inžinerinės profesijos programas – 7,5 tūkst., paslaugų asmenims programą – 6,6 tūkst., architektūros ir statybos programas – 3,6 tūkst., verslo ir administravimo programas – 2,8 tūkst.


Socialinė apsauga

2019 m. vidutinis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis šalyje buvo 344,42 EUR, arba 7,9 proc. didesnis nei 2018 m.

Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gaunančių asmenų skaičius 2019 m. buvo 596 tūkst., arba 3,1 proc. didesnis nei 2018 m.


Turizmas

2020 m. vasarį nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 478,4 tūkst., arba  6,9 proc. daugiau nei prieš metus, užsieniečių nakvynės – 198,1 tūkst., arba 7,4 proc. daugiau.


Veikiantys ūkio subjektai

2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo 129 232 vietos vienetai;  iš jų 48 398 veikė Sostinės regione, 80 834 – Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

2020 m. pradžioje ketvirtadalis (27 proc.) visų Lietuvoje veikusių vietos vienetų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.


Gyvulininkystės produktų gamyba 2020 04 01

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) 2020 m. balandžio 1 d., palyginti su 2019 m. balandžio 1 d., padidėjo 4 proc., pieno primilžis – 2 proc., kiaušinių surinkta 0,9 proc. daugiau.


Daugiau


Energetika

Žalios naftos ištekliai 2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu, padidėjo  15,7 proc., automobilių benzino – 8,6 proc.,  kelių transporto dyzelino – 10 proc., o suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo 6,6 proc.

Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo  8,8 proc., gamtinių dujų – 8,1 proc.

Bibliotekos

Šalies bibliotekose 2019 m., palyginti su 2018 m., apsilankymų skaičius sumažėjo 1,3 proc. ir sudarė  21 236 123 apsilankymus, vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 7,6 apsilankymo (2018 m. – 7,7).

2019 m. vienai šalies bibliotekai tenkantis registruotų vartotojų skaičius sumažėjo 1,03 proc. ir buvo 479 (2018 m. – 484).

2019 m. šalies bibliotekų dokumentų fondas sumažėjo 3,75 proc. ir sudarė 49 539 445 fiz. vnt. įvairaus tipo dokumentų (2018 m. – 514 67 718).


Mirusieji pagal mirties priežastis

2019 m. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis sumažėjo iki 13,7  1 tūkst. gyventojų (2018 m. buvo 14,1). Pagrindinės mirties priežastys išliko tos pačios – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai bei išorinės mirties priežastys – ir sudarė 81,8 proc. visų mirties priežasčių.


Daugiau


Socialinė apsauga

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. socialines paslaugas savo namuose gavo 21 tūkst. senyvo amžiaus žmonių ir asmenų su negalia, arba 16,7 proc. daugiau nei 2018 m.


Teisėsaugos institucijų teisės specialistai ir apsaugos darbuotojai

2019 m. pabaigoje Lietuvos teismuose (be Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo) dirbo 745 teisėjai, iš jų 479 (64 proc.) – moterys.

2019 m. pabaigoje šalyje buvo 2 245 advokatai, 246 notarai ir 113 antstolių, prokuratūrose dirbo 659 prokurorai. Policijoje dirbo 8 tūkst. policijos pareigūnų, iš jų 3,2 tūkst. (40 proc.) – moterys.


Daugiau


Sodų ir uogynų derlingumas

2019 m. vaisių ir uogų derlius buvo 56,4 proc. mažesnis negu 2018 m. –  46,1 tūkst. tonų.

Derliaus mažėjimą lėmė sumažėjęs obuolių (59,7 proc.) ir juodųjų serbentų (69,5 proc.) derlius.


Bendroji žemės ūkio produkcija

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. I ketvirčio bendroji žemės ūkio produkcija, palyginti su 2019 m.  I ketvirčiu, padidėjo 3 proc.


Pramonės produkcija

Išankstiniais duomenimis, pramonės produkcija 2020 m. I ketvirtį palyginti su ankstesniu 2019 m. IV ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 5,2 proc.).

2020 m. I ketvirtį palyginti su 2019 m. I ketvirčiu, pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 0,8 proc.).


Daugiau


Darbo užmokestis

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 8,27 EUR, arba 8 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį: viešajame sektoriuje – 8,93 EUR (11,5 proc. daugiau), privačiajame – 7,97 EUR (6,3 proc. daugiau).

2020 m. kovo mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.

Daugiau


Įmonių inovacinė veikla

2016–2018 m. 25,5 proc. visų inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimo inovacinėje veikloje partneriai buvo Lietuvos ūkio subjektai, 11,4 proc. – kitos ES, ELPA ar ES asocijuotos šalys, 5,4 proc. – kitų pasaulio šalių ūkio subjektai.

2016–2018 m. tyrimo duomenimis, geriausiai įmonės įvertino su aplinkosauga susijusius teisės aktus: juos, kaip skatinančius inovacijas įvertino 27,2 proc. inovacijas diegusių įmonių, 9 proc. – nurodė, kad jie trukdė inovacinei veiklai.

Antroje vietoje – su produkto saugumu ir vartotojų apsauga susiję teisės aktai. Juos, kaip skatinančius inovacijas įvertino 26,6 proc. inovacijas diegusių įmonių, 6 proc. – jie trukdė inovacinei veiklai.

Labiausiai inovacinei veiklai trukdė su mokesčiais susiję teisės aktai –tai nurodė 22,3 proc.  inovacijas diegusių įmonių.


Daugiau


Darbuotojų skaičius

Vidutinis darbuotojų skaičius 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 4,2 tūkst. (0,3 proc.): viešajame sektoriuje padidėjo 3,3 tūkst. (0,9 proc.), o privačiajame sektoriuje sumažėjo 7,5 tūkst. (0,8 proc.).


Daugiau


Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. kovo mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 858 mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio–vasario mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 3 731 gyvas kūdikis, tai 411 kūdikių (9,9 proc.) mažiau;
  • mirė 6 615 asmenų, arba 756 žmonėmis (10,3 proc.) mažiau;
  • susituokė 304 poromis ir išsituokė 19 porų daugiau;
  • emigravo 6 555 nuolatiniai gyventojai, tai 1 640 asmenų (33,4 proc.) daugiau;
  • imigravo 8 581 žmogus, tai 3 252 asmenimis (1,6 karto) daugiau.

Beveik pusę (48 proc.) 2020 m. sausio–vasario mėn. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


Darbo užmokestis

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1 346,7 EUR ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 851 EUR ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc.

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 2,1 proc.


Imonių inovacinė veikla

2016–2018 m., palyginti su 2014–2016 m.,  Lietuvoje inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių dalis beveik nepakito ir siekė 46,9 proc. visų gamybos ir paslaugų įmonių (2014–2016 m. – 46,6 proc.), kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų.

41,6 proc. visų įmonių diegė verslo proceso inovacijas, 27,6 proc. – produkto inovacijas, jų dalis padidėjo 4,3 procentinio punkto. 46 proc. visų įmonių diegė technologines inovacijas (produkto ir (ar) technologinio proceso), 20,1 proc. – ne technologines (organizacines ir (ar) rinkodaros).

2016–2018 m. naujas prekes rinkai pateikė 18 proc. visų įmonių, naujas paslaugas – 15,6 proc.

2016–2018 m. didžiąją dalį naujų ar atnaujintų produktų sukūrė pačios įmonės – 39,7 proc. visų inovacinių įmonių. Technologinio proceso inovacijas taip pat daugiausiai kūrė pačios įmonės – 57,9 proc. visų inovacinių įmonių.

Inovacinių įmonių apyvarta 2018 m. sudarė 67,1 proc. visų įmonių apyvartos, o inovacinę veiklą vykdžiusiose įmonėse 2018 m. dirbo 67,1 proc. visų įmonių darbuotojų.

2018 m. išlaidos inovacinei veiklai sudarė 1 074,9 mln. EUR, palyginti su 2016 m., jos sumažėjo 13,8 proc.

Didžiausia inovacinių išlaidų dalis (61 proc. visų inovacijoms skirtų išlaidų) buvo skirta įsigyti ilgalaikį turtą – mašinas, įrenginius, programinę įrangą, intelektinės nuosavybės teises, pastatus.

Įmonėje vykdytiems MTEP darbams inovacinių išlaidų dalis sudarė 18,4 proc., o apmokėti ne įmonėje vykdytiems MTEP darbams – 2,2 proc. visų inovacinių išlaidų.


Daugiau


Santuokos

2019 m. buvo įregistruota 19,5 tūkst. santuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 232 (1 proc.).


Žemės ūkis

2019 m.  Žemės ūkio bendrovės (įmonės) patyrė 5,9 mln. EUR nuostolių.


Įmonių finansiniai rodikliai

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių1 pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 25,8 mlrd. EUR, arba jos buvo 4,1 proc. didesnės nei ankstesnį ketvirtį ir 7 proc. didesnės nei 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį.

Ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį nefinansinės įmonės uždirbo 1,7 mlrd. EUR ikimokestinio pelno. Įmonių ikimokestinis pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 4,3 proc., o palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, – padidėjo 35,4 proc.

Remiantis 2019 m. išankstiniais duomenimis, šalies nefinansinės įmonės gavo 96,7 mlrd. EUR pajamų ir uždirbo 6,5 mlrd. EUR ikimokestinio pelno. Palyginti su 2018 m., pajamos padidėjo 8,5 proc., pelnas – beveik 10 proc.


Daugiau


Prieglobsčio prašantys asmenys

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. gruodžiu, sumažėjo 4,5 karto – sulaukta 24 prašymų.


Daugiau


Transportas ir ryšiai

  • 2020 m. vasarį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 446,7 tūkst. keleivių – tai 8,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2020 m. vasarį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 18 proc.

  • 2020 m. vasarį įvyko 260 kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 8, sužeista 309.

  • Įvyko 32 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu buvo sužeista 32 vaikai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 20 kelių eismo įvykių, jų metu žuvo 1 ir buvo sužeista 25 žmonės.


Daugiau


Žemės ūkio produktų supirkimas

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu, sumažėjo 0,2 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 4,8 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – padidėjo 6,9 proc.


Nelegalus nepilnamečių darbas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 m. nelegaliai (neteisėtai) dirbo 41 asmuo neturintis 18 metų, t. y. nelegaliai (neteisėtai) dirbę nepilnamečiai asmenys sudarė 1,9 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų.


Turizmas

2020 m. sausį nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 487,2 tūkst., arba 6,8 proc. daugiau nei prieš metus, užsieniečių nakvynės – 233,2 tūkst., arba 6 proc. daugiau.


Daugiau


Energetika

Automobilių benzino ištekliai 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu, padidėjo 16,7 proc., kelių transporto dyzelino ištekliai sumažėjo 5,4 proc., suskystintų naftos dujų ir žalios naftos – atitinkamai 4,7 ir 31 proc.

Elektros energijos ištekliai sumažėjo 3,9 proc., gamtinių dujų – 9,2 proc.


Daugiau


Švietimas

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2019 m. neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvavo 51,1 tūkst. vaikų, o būreliuose, papildančiuose formalųjį švietimą, registruota dar 59,6 tūkst. lankančiųjų – tai 3 tūkst. daugiau nei 2018 m.

2019 m. daugiausia vaikai lankė sporto (36 tūkst.) ir muzikos (29,7 tūkst.) būrelius.

Dailės būrelius pasirinko 12,9 tūkst. vaikų (1 090 daugiau nei 2018 m.), techninės kūrybos užsiėmimus – 4 192 vaikai (943 daugiau), informacinių technologijų  užsiėmimus –  984 vaikai (574 daugiau).


Mirtingumas

2019 m. mirė 38,3 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1 293, arba 3,3 proc.

2019 m. 77 proc. visų mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus (66 proc. vyrų ir 87,4 proc. moterų), 22,6 proc. – 15–64 metų amžiaus asmenys (33,6 proc. vyrų ir 12,3 proc. moterų).


Daugiau


Smurtas artimoje aplinkoje

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2019 m. 2 112 asmenų (2018 m. – 1 793), nuteistų už smurtą artimoje aplinkoje, išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą.

2019 m. 2 536 asmenims (2018 m. − 2117), nuteistiems už smurtą artimoje aplinkoje, paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.


Gyventojų migracija

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. prieglobstis Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas 45 vaikams, atvykusiems kartu su tėvais ar kitais teisėtais atstovais.

978  vaikams buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 225 – nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 195 vaikams – išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje mokslo tikslais.


Daugiau


Darbo užmokestis

2020 m. vasario mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR.


Daugiau


Augalininkystė

2019 m. grūdų derlius buvo 26 proc. didesnis negu 2018 m. –  5 509,4 tūkst. tonų.

Derliaus padidėjimą lėmė padidėjęs žieminių javų (76 proc.) derlius, nors vasarinių javų ir ankštinių augalų derlius sumažėjo (atitinkamai 25 ir 21 proc.).

Rapsų derlius buvo 59 proc. didesnis negu 2018 m. –  688,7 tūkst. tonų.  Tam įtakos turėjo 97 proc. išaugęs žieminių rapsų derlius, nors vasarinių rapsų derlius sumažėjo 69 proc.


Daugiau


Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. vasario mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,4 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 979 mažiau negu šių metų pradžioje.

2020 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 1 923 gyvi kūdikiai, tai 408 kūdikiais (17,5 proc.) mažiau;

  • mirė 3 530 asmenų, arba 534 žmonėmis (13,1 proc.) mažiau;

  • susituokė 23 poromis daugiau, o išsituokė 35 poromis mažiau;

  • emigravo 3 422 nuolatiniai gyventojai, tai 601 asmeniu (21,3 proc.) daugiau;

  • imigravo 4 050 žmonių, tai 1 297 asmenimis (47,1 proc.) daugiau.

Daugiau negu pusė (56,2 proc.) 2020 m. sausio mėn. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


Neformaliojo švietimo įstaigos

  • 2019 m. vasaros poilsio stovyklose stovyklavo 58,2 tūkst. vaikų.

  • Stovyklose 2019 m., palyginti su 2018 m., buvo 16,6 proc. daugiau vaikų.

  • 2019 m. suorganizuotos 1 339 vaikų vasaros stovyklos.

  • 2019 m. saugoma 8 210 valstybės kultūros vertybių (21 daugiau nei 2018 m.).


Žemės ūkio ekonominės sąskaitos

  • Išankstiniais duomenimis, 2019 m. žemės ūkio ekonominės veiklos produkcija sudarė 2,93 mlrd. EUR.

Daugiau


Gyventojų migracija

Prieglobsčio prašytojų skaičius 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 3 kartus – sulaukta 110 prašymų. Dauguma prieglobsčio prašytojų buvo Rusijos Federacijos (98) ir Tadžikistano (7) piliečiai.


Gyventojų užimtumas

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 78,4 proc., nedarbo lygis – 6,4 proc. Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 253,9 tūkst. (18,4 proc. visų dirbančių gyventojų), ir prekyboje – 222,4 tūkst. (16,1 proc.).


Daugiau


Transportas ir ryšiai

2020 m. sausį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 455,1 tūkst. keleivių – tai 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m. sausį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 3,9 mln. tonų ir, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 19,9 proc.


Užimtumas ir nedarbas

Užimtų gyventojų skaičius 2019 m., palyginti su 2018 m.,  labiausiai padidėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje (5,1 tūkst.),  sumažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikloje (10 tūkst.).

2019 m. daugiausia užimtų gyventojų dirbo specialistais (326,8 tūkst.). Labiausiai padaugėjo specialistų (5,1 tūkst),  sumažėjo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų (5,5 tūkst.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis padidėjo 0,4 procentinio punkto ir siekė 78,2 proc. Šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis beveik nepakito ir sudarė 6,4 proc.


Daugiau


Socialinė apsauga

Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2019 m. IV ketv., palyginti su III ketv., sumažėjo 0,37 EUR (0,1 proc.).


Žemės ūkio produktų supirkimo kainos
 
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu, sumažėjo 0,6 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 5,2 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – padidėjo 6,5 proc.

Atvykimas, buvimas šalyje ir grąžinimas

2019 m. į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleista 6 087 trečiųjų šalių piliečiai, t. y. 17,1 proc. daugiau nei 2018 m. (5 198).


Daugiau


Materialinės investicijos

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 2,2 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,4 proc.

2019 m. materialinės investicijos šalyje sudarė 7,1 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 8,4 proc.


Socialinė pašalpa

2019 m. vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius per mėnesį buvo 64,6 tūkst., arba 6,6 tūkst. asmenų (9 proc.) mažiau nei 2018 m.

Išlaidos šiai pašalpai sudarė 63,4 mln. EUR, arba 8,4 proc. mažiau nei 2018 m.

Išlaidos išmokoms vaikus auginančioms šeimoms 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo maždaug 1,5 karto ir sudarė 376,1 mln. EUR.


Energetika

Automobilių benzino ištekliai 2019 m. gruodį, palyginti su 2018 m. gruodžiu, padidėjo 12,3 proc., kelių transporto dyzelino – 18,6 proc., o suskystintų naftos dujų ir žalios naftos ištekliai sumažėjo atitinkamai 7,7 ir 23,4 proc. Elektros energijos ištekliai sumažėjo 0,3 proc., gamtinių dujų – 7,8 proc.


Daugiau


Gaisrai

2019 m. buvo užregistruoti 11 509 gaisrai, arba 2,9 proc. mažiau nei 2018 m.

2019 m. gaisruose žuvo 70 žmonių, arba 18,6 proc. mažiau nei 2018 m.


Daugiau


Žemės ūkis

2019 m. žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 6 proc., žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos – 5,5 proc.

Galvijų skerdimas (įskaitant jų išvežimą ir įvežimą) prognozuojama 2021 m. sumažės 0,4 proc., palyginti su 2020 m.

Kiaulių skerdimas (įskaitant jų išvežimą ir įvežimą) prognozuojama 2021 m. I–II ketv. sumažės 7,4 proc., palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2020 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje buvo auginama 634,6 tūkst. galvijų (per metus jų sumažėjo 2,9 proc.), 550,8 tūkst. kiaulių (sumažėjo 3,7 proc.) ir 152,1 tūkst. avių (sumažėjo 7,4 proc.). (Išankstiniai duomenys)


Daugiau


Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos

Per 2019 metus visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 1,8 proc.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

2019 m. ketvirtąjį  ketvirtį geležinkelių transportu vežta 14 mln. tonų krovinių – tai 7,9 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m.  gruodžio mėn. pirmą kartą šalyje įregistruota 14,9 tūkst. lengvųjų automobilių – tai 1,5 proc. daugiau nei  2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.


Daugiau


 

Energetikos rodikliai

Automobilių benzino ištekliai 2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu, padidėjo 5,6 proc., kelių transporto dyzelino – 4,9 proc., suskystintų naftos dujų ir žalios naftos ištekliai sumažėjo atitinkamai 5,5 ir 5,9 proc. Elektros energijos ištekliai sumažėjo 1,1 proc.


Daugiau


 

Gyventojų skaičius ir sudėtis

Išankstiniais 2020 m. sausio 1 d. duomenimis:

  • Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 145 asmenimis daugiau negu 2019 m. pradžioje;
  • šalies miestuose gyveno 1 mln. 882 tūkst. (67,4 proc.) nuolatinių gyventojų, kaime – 912,3 tūkst. (32,6 proc.);
  • moterys sudarė 53,3 proc., o vyrai – 46,7 proc. visų nuolatinių gyventojų;
  • šalyje gyveno 423,1 tūkst. (15,1 proc. visų gyventojų) vaikų (0–14 metų amžiaus), 1 815,3 tūkst. (65 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų ir 555,9 tūkst. (19,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių);
  • daugiausia pagyvenusių žmonių gyveno Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse (24,6–23,2 proc. apskrities gyventojų), o vaikų – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (16,5–16,2 proc.).

Darbo užmokestis

Išankstiniais duomenimis,  2019 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, šalies ūkyje sudarė 1 296,2 EUR ir, palyginti su 2018 m., pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,8 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2019 m. sudarė 822 EUR ir per metus padidėjo 14,2 proc.

Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 11,6 proc.


Pramonės produkcija IV ketvirtį 2019 m.

Visa pramonės produkcija 2019 m. IV ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 0,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – padidėjo 0,1 proc.), apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 0,5 proc. (nepašalinus – 0,6 proc.).


Pramonės produkcija 2019 m.

2019 m. visa pramonės produkcija sudarė 23,3 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2018 m., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,4 proc.).


Žemės ūkis

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos indeksas, palyginti su 2018 m., padidėjo 11 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis sudarė 2,62 mlrd. EUR.


Daugiau


 

Prekių apyvarta turgavietėse, turinčiose administraciją (išskyrus turgavietes, prekiaujančias automobiliais)

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies turgavietėse prekybos apyvarta sudarė 98 mln. EUR ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 3,7 proc. to meto kainomis. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 9,6 proc., augalais ir gyvūnais – 17,5 proc., prekyba ne maisto prekėmis padidėjo 2,3 proc.

2019 m. šalies turgavietėse prekybos apyvarta sudarė 393 mln. EUR to meto kainomis, tai 1,2 proc. daugiau nei 2018 m.


Daugiau


 

Augalininkystė

2019 m. grūdų derlius – 17 proc. didesnis negu 2018 m. (5 129,1 tūkst. t), rapsų – 37 proc. didesnis (595 tūkst. t).

Cukrinių runkelių derlius 17 proc. mažesnis negu 2018 m. (740 tūkst. t), obuolių – 62 proc. mažesnis (34,9 tūkst. t).


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,3 tūkst. nuolatinių gyventojų,

t. y. 892 mažiau negu šių metų pradžioje.

2019 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 26 137 gyvi kūdikiai, arba 114 kūdikių (0,4 proc.) daugiau;
  • mirė 35 069 asmenys, arba 962 žmonėmis (2,7 proc.) mažiau;
  • susituokė 435 poromis ir išsituokė 47 poromis mažiau;
  • emigravo 37 474 nuolatiniai gyventojai, arba 7 151 asmeniu (23,6 proc.) daugiau;
  • imigravo 45 514 žmonių, tai 18 810 asmenų (1,7 karto) daugiau.

Dauguma (59,3 proc.) 2019 m. sausio–lapkričio mėn. imigravusiųjų – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2019 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1 306,3 EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2,2 proc.

2019 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 827,8 EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2 proc.

2019 m. trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 2,3 proc.


Daugiau


 

Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai (PKI) ir kainų pokyčiai
 
Per metus (2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu) labiausiai padidėjo apskaitos, buhalterijos ir audito; konsultacijų mokesčių klausimais (12,2 proc.), oro transporto (8,9 proc.) bei duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos; interneto vartų paslaugų (7,8 proc.) kainos.
 

Labiausiai – 19,8 proc. – sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos ir leidybinės veiklos kainos – 14 proc.

2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, labiausiai – 4,3 proc. – padidėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos, apskaitos, buhalterijos ir audito veiklos; konsultacijų mokesčių klausimais kainos padidėjo 3,4 proc., bet sumažėjo apgyvendinimo veiklos (12 proc.) ir kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos (10,3 proc.) paslaugų kainos.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

Socialinės apsaugos išlaidos 2018 m. sudarė 7,2 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 13,1 proc. 2018 m. socialinės apsaugos išlaidų lyginamoji dalis sudarė 15,9 proc. BVP (2017 m. – 15,1 proc.). Vieno šalies gyventojo socialinei apsaugai 2018 m. buvo išleista 2 574 EUR, tai 320 EUR (14,2 proc.) daugiau nei 2017 m.


Transportas ir ryšiai

2019 m. lapkričio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 496,5 tūkst. keleivių – tai 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. lapkričio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,5 mln. tonų ir, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 12,6 proc.

2019 m.  lapkričio mėn. pirmą kartą šalyje įregistruota 16,2 tūkst. lengvųjų automobilių – tai 7,1 proc. mažiau nei  2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. lapkričio mėn. įvyko 306 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 9, sužeista 382 žmonės. Įvyko 38 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu buvo sužeista 45 vaikai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 18 kelių eismo įvykių, jų metu žuvo 1 ir buvo sužeista 34 žmonės.


Daugiau


 

Aplinkosauga

2017 m. aplinkosaugos ir aplinkai palankių produktų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,5 proc. BPV.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 718 mažiau negu šių metų pradžioje.

2019 m. sausio–spalio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 24 128 gyvi kūdikiai, arba 221 kūdikiu (0,9 proc.) daugiau;
  • mirė 32 163 asmenys, arba 846 žmonėmis (2,6 proc.) mažiau;
  • susituokė 449 poromis mažiau;
  • išsituokė 53 poromis daugiau;
  • emigravo 34 417 nuolatinių gyventojų, arba 6 555 asmenimis (23,5 proc.) daugiau;
  • imigravo 41 734 žmonės, tai 17 301 asmeniu (1,7 karto) daugiau.

Dauguma (59,9 proc.) 2019 m. sausio–spalio mėn. imigravusių – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Užimtumas ir nedarbas

2019 m. trečiąjį ketvirtį 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 78,1 proc., nedarbo lygis – 6,2 proc. Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 239,8 tūkst. (17,4 proc. visų dirbančių gyventojų) ir prekyboje – 235 tūkst. (17,1 proc.).


Daugiau


 

Materialinės investicijos

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. šalies teritorijoje investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 8 mlrd. EUR, arba 8,9 proc. daugiau nei 2017 m.

2018 m. Vilniaus apskričiai teko apie 44 proc. visų šalies investicijų, Kauno apskričiai – apie 19 proc., Klaipėdos – 12 proc. Mažiausiai investuojama į Tauragės apskritį – 1,5 proc. visų investicijų.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2019 m. trečiąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta  87,6 mln. keleivių – tai 0,5 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, 3,4 proc. išaugo keleivių vežimas jūrų transportu, 2,8 proc. – geležinkelių transportu. Mažiau keleivių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais – 45,2 proc., vidaus vandenų transportu – 9 proc., kelių transportu – 0,3 proc.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. spalį sudarė 17,9 tūkst. – 12,5 proc. mažiau nei 2018 m. spalį.

  • 2019 m. spalio mėn. įvyko 316 kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 19, sužeisti 367.

  • Įvyko 42 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu buvo sužeisti 47 vaikai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 17 kelių eismo įvykių, jų metu žuvo 3 ir buvo sužeisti 24 žmonės.


Daugiau


 

Paštas ir telekomunikacijos

2019 m. trečiąjį ketvirtį AB Lietuvos paštas gavo ir išsiuntė  5 081,2 tūkst. korespondencijos siuntų ir 61,7 tūkst. pašto siuntinių, arba atitinkamai 1,5 ir 10,2 proc. daugiau nei 2018 m. trečiąjį ketvirtį.

2019 m. trečiąjį ketvirtį viešojo judriojo telefono ryšio aktyvių abonentų skaičius sudarė 4 636,8 tūkst. – tai 1 proc. daugiau  nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2019 m. III ketv. padidėjo 0,2 proc. ir sudarė 344,90 EUR.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2019 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 317,6 EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2,2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 371,3 EUR ir buvo 2,3 proc. didesnis, privačiajame – 1 294 EUR ir buvo 2,2 proc. didesnis.

2019 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 834,3 EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 865,2 EUR ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiajame – 820,7 EUR ir buvo 2 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc.: viešajame sektoriuje – 2,4 proc., privačiajame sektoriuje išaugo 2,3 proc.

Energetika

Automobilių benzino ištekliai šalyje per 2019 m. rugsėjį padidėjo 2,4 proc., suskystintų naftos dujų ir kelių transporto dyzelino – po 1,7 proc., o žalios naftos –  sumažėjo 2,7 proc. Elektros energijos ištekliai per rugsėjį padidėjo 4,5 proc., gamtinių dujų – sumažėjo 45,7 proc.

Agrarinė aplinka

2018 m. žemės ūkio augalų priežiūrai daugiausia –  48 proc. viso panaudoto augalų apsaugos produktų kiekio – buvo panaudota herbicidų, fungicidai ir augalų augimo reguliatoriai sudarė po 25 proc., insekticidai – 2 proc. Vienam apdoroto ploto hektarui teko 1,04 kg veikliosios medžiagos.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 7,66 EUR, arba 2,3 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį: viešajame sektoriuje – 8,01 EUR (2,2 proc. mažiau), privačiajame – 7,5 EUR (2,5 proc. mažiau).


Daugiau


 

Valdžios sektoriaus finansai

2018 m. valdžios sektoriaus pajamos iš mokesčių ir socialinių įnašų sudarė 13,7 mlrd. EUR.

2019 m. II ketvirtį valdžios sektoriaus biudžeto perteklius sudarė 444,8 mln. EUR.

Patikslintais duomenimis, 2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius buvo 270,8 mln. EUR.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. spalio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 698 mažiau negu šių metų pradžioje.

2019 m. sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu:

  • gimė 21 588 gyvi kūdikiai, arba 17 kūdikių (0,1 proc.) daugiau;
  • mirė 29 032 asmenys, arba 778 žmonėmis (2,6 proc.) mažiau;
  • susituokė 495 poromis mažiau, o išsituokė 100 porų daugiau;
  • emigravo 30 711 nuolatinių gyventojų, arba 5 892 asmenimis (23,7 proc.) daugiau;
  • imigravo 37 457 žmonės, tai 15 359 asmenimis (1,7 karto) daugiau;
  • dauguma (60,7 proc.) imigravusių – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.

Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

2019 m. rugsėjį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 603,3 tūkst. keleivių – tai 3,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. rugsėjį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,4 mln. tonų ir, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,8 proc.

2019 m. rugsėjį įvyko 357 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės: žuvo – 17, sužeista – 443. Įvyko 69 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu buvo sužeisti 76, o 1 vaikas žuvo. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 10 kelių eismo įvykių.


Daugiau


 

Įmonių bankrotas

2019 m. pirmąjį pusmetį bankroto procesai buvo pradėti 852 įmonėse arba  24,6 proc. mažiau nei 2018 m. pirmąjį pusmetį. Pradėtų bankroto procesų skaičius labiausiai sumažėjo Alytaus ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 51,3 ir 47,1 proc.). Tauragės, Šiaulių ir Utenos apskrityse pradėtų bankroto procesų skaičius išaugo (atitinkamai 30, 28,6 ir 17,6 proc.). Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (27,2 proc.) bei statybos (17,6 proc.) įmonėse.

Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2019 m. pirmąjį pusmetį, turto vertė bankroto proceso pradžioje sudarė 18,5 mln. EUR, arba 52,5 proc. patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (35,2 mln. EUR).


Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio mėn. nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 1,3 mln., arba  10 proc. daugiau nei 2018 m. rugpjūčio mėn., užsieniečių nakvynės – 541,9 tūkst., arba 9 proc. daugiau.


Žemės ūkis

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2018 m. rugsėjo mėn., sumažėjo 4,7 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 9,4 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – padidėjo 2,8 proc.

2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2018 m. rugsėjo mėn., avių supirkta 58,5 proc., galvijų – 16,7 proc. daugiau.

2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, braškių supirkta 2,5 k. daugiau, tačiau obuolių –  55,1 proc. mažiau.


Daugiau


 

Kuro ir energijos ištekliai

Suskystintų naftos dujų ištekliai 2019 m. rugpjūtį, palyginti su 2018 m. rugpjūčiu, padidėjo 9,4 proc., automobilių benzino – 6,5 proc., o kelių transporto dyzelino ištekliai sumažėjo 0,3 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 10,4 proc., gamtinių dujų – sumažėjo 10 proc.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

2018 m. pabaigoje atotrūkis tarp vidutinių valstybinio socialinio draudimo vyrų ir moterų senatvės pensijų buvo 17,3 proc. (2017 m. pabaigoje – 17,1 proc.).


Prekių apyvarta turgavietėse, turinčiose administraciją (išskyrus turgavietes, prekiaujančias automobiliais)

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2019 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 101,7 mln. EUR ir, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,1 proc. to meto kainomis. Prekyba maisto prekėmis padidėjo 6,7 proc., ne maisto prekėmis – sumažėjo 2,9 proc., augalais ir gyvūnais – 15,4 proc.


Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. rugpjūtį apgyvendinimo įstaigos sulaukė 545,2 tūkst. turistų (10,7 proc. daugiau nei 2018 m. rugpjūtį), užsieniečių – 259,9 tūkst., arba 8,7 proc. daugiau.


Daugiau


 

Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

2018 m. vidutinis metinis vieno gyvenančio, dirbančio ir neturinčio vaikų asmens neto darbo užmokestis sudarė 8 691 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10 proc. Du vaikus auginančių sutuoktinių, iš kurių tik vienas dirba, vidutinis metinis neto darbo užmokestis, pridėjus socialines išmokas šeimai ir vaikams,  sudarė 9 776 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 13,4 proc.

Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,7 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 462 mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–rugpjūtį:

gimė 19 094 gyvi kūdikiai, arba 14 kūdikių (0,1 proc.) mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

mirė 26 161 asmuo, arba 857 žmonėmis (3,2 proc.) mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

susituokė 611 porų mažiau, o išsituokė 36 poromis daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

emigravo 26 463 nuolatiniai gyventojai, arba 4 487 asmenimis (20,4 proc.) daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

imigravo 33 068 žmonės, tai 12 739 asmenimis (1,6 karto) daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

dauguma (61,2 proc.) imigravusių – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2019 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1 278 EUR ir, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,1 proc.

2019 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 811,5 EUR ir, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,9 proc.

2019 m. antrąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 0,3 proc.


Daugiau


 

Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai (PKI) ir kainų pokyčiai

Nuo 2019 m. pirmojo ketvirčio pradėtas skaičiuoti dviejų naujų ekonominių veiklos rūšių – apgyvendinimo veiklos ir kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos – paslaugų kainų indeksas (PKI).

Per metus (2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu) labiausiai padidėjo pašto pagal įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas atliekamos veiklos (16,2 proc.) ir kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos (10,4 proc.) kainos. Labiausiai sumažėjo teisinės (22,3 proc.) ir leidybinės (14,3 proc.) veiklos kainos.

2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, labiausiai – 18,1 proc. – padidėjo oro transporto paslaugų kainos, apgyvendinimo paslaugų – 14,9 proc., o sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos – 8,5 proc., ir valymo veiklos – 4,9 proc.


Daugiau


 

Materialinės investicijos

2017 m. šalies teritorijoje investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 7,3 mlrd. EUR, arba 5,8 proc. daugiau nei 2016 m.

Didžiausias investuotojų dėmesys tenka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritims. 2017 m. duomenimis, Vilniaus apskričiai tenka apie 40 proc. visų šalies investicijų. Kauno apskričiai – apie 19 proc., Klaipėdos – 13 proc. visų investicijų.  Mažiausiai investuojama į Tauragės apskritį – 1,6 proc. visų investicijų.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2019 m. rugpjūčio mėn. įvyko 352 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 18, sužeista 441 žmogus. Įvyko 83 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu buvo sužeista 91 ir žuvo 2 vaikai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 14 kelių eismo įvykių.

  • 2019 m. rugpjūčio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 621,9 tūkst. keleivių – tai 0,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2019 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,7 mln. tonų ir, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 6,1 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2018 m. rugpjūčio mėn., sumažėjo 1,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 5,7 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – padidėjo 4 proc.

2019 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2018 m. rugpjūčio mėn., braškių supirkta 3,6 k. daugiau, o daržovių – 14,5 proc. mažiau.

2019 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2018 m. rugpjūčio mėn., galvijų supirkta 4,5 proc. daugiau, tačiau kiaušinių – 25 proc. mažiau.

Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. liepos mėn. nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 1,3 mln., tai  8,3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos mėn., užsieniečių nakvynės – 486,4 tūkst., arba 6 proc. daugiau.


Daugiau


 

Energetika

Suskystintų naftos dujų ištekliai 2019 m. liepą, palyginti su 2018 m. liepa, padidėjo 12,3 proc., automobilių benzino – 10,6 proc., kelių transporto dyzelino ištekliai sumažėjo 1,9 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 7,2 proc., gamtinių dujų – sumažėjo 24 proc.


Daugiau


 

Turizmas

Vietinių kelionių su nakvyne skaičius 2018 m., palyginti 2017 m., padidėjo 4,5 proc. ir sudarė 2,6 mln. kelionių. 2018 m. šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,7 nakvynės. Per vieną asmeninę kelionę Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 73 EUR, per verslo kelionę – 84 EUR.

2018 m. vienadienių kelionių skaičius siekė 12 mln. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 2,7 proc., vidutinės vienadienės kelionės išlaidos buvo 28 EUR.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793,4 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 787 mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–liepą:

gimė 16 395 gyvi kūdikiai, arba 310 kūdikių (1,9 proc.) mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

mirė 23 243 asmenys, arba 637 žmonėmis (2,7 proc.) mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

susituokė 277 poromis mažiau, o išsituokė 22 poromis daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

emigravo 22 289 nuolatiniai gyventojai, arba 3 780 asmenų (20,4 proc.) daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

imigravo 28 350 žmonių, tai 10 679 asmenimis (1,6 karto) daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;

dauguma (60,6 proc.) imigravusiųjų – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Užimtumas ir nedarbas

2019 m. antrąjį ketvirtį 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo  lygis buvo 78,4 proc., nedarbo lygis – 6,3 proc. Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 247,3 tūkst. (17,9 proc. visų dirbančių gyventojų) ir prekyboje – 233,6 tūkst. (16,9 proc.).


Daugiau


 

Finansinė ir draudimo veikla

2018 m. komerciniai bankai uždirbo 441,1 mln. EUR grynųjų palūkanų pajamų (30,3 mln. EUR daugiau nei 2017 m.) ir 329,2 mln. EUR grynojo pelno (93,2 mln. EUR, arba 39 proc. daugiau nei 2017 m.).

Finansinės išperkamosios nuomos įmonių pajamos sudarė 79,7 mln. EUR (17,9 proc. daugiau nei 2017 m.). Šios įmonės uždirbo 27,6 mln. EUR grynojo pelno (2 proc. daugiau nei 2017 metais.).

2018 m. gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma sudarė 293,8 mln. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 8,3 proc. Ne gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma siekė 768,7 mln. EUR, arba 14,2 proc. daugiau nei 2017 m.

2018 m. gyvybės draudimo įmonės uždirbo 18 mln. EUR grynojo pelno, t. y. 13 proc. mažiau nei 2017 m. Ne gyvybės draudimo įmonių grynasis pelnas siekė 22,8 mln. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo beveik 1,4 karto.


Daugiau


 

Žemės ūkis

Prognozuojama, kad 2019 m. grūdinių augalų plotas sudarys 1 mln. 508,3 tūkst. ha, tai 3 proc. daugiau negu 2018 m.

Cukrinių runkelių plotas – 14,8 tūkst. ha, tai 8,6 proc. mažiau negu 2018 m.

Rapsų – 245,8 tūkst. ha., arba 17,5 proc. daugiau nei 2018 m.


Daugiau


 

Valdžios sektoriaus finansai

2019 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 234,5 mln. EUR.

Įmonių bankrotas

Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2018 m., turto vertė bankroto proceso pradžioje sudarė 112,2 mln. EUR, arba 45,4 proc. patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (247 mln. EUR). Mažiausiai įmonių turtu buvo padengti Šiaulių (15,5 proc.) ir Alytaus (25,9 proc.) apskričių kreditorių reikalavimai.

Įmonėse, kurių bankroto procesas pradėtas 2018 m., bankroto proceso pradžioje dirbo 4 583 darbuotojai. Vidutiniškai vienoje įmonėje bankroto proceso pradžioje dirbo 2,2 darbuotojo. Didžiausias vidutinis darbuotojų skaičius buvo Telšių ir Šiaulių apskrityse (atitinkamai 6,4 ir 3 darbuotojai), mažiausias – Panevėžio ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 1,3 ir 1,9 darbuotojo).


Daugiau


 

Veikiantys ūkio subjektai

2017 m. Lietuvoje veikė 5 241 įmonių grupė – tai 7 proc. daugiau nei 2016 m. 3 158 iš jų buvo tarptautinės įmonių grupės ir tik 590, arba apie 19 proc., – kontroliuojamos Lietuvos įmonės.

Daugiausia, net 1 005, arba 19 proc., Lietuvoje 2017 m. veikusių įmonių grupių vykdė didmeninę prekybą, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. liepos pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 791,9 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 2,3 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–birželį:

gimė 13 395 gyvi kūdikiai, arba 747 kūdikiais (5,3 proc.) mažiau nei prieš metus;

mirė 20 033 asmenys, arba 781 žmogumi (3,8 proc.) mažiau nei prieš metus;

susituokė 31 pora mažiau, išsituokė 47 poromis mažiau nei prieš metus;

emigravo 18 782 nuolatiniai gyventojai, arba 3 383 asmenimis (22 proc.) daugiau nei prieš metus;

imigravo 23 139 žmonės, tai 8 468 asmenimis (1,6 karto) daugiau nei prieš metus;

dauguma (59,9 proc.) 2019 m. grįžusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

2018 m. pabaigoje valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis sudarė 85,6 tūkst. km, arba 1,5 proc. daugiau nei 2017 m.

2019 m. antrąjį ketvirtį geležinkelių transportu vežta 13,3 mln. tonų krovinių – tai 4,6 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. birželį sudarė 15,8 tūkst. – tai 11,7 proc. mažiau nei  2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. birželį įvyko 392 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės: žuvo – 18, sužeista – 481. Įvyko 78 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu 84 vaikai buvo sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 19 kelių eismo įvykių.

2019 m. birželį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 604,8 tūkst. keleivių – tai 0,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. birželį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,9 mln. tonų ir, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,7 proc.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

  • 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų, t. y. 14,7 tūkst. (0,5 proc.) mažiau negu 2018 m. pra­džioje.

  • 2019 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 98,3 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 0,5, Rusijos – 0,4, Baltarusijos – 0,3 proc.

  • Dauguma (2 mln. 656 tūkst., arba 95 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 138,2 tūkst. (5 proc.) – užsienyje.

  • Beveik pusė (48,8 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 10,1 proc. – išsituokę / išsituokusios, kas vienuoliktas – našlys / našlė. Išsituokusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 7 kartus daugiau.

  • 2018 m. 1 tūkst. gyventojų teko 10 gyvų gimusių kūdikių (2017 m. – 10,1). Kaip ir 2017 m., suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,63.  2018 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdan­čių moterų amžius – 27,8 metų (2017 m. – 27,5 metų).

  • 2018 m. bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 14,1 (2017 m. – 14,2).  2018 m. 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių teko 3,4 mirusiojo iki vienų metų amžiaus kūdikio (2017 m. – 2,9).

  • 2018 m. vyrų vidutinė tikėtina gyve­ni­mo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 80,6 metų. Kaip ir 2017 m., skirtumas tarp vyrų ir mo­te­rų vidutinės tikėtinos gyveni­mo trukmės buvo 9,7 metų.

  • 2018 m. 1 tūkst. gyventojų teko 7 santuokos (2017 m. – 7,5) ir 3,1 ištuokos (2017 m. – 3). 2018 m. 100 santuokų teko 43,8 ištuokos (2017 m. – 40,2). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija iš 100 susituokusių porų 39 išsituoks.


Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. gegužės mėn. nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 762,4 tūkst., arba 7 proc. daugiau nei 2018 m. gegužės mėn., užsieniečių nakvynės – 396,8 tūkst., arba 7,1 proc. daugiau.


Žemės ūkio produktų supirkimas

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. birželio mėn., palyginti su 2018 m. birželio mėn., padidėjo 7,9 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 10,1 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 4,7 proc. Vaisių ir uogų supirkta 87,5 proc. daugiau.

2019 m. antrą ketvirtį, palyginti su 2018 m. antru ketvirčiu, obuolių supirkta 3,2 k. daugiau, o braškių –  41,3 proc. mažiau.


Daugiau


 

Energetika

Automobilių benzino ir kelių transporto dyzelino ištekliai 2019 m. gegužę, palyginti su 2018  m. geguže, sumažėjo po 5,4 proc., suskystintų naftos dujų ištekliai sumažėjo 1,7 proc.

Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 0,9 proc., gamtinių dujų – sumažėjo 14,2 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkis

2018 m. bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis sudarė 2,36 mlrd. EUR.

2018 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos indeksas, palyginti su 2017 m., sumažėjo 10,5 proc.


Socialinė apsauga

Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos gavėjų skaičius 2018 m. buvo 6,7 tūkst., iš jų 53 proc. sudarė moterys.


Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. balandžio mėn. apgyvendinimo įstaigos sulaukė 276,4 tūkst. turistų (9,1 proc. daugiau nei 2018 m. balandžio mėn.), gegužės mėn. – 364 tūkst. (11,8 proc. daugiau nei 2018 m. gegužės mėn.).


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2019 m. birželio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 555 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 EUR.


Daugiau


 

Darbo užmokestis (valandinis bruto)

2018 m. vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 5,63 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 5,79 EUR ir buvo 10,1 proc. didesnis, privačiajame – 5,55 EUR ir buvo 9,7 proc. didesnis.


Daugiau


 

Verslo funkcijų perkėlimas

2018 m. Lietuvos statistikos departamentas atliko naują tyrimą apie verslo funkcijų perkėlimą į kitas įmones. 2015–2017 m. iš 2,5 tūkst. tirtų šalies nefinansinių įmonių 22 įmonės verslo funkcijas perkėlė į užsienį, 61 įmonė – Lietuvoje (atitinkamai 0,9 ir 2,4 proc. įmonių). Didžiąją dalį ir Lietuvoje, ir į užsienį perkeltų funkcijų sudarė pagalbinės verslo funkcijos.

Kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių rodikliai

2018 m. kelionių agentūros ir kelionių organiza­to­riai aptarnavo 193,9 tūkst. užsieniečių (iš jų 71,8 tūkst. – vienadie­niai lankytojai) ir 500,3 tūkst. Lietuvos gyventojų (iš jų 34,1 tūkst. – viena­die­niai lankytojai). Apsilankiusių Lietu­voje užsienio turistų skaičius, kai keliones organizuoja kelionių agentūros arba kelionių organizatoriai, palyginti su 2017 m., padidėjo 7,5 proc., o išvykusių į užsienį Lietu­vos gyventojų padaugėjo 23 proc.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. birželio pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 791,1 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 3,1 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–gegužę:

  • gimė 11 114 gyvų kūdikių, arba 565 kūdikiais (4,8 proc.) mažiau nei prieš metus;
  • mirė 17 062 asmenys, arba 916 žmonių (5,1 proc.) mažiau nei prieš metus;
  • susituokė 320 porų mažiau, o išsituokė 2 poromis mažiau nei prieš metus;
  • emigravo 15 996 nuolatiniai gyventojai, arba 3 164 asmenimis (24,7 proc.) daugiau nei prieš metus;
  • imigravo 18 893 žmonės, tai 7 016 asmenų (1,6 karto) daugiau nei prieš metus;
  • dauguma (60,3 proc.) 2019 m. grįžusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

Darbo užmokestis

2019 m. pirmąjį ketvirtį:

  • vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 1 251,9 EUR ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1 proc.
  • vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) sudarė 796,5 EUR ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 6,8 proc.
  • realusis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje (su individualiosiomis įmonėmis) padidėjo 6,7 proc.

Daugiau


 

Darbo užmokestis

2018 m. didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 048,1 EUR – buvo įmonėse, kuriose dirbo nuo 250 iki 499 darbuotojų, o mažiausias – 663,7 EUR. – įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų.

Vaikų socialinė apsauga

Per 2018 metus tėvų globos neteko 2 tūkst. vaikų, palyginti su 2017 m., tokių vaikų sumažėjo 12,4 proc.

2018 m. pabaigoje 4,1 tūkst. šeimų buvo globojama (rūpinama) 5,2 tūkst. vaikų, palyginti su 2017 m., tokių šeimų sumažėjo 6,5 proc., globojamų (rūpinamų) vaikų jose – 6,7 proc.


Daugiau


 

Prekių apyvarta turgavietėse, turinčiose administraciją (išskyrus turgavietes, prekiaujančias automobiliais)

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 91,5 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 3,5 proc. to meto kainomis. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 10,6 proc., augalais ir gyvūnais – 18,6 proc., prekyba ne maisto prekėmis padidėjo 1,9 proc.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. gegužės mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 790,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 3,5 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–balandį:

  • gimė 8 714 gyvų kūdikių, arba 429 kūdikiais (4,7 proc.) mažiau nei prieš metus;
  • mirė 13 830 asmenų, arba 1 121 žmogumi (7,5 proc.) mažiau nei prieš metus;
  • susituokė 323 poromis mažiau, o išsituokė 51 pora mažiau nei prieš metus;
  • emigravo 12 819 nuolatinių gyventojų, arba 2 277 asmenimis (21,6 proc.) daugiau nei prieš metus;
  • imigravo 14 421 žmogus, tai 5 313 asmenų (58,3 proc.) daugiau nei prieš metus,
  • dauguma (61 proc.) 2019 m. grįžusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

Daugiau


 

Savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos

2018 m. savivaldybių biudžetų išlaidos sudarė 3,1 mlrd. eurų.

2018 m. savivaldybių biudžetų pajamos sudarė 3,1 mlrd. eurų.


Daugiau


 

Užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia gyventojų dirbo pramonėje – 254,8 tūkst. (18,5 proc. visų dirbančių gyventojų) ir prekyboje – 229,8 tūkst. (16,7 proc.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo  lygis buvo 78 proc. ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,3 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 1,9 procentinio punkto.

To paties amžiaus gyventojų nedarbo lygis sudarė 6,6 proc., palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, jis padidėjo 0,5 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,7 procentinio punkto.


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • 2019 m. balandžio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 540,4 tūkst. keleivių – tai 4,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

  • 2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,5 mln. tonų ir, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 17 proc.

  • 2019 m. balandžio mėn. įvyko 313 kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 8, sužeista 385. Įvyko 50 eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo vaikai; jų metu 1 vaikas žuvo, sužeista 55 vaikai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 19 kelių eismo įvykių.

  • 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidaus vandenų transportu vežta 138,6 tūkst. tonų krovinių, tai 5,1 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Keleivių vežta 214,6 tūkst. – 12,8 proc. mažiau.

  • 2019 m. pirmąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta  94,7 mln. keleivių – tai 1,9 proc. mažiau, nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, 31,3 proc. išaugo keleivių vežimas jūrų transportu, 21,9 proc. – geležinkelių transportu. Mažiau keleivių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais – 20,5 proc., vidaus vandenų transportu – 12,8 proc., ir kelių transportu – 2,1 proc.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. balandį buvo 17,2 tūkst. – 5 proc. daugiau nei 2018 m. balandį.

  • 2019 m. pirmąjį ketvirtį AB Lietuvos paštas gavo ir išsiuntė  4 755,8 tūkst. korespondencijos siuntų ir 67,5 tūkst. pašto siuntinių, arba atitinkamai 6,4 proc. mažiau ir 4,2 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį.

  • 2019 m. pirmąjį ketvirtį viešojo judriojo telefono ryšio aktyvių abonentų skaičius sudarė 4 485,2 tūkst. – tai 0,9 proc. daugiau,  nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiau


 

Gimstamumas

2018 m. gimė 28,1 tūkst. kūdikių. Gyvų gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 547, arba 1,9 proc.

2018 m. didžiąją dalį (44,3 proc.), visų gyvų gimusių kūdikių sudarė pirmagimiai, antri gimę – 40 proc. (2017 m. – atitinkamai 46,3 proc. ir 38,2 proc.). Trečių ir paskesnių gimusių kūdikių dalis, palyginti su bendru gyvų gimusių kūdikių skaičiumi, padidėjo nuo 15,5 (2017 m.) iki 15,7 proc. (2018 m.).

2018 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 7,4 tūkst. kūdikių, tai 26,4 proc. visų gyvų gimusių kūdikių (2017 m. – 7,7 tūkst., arba 26,8 proc.).


Daugiau


 

Materialinės investicijos

2019 m. pirmąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 1,3 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 10,8 proc.

Investicijos gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti sudarė 252 mln. EUR, tai 18,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį


Laisvos ir užimtos darbo vietos

2019 m. pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 10 tūkst. laisvų darbo vietų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 9,1  tūkst. Laisvų darbo vietų skaičius 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2018 m. ketvirčiu, didėjo abiejuose regionuose – Sostinės regione – 1,6 tūkst. (19,3 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,5 tūkst. (19,2 proc.).

2019 m. pirmąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis, palyginti su ketvirtuoju 2018 m. ketvirčiu, abiejuose regionuose padidėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė – Sostinės regione 1,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,2 proc.


Žemės ūkio produktų supirkimas

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. balandžio mėn., palyginti su 2018 m. balandžio mėn., padidėjo 10,8 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 12,8 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 8 proc.


Daugiau


 

Spauda

2018 m. žurnalų metinis tiražas sumažėjo 3 mln. 653 tūkst. egz., laikraščių – 5 mln. 105 tūkst. egz.

Šie rodikliai nuosekliai mažėja jau daugelį metų, nes populiarėja skaitmeninės (internetinės) žiniasklaidos priemonės.


Daugiau


 

Mėnesiniai energetikos rodikliai
 

Automobilių benzino ištekliai 2019 m. kovą, palyginti su 2018 m. kovu, padidėjo 8,2 proc., kelių transporto dyzelino – 4,9 proc., bet sumažėjo suskystintų naftos dujų ištekliai – 24,3 proc., ir žalios naftos ištekliai – 12,6 proc.

Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu sumažėjo 5,2 proc., gamtinių dujų – 15,9 proc.


Laisvos darbo vietos

2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų skaičius, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 18,2 tūkst. – 0,4 tūkst., arba 2,3 proc. daugiau nei 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 1,1 tūkst., arba 5,8 proc. mažiau nei prieš metus.


Daugiau


 

Gyventojų skaičius ir sudėtis

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų, t. y. 14,7 tūkst. (0,5 proc.) mažiau negu 2018 m. pra­džioje.

2019 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 875,4 tūkst. (67,1 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 918,8 tūkst. (32,9 proc.).

Moterų buvo 203 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 498,6 tūkst. ir 1 mln. 295,6 tūkst.). Moterys sudarė 53,6 proc. visų nuolatinių gyventojų. 1 tūkst. vyrų teko 1 157 moterys.

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 421,9 tūkst. (15,1 proc. ) vaikų (0–14 metų amžiaus), 1 mln. 819,9 tūkst. (65,1 proc.) 15–64 metų amžiaus ir 552,4 tūkst. (19,8 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus). Vaikų buvo ketvirtadaliu (23,6 proc.) mažiau nei pagyvenusių žmonių.


Daugiau


 

Augalininkystė

2018 m. naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė 2 mln. 947,2 tūkst. ha.

Ariama žemė sudarė 72 proc. , ganyklos ir pievos – 27, sodai ir uogynai – 1 proc.


Darbo užmokestis

2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 7,7 EUR ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 8,02 EUR ir buvo 0,9 proc. mažesnis, privačiajame – 7,56 EUR ir buvo 1,6 proc. didesnis.


Daugiau


 

Ištuokos

2018 m. buvo įregistruota 8,6 tūkst. ištuokų. Ištuokų skaičius, palyginti su 2017 m., padidėjo – 122 (1 proc.). Pernai 100 santuokų teko 43,8 ištuokos (2017 m. – 40,2).

Bendrasis ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) padidėjo iki 3,1 ištuokos (2017 m. – 3).


Daugiau


 

Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

2018 m. IV ketvirtį valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 348,4 mln. eurų.

2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius sudarė 297,6 mln. eurų.


Daugiau


 

Bendrasis mokyklinis ugdymas

  • 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1  089 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 322,3 tūkst. mokinių, arba 3,7 tūkst. (1 proc.) mažiau nei 2017–2018 mokslo metais.

  • 2018 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 28,6 tūkst. vaikų, arba 1 040 (3,5 proc.) mažiau nei 2017 m.

  • 2018 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25 tūkst. mokinių (2017 m. – 27 tūkst.), brandos atestatus – 23 tūkst. abiturientų (2016 m. 24 tūkst.).

  • 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose dirbo 29 tūkst. mokytojų ir mokyklos vadovų, arba 0,9 tūkst. (2,9 proc.) mažiau nei 2017–2018 mokslo metais.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. balandžio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 790,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 3,7 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–kovą:

gimė 6 311 gyvų kūdikių, arba 556 kūdikiais (8,1 proc.) mažiau nei prieš metus,

mirė 10 548 asmenys, arba 981 žmogumi (8,5 proc.) mažiau nei prieš metus,

susituokė 167 poromis, o išsituokė 73 poromis mažiau nei prieš metus,

emigravo 9 787 nuolatiniai gyventojai, arba 1 627 asmenimis (19,9 proc.) daugiau nei prieš metus,

imigravo 10 360 žmonių, tai 3 666 asmenimis (54,8 proc.) daugiau nei prieš metus,

dauguma (62,2 proc.) 2019 m. – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.


Daugiau


 

Darbo sąnaudos (kasmetinis vertinimas)

2018 m. vidutinės mėnesinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sudarė 1 310 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,5 proc. (124 EUR).


Daugiau


 

Religinės bendruomenės

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2018 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 312 įregistruotų bei į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ir kitų religinių organizacijų. Didžioji jų dalis (900 bendruomenių, arba 69 %) buvo Romos katalikų religinės bendruomenės.


Daugiau


 

Transportas

2019 m. kovo mėn. įvyko 228 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 12, sužeista 261.

Įvyko 37 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai – sužeistas 41 vaikas. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 8 kelių eismo įvykiai.

2019 m. pirmąjį ketvirtį geležinkelių transportu vežta 13,6 mln. tonų krovinių – tai 2,7 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m.  kovo mėn. pirmą kartą šalyje įregistruota 14,6 tūkst. lengvųjų automobilių – tai 6,1 procento mažiau nei  2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.


Daugiau


 

Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. vasario mėn. nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 427,9 tūkst., arba  4,7 proc. daugiau nei 2018 m. vasario mėn., užsieniečių nakvynės  – 183,2 tūkst., arba 5,9 proc. daugiau.


Žemės ūkis

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. kovo mėn., palyginti su 2018 m. kovo mėn., padidėjo 11,1 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 18,8 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 0,9 proc.


Daugiau


 

Socialinė apsauga

2018 m. vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gaunančių asmenų skaičius buvo 578 tūkst., netekto darbingumo (invalidumo) pensijas – 192,2 tūkst., atitinkamai 0,2 ir 2,2 proc. mažiau nei 2017 m.

Vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2018 m. padidėjo 12,4 proc. ir sudarė 311,54 EUR.


Veikiantys ūkio subjektai

2019 m. pradžioje Lietuvoje buvo 127 054 vietos vienetai: 47 247 veikė Sostinės regione, 79 807 – Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.


Profesinis mokymas

2018–2019 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 34,2 tūkst. mokinių, tai 8 tūkst., arba beveik 19 proc. mažiau nei 2017–2018 mokslo metais. 2018 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta 15,8 tūkst. mokinių (2017 m. – 20 tūkst.).

2018 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. kvalifikuotų specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,3 tūkst.), verslo (2,8 tūkst.), paslaugų asmenims (2,7 tūkst.), architektūros ir statybos (1,5 tūkst.) srities specialistų.

2018 m. 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.


Energetika

Žalios naftos ištekliai 2019 m. vasarį, palyginti su 2018 m. vasariu, sumažėjo 21,9 proc., automobilių benzino ištekliai – 12,4 proc., suskystintų naftos dujų – 3,2 proc., kelių transporto dyzelino ištekliai išliko tokie patys.

Elektros energijos ištekliai sumažėjo 5,3 proc., gamtinių dujų – 13,5 proc.


Daugiau


 

Teisėsaugos institucijų teisės specialistai ir apsaugos darbuotojai

2018 m. pabaigoje Lietuvos teismuose (be Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo) dirbo 726 teisėjai, iš jų 467 (arba 64 proc.) – moterys.

2018 m. pabaigoje šalyje buvo 2 213 advokatų, 252 notarai ir 117 antstolių, prokuratūrose dirbo 666 prokurorai. Policijoje dirbo 8,2 tūkst. policijos pareigūnų, iš jų 3,2 tūkst. (39 proc.) moterų.


Turizmas

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. sausio mėn. apgyvendinimo įstaigos sulaukė 214,8 tūkst. turistų (9,1 proc. daugiau nei 2018 m. sausio mėn.), vasario mėn. – 202,8 tūkst. (arba 8,8 proc. daugiau nei 2018 m. vasario mėn.).


Socialinė apsauga

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 21,5 tūkst. žmonių, tai 0,9 proc. daugiau nei 2017 m.

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pabaigoje globos įstaigose pagyvenusiems žmonėms gyveno 6,1 tūkst. žmonių, suaugusiems asmenims su negalia – 6,5 tūkst. žmonių.


Energetika

Kogeneracija – vienu metu vykstanti šilumos ir elektros energijos gamyba. 2017 m., palyginti su 2016 m., kogeneracijos būdu buvo pagaminta 1 proc. mažiau elektros energijos ir 9,3 proc. daugiau šiluminės energijos. 2017 m., taikant kogeneraciją, buvo sutaupyta 4,7 proc. daugiau pirminės energijos, nei 2016 m.


Daugiau


 

Darbo užmokestis

2019 m. kovą minimalioji mėnesinė alga sudaro 555 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 EUR, bazinės socialinės išmokos dydis – 38 EUR.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 5,93 EUR, arba 5,5 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį: viešajame sektoriuje – 6,28 EUR (9,2 proc. daugiau), privačiajame – 5,77 EUR (4 proc. daugiau).


Žemės ūkio produkcija

2018 m. žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3,7 proc., o žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos padidėjo 16,5 proc.


Daugiau


 

2018 m. IV ketv., palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį buvo galima įsigyti daugiau: 333 kg smulkiojo baltojo cukraus, 123 litrus 2,5 proc. riebumo pasterizuoto pieno, 67 dešimties kiaušinių pakuotes, 21 litrą benzino (A-95), 20 kg kiaulienos kumpio be kaulo.


Daugiau


 

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. kovo pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų, arba 3,1 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–vasarį:

gimė 4 053 gyvi kūdikiai, arba 553 kūdikiais (12 proc.) mažiau nei prieš metus

mirė 7 371 asmuo, arba 359 žmonėmis (4,6 proc.) mažiau nei prieš metus

susituokė 4 poromis, o išsituokė 50 porų daugiau nei prieš metus

emigravo 6 668 nuolatiniai gyventojai, arba 1 108 asmenimis (19,9 proc.) daugiau nei prieš metus

imigravo 6 842 žmonės, arba 2 377 asmenimis (53,2 proc.) daugiau nei prieš metus, dauguma jų (63,3 proc.) – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai


Daugiau


 

Santuokos

2018 m. buvo įregistruota 19,7 tūkst. santuokų ir 8,6 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,5 tūkst. (7 proc.), ištuokų padidėjo – 122 (1 proc.). Pernai 100 santuokų teko 43,8 ištuokos (2017 m. – 40,2).


Daugiau


 

Transportas ir ryšiai

  • Geležinkeliais 2019 m. vasarį vežta  4,3 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

  • Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. vasarį sudarė 11,7 tūkst. – 5,7 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

  • 2019 m. vasarį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 411,8 tūkst. keleivių – 9,2 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

  • Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2019 m. vasarį sudarė 4,8 mln. tonų – 6 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

  • 2019 m. vasarį įvyko 199 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 8, sužeisti 233. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 12 kelių eismo įvykių. 23 eismo įvykiuose buvo sužeisti 24 vaikai.


Gyventojų tarptautinė migracija

  • 2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Tai didžiausias imigrantų skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. 2018 m. daugiau nei pusė  (57,4 proc.) imigravusiųjų – į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos Respublikos piliečiai.

  • 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.

  • 2018 m. emigravo 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.

  • 2018 m. daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į:

Jungtinę Karalystę – 12,2 tūkst. (37,7 proc.) emigrantų. Tai 1,8 karto mažiau nei 2017 m.

Vokietiją – 3,2 tūkst. (9,8 proc.) emigrantų. Tai 23,4 proc. mažiau nei 2017 m.

Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

  • Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. – Ukrainoje, 3,2 proc. – Rusijoje, 2,2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,9 proc. – Baltarusijoje, Indijoje ir Norvegijoje – po 0,5 proc., Airijoje – 0,4 proc., Kazachstane – 0,3 proc.

  • Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę / ištekėjusios.

  • 2018 m. emigravusių vyrų ir moterų vidutinis (medianinis) amžius – 26 metai.

  • 2018 m. į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.

  • 2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai.

  • 2018 m. daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš:

Jungtinės Karalystės – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc. imigrantų LR piliečių.

Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc. imigrantų LR piliečių.

Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. imigrantų LR piliečių.

Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc. imigrantų LR piliečių.

  • Palyginti su 2017 m., iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.

  • 2018 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vidutinis (medianinis) amžius – 29 metai, moterų – 28 metai.

  • 2018 m. į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.

  • Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos, 363 (2,9 proc.) – Indijos, 134 (1,1 proc.) – Moldavijos, 114 (0,9 proc.) – Latvijos, 104 (0,8 proc.) – Turkijos, 103 (0,8 proc.) – Kinijos  piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos – 18,9 proc.


Daugiau


 

Žemės ūkio produktų supirkimas


Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2019 m. vasarį, palyginti su 2018 m. vasariu, padidėjo 11,4 proc.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 20,3 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 0,2 proc.


Daugiau


 

 

Turizmas

2019 m. sausį nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 453,2 tūkst., arba  6,6 proc. daugiau nei prieš metus, užsieniečių nakvynės – 226,8 tūkst., arba 7,7 proc. daugiau.


Daugiau


 

Mirtingumas

2018 m. mirė 39,6 tūkst. žmonių. Mirusių skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 568, arba 1,4 proc.

2018 m. 77,3 proc. visų mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus (66,4 proc. vyrų ir 87,4 proc. moterų), 22,3 proc. – 15–64 metų amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų).


Tiesioginės užsienio investicijos

TUI pajamos, gautos iš nerezidentų investicijų Lietuvoje, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 261,6 mln. EUR.

Sukauptosios TUI Lietuvoje 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 15,5 mlrd. EUR ir vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 548 EUR TUI.

TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 34,5 mln. EUR.

Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,7 mlrd. EUR.


Daugiau


 

Prekybos turgavietėse apyvarta

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 94,8 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 8,2 proc. to meto kainomis. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 12,8 proc., ne maisto prekėmis – 3,1 proc., augalais ir gyvūnais – 30 proc.


Augalininkystė

2018 m. grūdų derlius buvo 24,3 proc. mažesnis negu 2017 m. ir sudarė 4 379,4 tūkst. tonų. Derliaus sumažėjimą lėmė sumažėjęs žieminių javų (38,3 proc.) ir ankštinių augalų (46,3 proc.) derlius, nors vasarinių javų derlius padidėjo 19 proc.