Metinės nacionalinės sąskaitos

Turinys

  1. Kontaktai
  2. Metaduomenų atnaujinimas
  3. Statistinės informacijos apžvalga
  4. Matavimo vienetas (-ai)
  5. Ataskaitinis laikotarpis
  6. Instituciniai įgaliojimai
  7. Konfidencialumas

  8. Statistinės informacijos sklaidos politika

  9. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas
  10. Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

  11. Metodologiniai dokumentai
  12. Kokybės vadyba
  13. Reikalingumas ir aktualumas
  14. Tikslumas ir patikimumas
  15. Savalaikiškumas ir punktualumas
  16. Palyginamumas
  17. Suderinamumas
  18. Statistinės atskaitomybės našta respondentams

  19. Statistinių rodiklių revizija

  20. Statistinių duomenų apdorojimas
  21. Pastabos ir kita informacija


1 Kontaktai
1.1 Organizacijos kontaktai

Lietuvos statistikos departamentas 

1.2

Organizacijos padalinio kontaktai

Nacionalinių sąskaitų skyrius

1.3 Kontaktinis asmuo

Gailutė Juškienė

1.4 Kontaktinio asmens pareigos

Skyriaus vedėja

1.5 Kontaktinio asmens pašto adresas

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

1.6 Kontaktinio asmens el. pašto adresas

gailute.juskiene@stat.gov.lt

1.7 Kontaktinio asmens telefono nr.

(8 5)  236 4837

1.8 Kontaktinio asmens fakso nr.

(8 5)  236 4894

2 Metaduomenų atnaujinimas
2.1 Metaduomenų patvirtinimo data

2014-11-27

2.2 Paskutinė metaduomenų sklaidos data 2018-02-02
2.3

Paskutinio metaduomenų atnaujinimo (peržiūros, patikros) data

2017-11-20
3 Statistinės informacijos apžvalga
3.1 Statistinės informacijos aprašymas (pagrindinės charakteristikos, paskirtis)

Nacionalinės sąskaitos– tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, suteikianti galimybę išsamiai atspindėti nacionalinės ekonomikos būklę ir pokyčius. Metiniai  nacionalinių sąskaitų rodikliai vertinami remiantis Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema – ESA 2010 (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas).

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį.

BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti.

3.2

Naudojami klasifikatoriai

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.)

Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorius (PGPK);

Sandorių ir kitų srautų klasifikatorius (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas).

Nefinansinio turto klasifikatorius (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas).

Institucinių sektorių ir subsektorių klasifikatorius (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas);

COICOP klasifikatoriumi (namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos pagal vartojimo paskirtį).

Metinių nacionalinių sąskaitų rodiklių informacija rengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 B priedo (duomenų siuntimo programos) reikalavimus.

3.3 Sektorinė aprėptis

Pagrindiniai metinių nacionalinių sąskaitų rodikliai vertinami visos ekonomikos mastu, kuri kaip institucinių vienetų visuma yra suskirstyta į institucinius sektorius. Metinėse sektorinėse sąskaitose atsispindi instituciniai sektoriai:

S.11 – Ne finansų bendrovės;

S.12 – Finansų bendrovės;

S.13 – Valdžios sektorius;

S.14 – Namų ūkiai;

S.15 – Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams.

Visi instituciniai sektoriai yra sudaryti iš atskirų subsektorių.

3.4 Apibrėžtis (-ys)

NS struktūra sudaryta iš dviejų pagrindinių lentelių grupių: a) sąskaitų pagal institucinius sektorius; b) sąnaudų ir produkcijos sistemos.

a) Sektorinėse sąskaitose aprašomi: gamyba, pajamų formavimas, paskirstymas, perskirstymas ir panaudojimas bei finansinis ir nefinansinis kaupimas. Sektorių sąskaitoms priskiriami ir balansai, kuriuose nurodoma turto ir įsipareigojimų būklė ir grynoji vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

b) Pagal sąnaudų ir produkcijos sistemą, konkrečiai – išteklių ir panaudojimo lenteles, išsamiau apibūdinamas gamybos procesas (sąnaudų struktūra, gautos pajamos ir užimtumas) ir prekių bei paslaugų srautai (produkcija, importas, eksportas, galutinis vartojimas, tarpinis vartojimas ir kapitalo formavimas pagal produktų grupes).  

Vienas svarbiausių metinių NSS rodiklių yra BVP, apibrėžiamas kaip galutinė šalyje per tam tikrą laikotarpį sukurta nauja vertė.

BVP įvertinti taikomi trys metodai: gamybos; išlaidų; pajamų.

BVP vertinimas gamybos metodu. BVP rinkos kainomis yra visų ekonominės veiklos rūšių pridėtinių verčių pagrindinėmis kainomis suma, gaunama iš produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą ir pridėjus mokesčius produktams  bei atėmus subsidijas produktams .

Produkcija – per gamybos procesą sukurtų prekių ir paslaugų verčių suma.

Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).

Bendroji pridėtinė vertė (BPV) pagrindinėmis kainomis nustatoma kaip produkcijos vertė, atėmus tarpinį vartojimą.

Mokesčiai produktams – mokesčiai, mokami už pagamintos ar mainais įsigytos prekės ar paslaugos vienetą. Mokestis gali būti nustatytas kaip konkreti pinigų suma, kuria apmokestinamas prekės arba paslaugos kiekio vienetas (akcizai, PVM, importo, eksporto mokesčiai).

Subsidijos produktams –subsidijos, mokamos už pagamintos (sukurtos) ar importuotos prekės arba paslaugos vienetą.

BVP vertinimas išlaidų metodu. BVP yra institucinių vienetų rezidentų prekių ir paslaugų galutinio panaudojimo suma (namų ūkių, valdžios sektoriaus ir ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, galutinio vartojimo išlaidos; bendrojo kapitalo formavimas: bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pokytis  ir vertybių įsigijimas, atėmus pardavimus / perleidimus ), pridėjus prekių ir paslaugų eksportą ir atėmus prekių ir paslaugų importą.

Galutinio vartojimo išlaidos – namų ūkių, namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų ir valdžios sektoriaus bendra išlaidų suma prekėms ar paslaugoms įsigyti, individualiai ar kolektyviai vartoti.

Faktinį individualų galutinį vartojimąsudaro individualaus vartojimo prekės ir paslaugos, t.y. namų ūkio įsigytos prekės ir paslaugos, naudojamos to namų ūkio narių poreikiams ir norams tenkinti.

Kolektyvinį galutinį vartojimąsudaro kolektyviniam vartojimui skirtos paslaugos – paslaugos, vienu metu teikiamos visiems bendruomenės nariams arba visiems tam tikros bendruomenės dalies nariams, pvz., visiems namų ūkiams, esantiems tam tikrame regione.

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas apima per tam tikrą laikotarpį gamintojų rezidentų įsigytą ilgalaikį turtą, atėmus pardavimus / perleidimus ir pridėjus tam tikrus nesukurto turto vertės padidėjimus dėl gamintojo arba institucinių vienetų gamybinės veiklos. Ilgalaikis turtas yra sukurtas turtas, daugiau nei vienus metus naudojamas gamybai.

Atsargų pokytis. Atsargas sudaro žaliavos ir medžiagos, nebaigta gamyba, pagamintos prekės, perparduoti skirtos prekės. Atsargų pokytis nustatomas pagal atsargų įrašų vertę, atėmus išimtų atsargų vertę ir pasikartojančių nuostolių dėl atsargomis laikomų prekių vertę.

Vertybių įsigijimas atėmus pardavimus / perleidimus. Vertybės yra nefinansinės prekės, kurių pagrindinė paskirtis nėra gamyba ar vartojimas ir kurios normaliomis sąlygomis ilgai (fiziškai) negenda ir įsigyjamos bei laikomos pirmiausia vertei kaupti. Vertybių įsigijimas atėmus pardavimus / perleidimus parodo skirtumą tarp vertybių laikotarpio pabaigoje ir pradžioje.

Prekių ir paslaugų eksportas – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai rezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises nerezidentams.

Prekių ir paslaugų importas – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai nerezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises rezidentams.

BVP vertinimas pajamų metodu.BVP yra visų rūšių pajamų, sukurtų prekių ir paslaugų gamybos procese, suma, pridedant gamybos ir importo mokesčius ir atimant subsidijas.

Atlygis darbuotojams– visas darbdavio darbuotojui mokamas atlygis pinigais arba natūra už darbą, kurį darbuotojas atliko per ataskaitinį laikotarpį. Atlygį darbuotojams sudaro darbo užmokestis ir darbdavių socialinės įmokos.

Darbo užmokestį sudaro darbo užmokestis pinigais ir darbo užmokestis natūra.

Darbo užmokesčiui pinigais priskiriamos darbuotojo mokamos socialinės įmokos, pajamų mokesčiai ir kiti mokėjimai, įskaitant mokėjimus, kuriuos darbdavys faktiškai išskaito ir darbuotojo vardu sumoka socialinio draudimo sistemoms, mokesčių institucijoms ir pan.

Darbo užmokestis natūra – prekės ir paslaugos arba kita nepiniginė nauda, kurią darbdavys nemokamai arba mažesne kaina teikia savo darbuotojams ir kurią darbuotojai bet kada savo nuožiūra gali naudoti savo ar savo namų ūkių narių reikmėms ir norams tenkinti.

Darbdavių socialinės įmokos – socialinės įmokos, kurias darbdaviai moka pagal socialinės apsaugos sistemas arba kitas su užimtumu susijusias socialinio draudimo sistemas, skirtas jų darbuotojų teisėms į socialines išmokas užtikrinti.

Gamybos ir importo mokesčiai– privalomieji neatlyginami mokėjimai pinigais arba natūra, kuriais valdžios sektorius arba Europos Sąjungos institucijos apmokestina prekių ir paslaugų gamybą ir importą, darbo jėgos įdarbinimą, žemės, pastatų arba kito gamyboje naudojamo turto nuosavybę arba naudojimą. Tokie mokesčiai yra mokami nepriklausomai nuo gaunamo pelno.

Subsidijos– einamieji neatlyginami mokėjimai, kuriuos valdžios sektorius arba Europos Sąjungos institucijos skiria gamintojams rezidentams.

Pagrindinio kapitalo vartojimas– turimo ilgalaikio turto vertės sumažėjimas dėl įprasto susidėvėjimo ir senėjimo. Į vertės sumažėjimo įvertį įtraukiamas atidėjinys nuostoliui padengti dėl ilgalaikio turto atsitiktinio sugadinimo, nuo kurio turtą galima apdrausti. Į pagrindinio kapitalo vartojimą taip pat įtraukiamos numatomos baigiamosios sąnaudos, pvz., atominių jėgainių ar naftos gręžinių uždarymo ar sąvartynų valymo sąnaudos.

Likutinis perteklius / mišriosios pajamos – balansinis rodiklis, apskaičiuojamas iš pridėtinės vertės atėmus atlygį darbuotojams, mokesčius gamybai ir pridėjus subsidijas gamybai.

BVP pagal regionus atspindi šalies ekonominio išsivystymo lygį pagal 10 apskričių (tai atitinka NUTS 3 lygį).

Bendrosios nacionalinės pajamos (rinkos kainomis) yra lygios BVP, atėmus institucinių vienetų rezidentų instituciniams vienetams nerezidentams mokėtinas pirmines pajamas ir pridėjus institucinių vienetų rezidentų iš likusio pasaulio sektoriaus gautinas pirmines pajamas.

Bendrosios(arba grynosios) nacionalinės disponuojamosios pajamosyralygios bendrosioms (arba grynosioms) nacionalinėms pajamoms (rinkos kainomis), atėmus vienetams nerezidentams mokėtinus einamuosius pervedimus (einamuosius pajamų, turto ir kt. mokesčius, socialines įmokas, socialines išmokas ir kitus einamuosius pervedimus) ir pridėjus vienetų rezidentų iš likusio pasaulio sektoriaus gautinus einamuosius pervedimus.

Taupymas – agreguotas rodiklis, nurodantis nacionalinių disponuojamų pajamų dalį, kuri nėra naudojama galutinio vartojimo išlaidoms.

Visos ekonomikos grynasis skolinimas (+) arba skolinimasis (–) yra institucinių sektorių grynojo skolinimo arba skolinimosi suma. Tai atitinka grynuosius išteklius, kuriuos nacionalinė ekonomika pateikia likusio pasaulio sektoriui (jeigu jis teigiamas) arba gauna iš likusio pasaulio sektoriaus (jeigu jis neigiamas). Visos ekonomikos grynasis skolinimas (+) arba skolinimasis (-) lygus likusio pasaulio sektoriaus grynajam skolinimui (–) arba skolinimuisi (+), tik su priešingu ženklu.

Užimti gyventojai – asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys iš jo pajamų ar pelno.

Samdomas darbuotojas – asmuo, pagal sutartį su darbdaviu įsipareigojęs dirbti arba eiti tam tikras pareigas pagal darbovietėje nustatytą darbo tvarką ir gaunantis sulygtą darbo užmokestį.

Savarankiškai dirbantis asmuo – turintis verslą asmuo, kuris dirba vienas arba su partneriu (-iais) ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų.

3.5 Statistinio stebėjimo vienetas

Nacionalinės sąskaitos apima ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai.

3.6 Statistinė (tiriamoji) visuma

Nacionalinės sąskaitos apima įvairių šaltinių statistinius duomenis. Statistinės (tiriamosios) visumos sąvoka nėra griežtai apibrėžiama  nacionalinių sąskaitų kontekste.

3.7 Geografinė aprėptis

Šalies ekonominė teritorija.

Regioninis BVP vertinamas ir skelbiamas pagal 10 apskričių.

3.8 Laiko aprėptis

Nuo 1995 m. – pagal ESA 2010.

3.9 Bazinis laikotarpis

Remiantis Europos Komisijos sprendimu 98/715/EB  2005 m. nacionalinėse sąskaitose įdiegtas grandininio susiejimo metodas.

Minėtas sprendimas reikalauja, kad baziniais metais turi būti praėjusieji metai. Taip užtikrinama, kad apimtys matuojamos naudojant naujausią kainų struktūrą, tačiau tai taip pat reiškia, kad baziniai metai turi būti keičiami kasmet. Bazinių metų keitimo kasmet atveju ankstesniųjų laikotarpių rodikliai susiejami su naujos bazės rodikliais formuojant grandininius apimties indeksus.

Kintanti kainų bazė tiksliau apibūdina ekonomikos vystymąsi, bet prarandamas duomenų adityvumas, t. y. grandininiu metodu apskaičiuotų BVP komponentų suma nebus lygi grandininiu metodu apskaičiuotam BVP.

2014 m. įdiegus ESA 2010, grandininis susiejimo metodas naudojamas su ataskaitiniais 2010 m.

4 Matavimo vienetas (-ai)

EUR, to meto ir palyginamosiomis kainomis;

Apimčių indeksai;

Užimtumo rodikliai – dirbtomis valandomis ir asmenų skaičiumi.

5 Ataskaitinis laikotarpis

Metai

6 Instituciniai įgaliojimai
6.1 Teisės aktai ir kiti susitarimai

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje.

6.2 Apsikeitimas statistiniais duomenimis

7

Konfidencialumas

7.1

Konfidencialumo užtikrinimo politika

Lietuvos statistikos departamentas, rinkdamas, apdorodamas, analizuodamas statistinius duomenis ir skelbdamas statistinę informaciją, visiškai užtikrina respondentų (namų ūkių, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų statistinio stebėjimo vienetų) teikiamų duomenų konfidencialumą, kaip tai apibrėžta Lietuvos statistikos departamento konfidencialumo užtikrinimo politikos gairėse.

7.2

Duomenų konfidencialumą užtikrinančios taisyklės

Statistinio atskleidžiamumo kontrolės metodų aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DĮ-124;

Integruotos statistikos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai ir Integruotos statistikos informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, patvirtinti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DĮ-42.

8

Statistinės informacijos sklaidos politika

8.1

Statistinės informacijos skelbimo kalendorius

Statistinė informacija skelbiama pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių.

8.2

Nuoroda į statistinės informacijos skelbimo kalendorių

Oficialiosios statistikos kalendorius

8.3

Statistinės informacijos skelbimo tvarka

Statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale pagal Oficialiosios statistikos kalendorių, vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis ir Statistinės informacijos rengimo ir sklaidos taisyklėmis.

9 Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas

Metinis

10

Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

10.1 Informaciniai pranešimai

Informacinis pranešimas apie BVP pirmąjį įvertį skelbiamas 30 dieną, antrąjį – po 2 mėnesių ataskaitiniams metams pasibaigus.

10.2

Leidiniai

Statistinė informacija skelbiama mėnesiniame biuletenyje „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“, metiniuose statistikos leidiniuose „Lietuvos nacionalinės sąskaitos“ ir „Lietuvos statistikos metraštis“.

10.3 Duomenų bazės

Rodiklių duomenų bazė (Ūkis ir finansai -> Nacionalinės sąskaitos (ESS 2010)

10.4 Prieiga prie mikroduomenų

Mikroduomenys mokslo tikslams prieinami ir teikiami, remiantis Lietuvos statistikos departamento konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams tvarkos apraše nurodytomis nuostatomis.

Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Duomenys mokslo tikslams

Jei skelbiamos viešosios duomenų rinkmenos, vartotojams sudaromos galimybės gauti viešo naudojimo rinkmenas su statistinio stebėjimo vienetų duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Viešos duomenų rinkmenos

10.5 Kita

Eurostato duomenų bazė

11 Metodologiniai dokumentai

https://osp.stat.gov.lt/web/guest/nacionalines-saskaitos

12 Kokybės vadyba
12.1 Kokybės užtikrinimas

Statistinės informacijos ir jos rengimo kokybė užtikrinama, vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis ir ESS kokybės užtikrinimo gairėmis (angl. ESS Quality Assurance Framework).

2007 m. Lietuvos statistikos departamente įdiegta vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus.

Pagrindinės Lietuvos statistikos departamento veiklos kryptys, užtikrinant kokybės valdymą ir nuolatinį gerinimą, nustatytos Kokybės politikoje.

Reguliariai atliekama statistinių procesų ir jų rezultatų kokybės rodiklių stebėsena, statistinių tyrimų vadovų savęs vertinimai, leidžiantys nustatyti gerintinas sritis ir operatyviai pašalinti trūkumus.

12.2 Kokybės vertinimas

Vertinant rodiklius analizuojama gautos informacijos kokybė. Atliekama papildoma statistinių duomenų kokybės kontrolė makroduomenų lygiu. Statistinio rodiklio įverčiai palyginami su ankstesnio laikotarpio įverčiais ir atitinkamais kitų statistinių tyrimų bei administracinių šaltinių rodikliais.

13 Reikalingumas ir aktualumas
13.1 Vartotojų poreikiai

Pagrindiniai statistinės informacijos vartotojai yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, verslo ir mokslo atstovai, studentai, kurių poreikiai tenkinami nepažeidžiant konfidencialumo principo.

13.2 Vartotojų pasitenkinimas

Nuo 2005 m. reguliariai atliekami vartotojų nuomonių tyrimai. Stebimas Oficialiosios statistikos portalo lankomumas, atliekamos interneto lankytojų apklausos, bendras gyventojų nuomonės apie Lietuvos statistikos departamento produktus ir paslaugas tyrimas, tikslinių vartotojų grupių nuomonių ir kt. tyrimai.

Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitenkinimo indeksas. Atliekamuose vartotojų nuomonių tyrimuose vertinamas bendras statistinės informacijos reikalingumas, taip pat skirtingų statistikos sričių rodiklių poreikis.

Daugiau informacijos apie vartotojų nuomonių tyrimus ir jų rezultatus skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės skiltyje „Statistikos vartotojų nuomonių tyrimai“.

13.3 Statistinės informacijos pilnumas (išsamumas)

Visi reglamentuoti (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013) rodikliai ir jų komponentai yra skelbiami.

13.3.1 Reikalingos informacijos pilnumo (išsamumo) laipsnis

Pagal Oficialiosios statistikos darbų programą parengta informacija skelbiama 100 proc.

14 Tikslumas ir patikimumas
14.1 Bendras tikslumas

14.2 Imties paklaida

14.3 Paklaida, nesusijusi su imtimi

14.3.1 Paklaida, atsiradusi dėl neatsakymo

14.3.1.1 Statistinio vieneto neatsakymo lygis, proc.

14.3.1.2 Rodiklio neatsiskaitymo lygis, proc.

15 Savalaikiškumas ir punktualumas
15.1 Savalaikiškumas

Pirmasis BVP (t-1) įvertis (ketvirčių suma) skelbiamas per 30 dienų ataskaitiniams metams pasibaigus.

Antrasis BVP (t-1) įvertis (ketvirčių suma) skelbiamas po 2 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus.

Trečiasis BVP (t-1) vertinimas (remiantis išankstiniais metiniais duomenimis) skelbiamas per 9 mėnesius ataskaitiniams metams pasibaigus.

Ketvirtasis BVP (t-2) vertinimas (gavus visus metinius duomenis) skelbiamas per 21 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus.

Galutinis BVP (t-3) vertinimas (parengus Išteklių ir panaudojimo lenteles) skelbiamas per 33 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus.

Regioninis BVP (t-1) vertinimas skelbiamas per 11 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus. Tuo pat metu patikslinamas ankstesnių metų regioninis BVP.

Sektorinės sąskaitos (t-1) skelbiamos per 10 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus. Tuo pat metu patikslinamos ankstesnių metų sektorinės sąskaitos.

Išteklių ir panaudojimo lentelės (t-3) skelbiamos per 36 mėn. (gruodžio pabaigoje) ataskaitiniams metams pasibaigus.

Pirmasis užimtųjų vertinimas (t-1) pagal 10 veiklų skelbiamas per 2 mėn ataskaitiniams metams pasibaigus.

Antrasis užimtųjų vertinimas (t-1) pagal 38 veiklas skelbiamas per 9 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus.

Galutinis užimtųjų skaičius (t-2) pagal 64 veiklas skelbiamas per 21 mėn. ataskaitiniams metams pasibaigus.

15.2 Punktualumas

Statistinė informacija yra skelbiama pagal Oficialiosios statistikos kalendorių. Esant vėlavimui, vartotojams iš anksto pranešama, nurodant priežastį ir naują skelbimo datą.

15.2.1 Laiku paskelbtos statistinės informacijos dalis

100 proc.

16 Palyginamumas
16.1 Geografinis palyginamumas

Statistinė informacija yra palyginama tarp ES šalių.

16.2 Palyginamumas laiko atžvilgiu

Užtikrinamas visiškas palyginamumas.

16.2.1 Palyginamų laiko eilučių ilgis

Nuo 1995 m. – pagal ESA 2010 (1995–2013 m. laiko eilutė pagal ESA 95 neatnaujinama).

17 Suderinamumas
17.1 Suderinamumas tarp skirtingų statistinių sričių

BVP ir jo komponentai yra suderinami su kita LSD rengiama statistine informacija. Duomenys iš kitų ekonomikos sričių, tokių kaip mokėjimų balanso, valdžios sektoriaus finansų statistikos, struktūrinio verslo tyrimo, užsienio prekybos statistikos, pinigų finansinių institucijų statistikos, namų ūkio biudžeto tyrimo naudojami ne tik kryžminiam patikrinimui, bet yra ir informacijos šaltiniai.

17.2 Vidinis suderinamumas

Vienas iš svarbiausių suderinamumo aspektų yra BVP, įvertinto trimis metodais, darna. BVP vertinimo metodai (gamybos, pajamų ir išlaidų) yra adekvatūs ir duoda tokį patį rezultatą.

Metinis BVP ir jo komponentai dera su ketvirtiniu BVP ir jo komponentais.

18

Statistinės atskaitomybės našta respondentams

19

Statistinių rodiklių revizija

19.1

Revizijos politika

Lietuvos statistikos departamente taikoma revizijos politika nusakyta Bendraisiais statistinių rodiklių revizijų atlikimo, analizės ir skelbimo principais.

19.2 Revizijos praktika

Metodologijos tobulinimas, naujų informacijos šaltinių atsiradimas ir t. t. yra neplaninių (ne reguliarių) nacionalinių sąskaitų rodiklių revizijų priežastis, neplaninių revizijų rezultatai skelbiami pagal revizijų kalendorių.

19.2.1 Revizijos metu gauto pokyčio vidurkis

20 Statistinių duomenų apdorojimas
20.1 Statistinių duomenų šaltinis

Statistinės informacijos šaltiniai yra LSD atliekamų statistinių tyrimų, administracinių – Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento – ir kitų šaltinių agreguoti duomenys.

20.2 Statistinių duomenų rinkimo periodiškumas

Ketvirtinis ir metinis

20.3 Statistinių duomenų rinkimas

20.4 Statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimas

Statistinių rodiklių tinkamumo patikrinimą atlieka LSD; papildomą kokybės kontrolę atlieka Eurostatas.

20.5

Statistinių rodiklių rengimas

Nacionalinių sąskaitų statistinei informacijai rengti atliekami tiesioginiai ir netiesioginiai vertinimai, taikomi ekonometriniai modeliai.

20.6

Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pašalinimas

21

Pastabos ir kita informacija

Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio Nacionalinės sąskaitos buvo sudaromos remiantis Europos sąskaitų sistema – ESS 1995 (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 priedas A).

Išteklių ir panaudojimo lentelės pagal ESA 2010 rengiamos pradedant 2010 m.