Metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos

Turinys

  1. Kontaktai
  2. Metaduomenų atnaujinimas
  3. Statistinės informacijos apžvalga
  4. Matavimo vienetas (-ai)
  5. Ataskaitinis laikotarpis
  6. Instituciniai įgaliojimai
  7. Konfidencialumas

  8. Statistinės informacijos sklaidos politika

  9. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas
  10. Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

  11. Metodologiniai dokumentai
  12. Kokybės vadyba
  13. Reikalingumas ir aktualumas
  14. Tikslumas ir patikimumas
  15. Savalaikiškumas ir punktualumas
  16. Palyginamumas
  17. Suderinamumas
  18. Statistinės atskaitomybės našta respondentams

  19. Statistinių rodiklių revizija

  20. Statistinių duomenų apdorojimas
  21. Pastabos ir kita informacija


1 Kontaktai
1.1 Organizacijos kontaktai

Lietuvos statistikos departamentas 

1.2

Organizacijos padalinio kontaktai

Nacionalinių sąskaitų skyrius

1.3 Kontaktinis asmuo

Jolita Meržvinskienė

1.4 Kontaktinio asmens pareigos

Vyriausioji specialistė

1.5 Kontaktinio asmens pašto adresas

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

1.6 Kontaktinio asmens el. pašto adresas

jolita.merzvinskiene@stat.gov.lt

1.7 Kontaktinio asmens telefono nr.

(8 5)  236 4733

1.8 Kontaktinio asmens fakso nr.

(8 5)  236 4894

2 Metaduomenų atnaujinimas
2.1 Metaduomenų patvirtinimo data

2015-12-02

2.2 Paskutinė metaduomenų sklaidos data 2018-02-02
2.3

Paskutinio metaduomenų atnaujinimo (peržiūros, patikros) data

2017-10-23
3 Statistinės informacijos apžvalga
3.1 Statistinės informacijos aprašymas (pagrindinės charakteristikos, paskirtis)

Metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos (toliau – „sąskaitos“) sudaromos pagal tarptautiniu mastu pripažintą standartinių statistinių rodiklių sistemą, kuri išsamiai nusako nacionalinės ekonomikos vystymąsi. Pagrindiniai sąskaitų rodikliai vertinami remiantis Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema ESA 2010 (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 priedas A). Sąskaitos, apima nefinansines sąskaitas, kurios apibūdina įvairius ekonominio proceso etapus: gamybos, pajamų formavimo, pajamų paskirstymo, pajamų perskirstymo, pajamų panaudojimo ir nefinansinio kaupimo. Sąskaitose įrašomi institucinių sektorių ekonominiai srautai, siekiant pavaizduoti jų ekonominę elgseną ir sąveikas tarp jų. Jose taip pat pateiktas balansuojamųjų straipsnių, svarbių analitine prasme, sąrašas: pridėtinė vertė, likutinis perteklius ir mišriosios pajamos, pirminių pajamų balansas, disponuojamosios pajamos, taupymas, grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis. Visi jie, išskyrus grynąjį skolinimą / grynąjį skolinimąsi, gali būti išreikšti kaip bendrasis arba grynasis, t. y. įskaitant arba atskaičius pagrindinio kapitalo vartojimą, kuris nusako ilgalaikio turto vertės sumažėjimą dėl įprasto susidėvėjimo ir senėjimo.

Informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portalo Rodiklių duomenų bazėje ir teminėje lentelėje „Lietuvos nacionalinės sąskaitos pagal institucinius sektorius“.

Lentelėje teikiama informacija išreikšta to meto kainomis, milijonais eurų.

Sektorių ir sandorių detalumo lygis pateikiamas taip, kaip apibrėžta ESS 2010 Duomenų teikimo programoje.

Sąskaitos teikiamos pagal ESS 2010, apima informaciją apie užimtumą Valdžios sektoriuje (S13) (pagal asmenis ir dirbtas valandas).

3.2

Naudojami klasifikatoriai

Sąskaitos rengiamos vadovaujantis Europos sąskaitų sistema ESS 2010 (Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 priedas A).

Metinių sektorių sąskaitų rodiklių informacija rengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013, priedo B (duomenų siuntimo programos) reikalavimus.

Pagrindinės kategorijos yra instituciniai sektoriai ir sandoriai įrašyti tarp sektorių.

Instituciniai sektoriai jungia panašių savybių ir elgsenos institucinius vienetus: ne finansų bendroves, finansų bendroves, valdžios, namų ūkius ir namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas (NPISHs). Sandoriai su nerezidentais įrašomi į „likusio pasaulio“ sąskaitas.

Sektorių klasifikacija:

Visa ekonomika (S.1)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Finansų bendrovės (S.12)

Centrinė valdžia (S.13)

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (NPISH) (S.14-15).

Namų ūkiai (S.14)

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Likusio pasaulio sektorius (S.2)

S.11 – Ne finansų bendrovių sektorių sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas.

S.12 – Finansų bendrovių sektorių sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai, rinkos gamintojai ir kurių pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas.

S.13 – Valdžios sektorių sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai, ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

S.14 – Namų ūkių sektorius apima visus namų ūkius, įskaitant nekorporuotas namų ūkių bendroves. Jis aprėpia daugelį individualių įmonių ir bendrovių, neturinčių nepriklausomo juridinio vieneto statuso. Namų ūkių sektorius taip pat sukuria produkciją ir verslo pajamas.

S.15 – Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Šis sektorius apima politines partijas, profesines sąjungas, religines ir profesines asociacijas, poilsio klubus ir t. t.

S.2 – Likusio pasaulio sektorių sudaro vienetai nerezidentai, vykdantys sandorius su instituciniais vienetais rezidentais arba yra kitaip ekonomiškai susiję su vienetais rezidentais.

Sandoriai tarp institucinių sektorių grupuojami į įvairias skirtingą ekonominę prasmę turinčias kategorijas.  Daugiau informacijos apie sandorius ir sąskaitų seką žr. 3.4 skyriuje „Statistinės sąvokos ir apibrėžimai“.

Sandorių klasifikacija:

• Prekių ir paslaugų sandoriai žymimi raide „P“, pvz., P.1 Produkcija, P.2 Tarpinis vartojimas, P.51 Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas ir t. t.

• Paskirstymo sandoriai žymimi raidę „D“, pvz., D.1 Atlygis darbuotojams, D.2 Gamybos ir importo mokesčiai, D.41 Palūkanos t. t.

• „B“ raidė naudojama nefinansinių sąskaitų balansuojamiesiems straipsniams, pvz., B.1G Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis, B.6G Bendrosios disponuojamosios pajamos, B.9 Grynasis skolinimas (+) / grynasis skolinimasis (-) ir t. t. žymėti. Jie apskaičiuojami kaip ištekliai atėmus panaudojimą.

Srauto dimensijos kodavimas: nefinansinėse sąskaitose, ištekliai yra koduojami kaip „gauta“ ir panaudojimas kaip „apmokėta“.

Apie visus naudojamus klasifikavimus, prašome skaityti:

- ESS 2010, 23 skyrius „Klasifikavimas“

- ESS 2010 Duomenų teikimo programa.

3.3 Sektorinė aprėptis

Sąskaitos apima visus institucinius sektorius ekonomikoje. Išsamesnė informacija pateikta skirsnyje 3.2 „Klasifikavimo sistema“.

3.4 Apibrėžtis (-ys)

Sąskaitos yra centrinė nacionalinių sąskaitų sistemos dalis. Jos teikia sistemingą skirtingų ekonominio proceso etapų apibūdinimą:

I. Gamybos sąskaita

Gamybos sąskaitoje pateikiami su gamybos procesu susiję sandoriai. Pagrindiniai šios sąskaitos rodikliai yra produkcija, tarpinis vartojimas ir bendroji pridėtinė vertė. Ši sąskaita rengiama instituciniams sektoriams ir ekonominės veiklos rūšims. Visų ekonominės veiklos rūšių pridėtinių verčių suma pridėjus mokesčius produktams bei atėmus subsidijas produktams sudaro BVP. BVP yra naujai sukurta vertė, apibrėžiama kaip produkcijos vertė atėmus tarpinį vartojimą, t. y. balansuojamasis straipsnis. BVP, arba pridėtinė vertė, yra ištekliai, iš kurių formuojamos pirminės pajamos sistemoje.

II. 1.1. Pajamų formavimo sąskaita.

Pajamų formavimo sąskaita parodo paskirstomuosius sandorius, tiesiogiai susijusius su gamybos procesu. Išteklius sudaro BVP, kuris apima atlygį darbuotojams ir gamybos bei importo mokesčius, atskaičius subsidijas gamybai. Balansuojamasis straipsnis yra likutinis perteklius ir mišriosios pajamos.

II. 1.2. Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita.

Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita parodo pajamų paskirstymą (palūkanos, dividendai, renta ir kita) skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Atlygis darbuotojams yra namų ūkio pajamos, atvaizduojamos išteklių pusėje. Gamybos ir importo mokesčiai, be gamybos ir importo subsidijų yra valdžios sektoriaus ištekliai. Pirminių pajamų išdėstymo sąskaitos balansuojamasis straipsnis yra pirminės pajamos ir nacionalinės pajamos.

II. 2. Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita.

Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitoje apskaitomi einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai ir pervedimai. Pajamų mokesčiai ir grynosios socialinės įmokos yra valdžios sektoriaus ištekliai, socialinės išmokos (pensijos ir pašalpos) – namų ūkių ištekliai. Ši sąskaita parodo, kaip kiti einamieji pervedimai pasiskirsto skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Šios sąskaitos balansuojamasis straipsnis yra bendrosios / grynosios disponuojamosios pajamos.

II. 4. Pajamų panaudojimo sąskaita.

Ši sąskaita parodo, kaip disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir taupymo namų ūkių ir valdžios sektoriuose. Ši sąskaita namų ūkiams turi tikslinamąjį straipsnį, kuriame parodyta ne tik individualaus vartojimo išlaidų ir bendrojo taupymo suma namų ūkyje, bet ir valdžios sektoriaus individualaus vartojimo išlaidos (švietimui, sveikatos priežiūrai, socialiniam draudimui, socialinei apsaugai, sveikatingumui, poilsiui, kultūrai). Pajamų panaudojimo balansuojamasis straipsnis – bendrasis / grynasis taupymas.

III. 1. Kapitalo sąskaita.

Kapitalo sąskaitoje nurodomi vienetų rezidentų nefinansinio turto įsigijimai atėmus pardavimus / perleidimus ir įvertinamas grynosios vertės pokytis dėl taupymo (galutinis einamojo laikotarpio sąskaitų balansuojamasis straipsnis) ir kapitalo pervedimų.

3.5 Statistinio stebėjimo vienetas

Nacionalinės sąskaitos nagrinėja ekonomiką kaip visumą, kuri yra sudaryta iš įvairių institucinių vienetų.

3.6 Statistinė (tiriamoji) visuma

Nacionalinės sąskaitos apjungia informaciją iš daugelio statistinių duomenų šaltinių. Statistinės populiacijos sąvoka griežtai netaikoma nacionalinių sąskaitų kontekste.

3.7 Geografinė aprėptis

Šalies ekonominė teritorija

3.8 Laiko aprėptis

Nuo 2004 m. (pagal ESS 2010)

3.9 Bazinis laikotarpis

4 Matavimo vienetas (-ai)

Rodikliai išreiškiami milijonais eurų. Informacija pateikiama to meto kainomis. Užimtumas – dirbtomis valandomis ir asmenų skaičiumi.

5 Ataskaitinis laikotarpis

Metai

6 Instituciniai įgaliojimai
6.1 Teisės aktai ir kiti susitarimai

Sąskaitos yra rengiamos pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS 2010) ir teikiamos pagal ESS 2010 Duomenų teikimo programą (8 lentelė), patvirtintą 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (atitinkamai priedai A ir B).

6.2 Apsikeitimas statistiniais duomenimis

7

Konfidencialumas

7.1

Konfidencialumo užtikrinimo politika

Lietuvos statistikos departamentas, rinkdamas, apdorodamas, analizuodamas statistinius duomenis ir skelbdamas statistinę informaciją, visiškai užtikrina respondentų (namų ūkių, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų statistinio stebėjimo vienetų) teikiamų duomenų konfidencialumą, kaip tai apibrėžta Lietuvos statistikos departamento konfidencialumo užtikrinimo politikos gairėse.

7.2

Duomenų konfidencialumą užtikrinančios taisyklės

Statistinio atskleidžiamumo kontrolės metodų aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DĮ-124;

Integruotos statistikos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai ir Integruotos statistikos informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, patvirtinti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DĮ-42.

8

Statistinės informacijos sklaidos politika

8.1

Statistinės informacijos skelbimo kalendorius

Statistinė informacija skelbiama pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių.

8.2

Nuoroda į statistinės informacijos skelbimo kalendorių

Oficialiosios statistikos kalendorius

8.3

Statistinės informacijos skelbimo tvarka

Statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale pagal Oficialiosios statistikos kalendorių, vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis ir Statistinės informacijos rengimo ir sklaidos taisyklėmis.

9 Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas

Metinis

10

Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

10.1 Informaciniai pranešimai

-

10.2

Leidiniai

Statistinė informacija skelbiama kasmetiniame leidinyje „Lietuvos nacionalinės sąskaitos“.

10.3 Duomenų bazės

Rodiklių duomenų bazė (Ūkis ir finansai -> Nacionalinės sąskaitos (ESS 2010) -> Lietuvos nacionalinės sąskaitos pagal institucinius sektorius)

10.4 Prieiga prie mikroduomenų

Mikroduomenys mokslo tikslams prieinami ir teikiami, remiantis Lietuvos statistikos departamento konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams tvarkos apraše nurodytomis nuostatomis.

Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Duomenys mokslo tikslams

Jei skelbiamos viešosios duomenų rinkmenos, vartotojams sudaromos galimybės gauti viešo naudojimo rinkmenas su statistinio stebėjimo vienetų duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Viešos duomenų rinkmenos

10.5 Kita

11 Metodologiniai dokumentai

Pagrindinė metodinė sistema aprašyta –           

ESA 2010

12 Kokybės vadyba
12.1 Kokybės užtikrinimas

Statistinės informacijos ir jos rengimo kokybė užtikrinama, vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis ir ESS kokybės užtikrinimo gairėmis (angl. ESS Quality Assurance Framework).

2007 m. Lietuvos statistikos departamente įdiegta vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus.

Pagrindinės Lietuvos statistikos departamento veiklos kryptys, užtikrinant kokybės valdymą ir nuolatinį gerinimą, nustatytos Kokybės politikoje.

Reguliariai atliekama statistinių procesų ir jų rezultatų kokybės rodiklių stebėsena, statistinių tyrimų vadovų savęs vertinimai, leidžiantys nustatyti gerintinas sritis ir operatyviai pašalinti trūkumus.

12.2 Kokybės vertinimas

Duomenų kokybė atitinka tikslumo, savalaikiškumo ir punktualumo, palyginamumo ir suderinamumo reikalavimus. Vertinant rodiklius analizuojama gautos informacijos kokybė. Atliekama papildoma statistinių duomenų kokybės kontrolė makroduomenų lygiu. Statistinio rodiklio įverčiai palyginami su ankstesnio laikotarpio įverčiais ir atitinkamais kitų statistinių tyrimų bei administracinių šaltinių rodikliais.

13 Reikalingumas ir aktualumas
13.1 Vartotojų poreikiai

Pagrindiniai vartotojai yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, verslo ir mokslo atstovai, studentai, kurių poreikiai tenkinami nepažeidžiant konfidencialumo principo.

13.2 Vartotojų pasitenkinimas

Nuo 2005 m. reguliariai atliekami vartotojų nuomonių tyrimai. Stebimas Oficialiosios statistikos portalo lankomumas, atliekamos interneto lankytojų apklausos, bendras gyventojų nuomonės apie Lietuvos statistikos departamento produktus ir paslaugas tyrimas, tikslinių vartotojų grupių nuomonių ir kt. tyrimai.

Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitenkinimo indeksas. Atliekamuose vartotojų nuomonių tyrimuose vertinamas bendras statistinės informacijos reikalingumas, taip pat skirtingų statistikos sričių rodiklių poreikis.

Daugiau informacijos apie vartotojų nuomonių tyrimus ir jų rezultatus skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės skiltyje „Statistikos vartotojų nuomonių tyrimai“.

13.3 Statistinės informacijos pilnumas (išsamumas)

Sąskaitos pateikia išsamų ir nuoseklų visos ekonomikos ir visų ekonomikos sektorių ir likusio pasaulio sąveikos atvaizdavimą.

13.3.1 Reikalingos informacijos pilnumo (išsamumo) laipsnis

Pagal Oficialiosios statistikos darbų programą parengta informacija skelbiama 100 proc.

14 Tikslumas ir patikimumas
14.1 Bendras tikslumas

Bendras tikslumas yra užtikrinamas, atskirų sandorių kategorijų lygiu subalansuojant visas panaudojimo ir išteklių reikšmes, taip sudarant nuoseklų visos šalies ekonomikos ir sandorių su likusiu pasauliu informacijos rinkinį.

14.2 Imties paklaida

Netaikoma

14.3 Paklaida, nesusijusi su imtimi

Netaikoma

14.3.1 Paklaida, atsiradusi dėl neatsakymo

14.3.1.1 Statistinio vieneto neatsakymo lygis, proc.

14.3.1.2 Rodiklio neatsiskaitymo lygis, proc.

15 Savalaikiškumas ir punktualumas
15.1 Savalaikiškumas

Remiantis ESS 2010 Duomenų perdavimo programa metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos pateikiamos Eurostatui per 9 mėnesius ataskaitiniams metams (t-1) pasibaigus. Lietuva skelbia duomenis per 10 mėnesių (spalio viduryje) po ataskaitinių metų (t-1). Tuo pačiu metu tikinamos ankstesnių metų sąskaitos.

15.2 Punktualumas

Statistinė informacija yra skelbiama pagal Oficialiosios statistikos kalendorių. Esant vėlavimui, vartotojams iš anksto pranešama, nurodant priežastį ir naują skelbimo datą.

15.2.1 Laiku paskelbtos statistinės informacijos dalis

100 proc.

16 Palyginamumas
16.1 Geografinis palyginamumas

Duomenų palyginamumas tarp ES šalių užtikrinamas taikant bendras sąvokas ir metodologines nuostatas, išdėstytas Europos sąskaitų sistemos (ESS 2010), kuri yra grindžiama tarptautiniu mastu pripažinta Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS 2008).  

16.2 Palyginamumas laiko atžvilgiu

Bendros sistemos (Europos sąskaitų sistema 2010) taikymas užtikrina duomenų palyginamumą laiko atžvilgiu.

16.2.1 Palyginamų laiko eilučių ilgis

Nuo 2004 m. pagal ESS 2010

17 Suderinamumas
17.1 Suderinamumas tarp skirtingų statistinių sričių

Sąskaitos yra pilnai suderintos su skelbtomis ketvirtinėmis sąskaitomis. Sąskaitos yra suderintos su kita Lietuvos statistikos skelbiama informacija. Kita ekonominės statistikos informacija, t. y. mokėjimų balansas, valdžios sektoriaus finansų statistika, verslo struktūros tyrimas, užsienio prekybos statistika, pinigų finansinių institucijų statistinė informacija.

17.2 Vidinis suderinamumas

Sąskaitos yra nuoseklios. Visas panaudojimas ir visi ištekliai yra subalansuoti atskirų sandorių kategorijų lygiu, pateikiančiu nuoseklų visos šalies ekonomikos ir sandorių su likusiu pasauliu informacijos rinkinį. Sąskaitos yra visiškai suderintos su ketvirtinėmis sąskaitomis.

18

Statistinės atskaitomybės našta respondentams

-

19

Statistinių rodiklių revizija

19.1

Revizijos politika

Lietuvos statistikos departamente taikoma revizijos politika nusakyta Bendraisiais statistinių rodiklių revizijų atlikimo, analizės ir skelbimo principais.

19.2 Revizijos praktika

Sąskaitos yra rengiamos kartą per metus, apskaičiuojant ataskaitinių metų rodiklius, o ankstesnių trejų metų sąskaitos yra revizuojamos. Todėl įprastiniai sąskaitų patikslinimai vyksta kasmet ir apima trejus metus.

Kas 5–8 metus atliekama didelė standartinė revizija.

Duomenų atnaujinimai nuo išankstinių iki galutinių rezultatų yra įprastinė statistinių duomenų gamybos praktika. Tačiau reguliaraus informacijos patikslinimo mastas yra riboto dydžio.

Planinės duomenų revizijos atliekamos pagal planinį statistinės informacijos revizijų kalendorių. Metodologijos tobulinimas, naujų informacijos šaltinių atsiradimas ir t. t. yra neplaninių (nereguliarių) nacionalinių sąskaitų rodiklių revizijų priežastis, neplaninių revizijų rezultatai skelbiami pagal revizijų kalendorių. Revizuoti metiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai atitinkamai atsispindi metinėse nefinansinėse sektorių sąskaitose.

19.2.1 Revizijos metu gauto pokyčio vidurkis

20 Statistinių duomenų apdorojimas
20.1 Statistinių duomenų šaltinis

Sąskaitos sudaromos remiantis įvairiais informacijos šaltiniais. Statistinės informacijos šaltiniai yra įmonių ir namų ūkių statistiniai tyrimai, įskaitant administracinius duomenų šaltinius – Finansų ministeriją, Lietuvos banką, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Registrų centrą, Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinės departamentą ir kitus šaltinius.

20.2 Statistinių duomenų rinkimo periodiškumas

Metinis

20.3 Statistinių duomenų rinkimas

Nacionalinės sąskaitos sujungia duomenis iš daugelio statistinių duomenų šaltinių. Duomenų surinkimo būdai priklauso nuo kompiliacijos metodo, pradinių statistinių duomenų prieinamumo, savalaikiškumo ir gautų duomenų kokybės bei kitų faktorių.

20.4 Statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimas

Nacionalinių sąskaitų informacijos tikslumas ir išsamumas tikrinamas naudojant Eurostato pateiktuose Excel klausimyno šablonuose įdiegtas tikrinimo priemones.

20.5

Statistinių rodiklių rengimas

Metinių nefinansinių sektorių sąskaitų statistinei informacijai rengti atliekami tiesioginiai ir netiesioginiai vertinimai, horizontalus ir vertikalus balansavimas.

20.6

Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pašalinimas

21

Pastabos ir kita informacija

ESS 2010 reglamente reikalaujama pateikti laiko eilutes nuo 1995 m.