Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (SUBKI)

Turinys

  1. Kontaktai
  2. Metaduomenų atnaujinimas
  3. Statistinės informacijos apžvalga
  4. Matavimo vienetas (-ai)
  5. Ataskaitinis laikotarpis
  6. Instituciniai įgaliojimai
  7. Konfidencialumas

  8. Statistinės informacijos sklaidos politika

  9. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas
  10. Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

  11. Metodologiniai dokumentai
  12. Kokybės vadyba
  13. Reikalingumas ir aktualumas
  14. Tikslumas ir patikimumas
  15. Savalaikiškumas ir punktualumas
  16. Palyginamumas
  17. Suderinamumas
  18. Statistinės atskaitomybės našta respondentams

  19. Statistinių rodiklių revizija

  20. Statistinių duomenų apdorojimas
  21. Pastabos ir kita informacija


1 Kontaktai
1.1 Organizacijos kontaktai

Lietuvos statistikos departamentas 

1.2

Organizacijos padalinio kontaktai

Kainų statistikos skyrius

1.3 Kontaktinis asmuo

Viktorija Liubinienė

1.4 Kontaktinio asmens pareigos

Vyriausioji specialistė

1.5 Kontaktinio asmens pašto adresas

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

1.6 Kontaktinio asmens el. pašto adresas

viktorija.liubiniene@stat.gov.lt

1.7 Kontaktinio asmens telefono nr.

(8 5) 236 4762

1.8 Kontaktinio asmens fakso nr.

(8 5) 236 4666

2 Metaduomenų atnaujinimas
2.1 Metaduomenų patvirtinimo data

2018-06-18

2.2 Paskutinė metaduomenų sklaidos data 2019-06-19
2.3

Paskutinio metaduomenų atnaujinimo (peržiūros, patikros) data

2019-06-17
3 Statistinės informacijos apžvalga
3.1 Statistinės informacijos aprašymas (pagrindinės charakteristikos, paskirtis)

SUBKI sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą ir palyginamą rodiklį savininkų užimtų būstų ir su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių prekių ir paslaugų kainų pokyčiams vertinti. SUBKI reikalingas pinigų politikai formuoti, infliacijos prognozėms rengti; šalies finansiniam stabilumui vertinti.

3.2

Naudojami klasifikatoriai

Sudarant SUBKI namų ūkių išlaidos būstams bei su jų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms įsigyti klasifikuojamos į išlaidų kategorijas, nurodytas 2013 m. vasario 1 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 93/2013, kuriuo dėl savininkų užimtų būstų kainų indeksų nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo taisyklės.

SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami klasifikatoriai:

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.);

Statinių pagal tipą klasifikatorius (CC).

Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (ECOICOP).

3.3 Sektorinė aprėptis

Namų ūkių sektorius

3.4 Apibrėžtis (-ys)

SUBKI – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis.

3.5 Statistinio stebėjimo vienetas

Namų ūkio iš kitų sektorių (juridinio asmens, valstybės, savivaldybių) šalies ekonominėje teritorijoje įsigytas ar savininko pastatytas būstas ir su jo įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos.

3.6 Statistinė (tiriamoji) visuma

Būstų tiriamąją visumą sudaro šalies rezidentų ir nerezidentų namų ūkių iš kitų sektorių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjami ar pačių savininkų pastatyti būstai.

Įmonių tiriamąją visumą sudaro įmonės, savo jėgomis vykdančios gyvenamųjų namų statybos ir kapitalinio remonto darbus, prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais

įmonių tinklą, paslaugų įmonės, teikiančios su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas (pvz., draudimo).

Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos.

3.7 Geografinė aprėptis

Šalies ekonominė teritorija

3.8 Laiko aprėptis

Nuo 2006 m.

3.9 Bazinis laikotarpis

2015 m.

4 Matavimo vienetas (-ai)

Indeksas;

Kainų pokyčiai, svoriai – proc.

5 Ataskaitinis laikotarpis

Ketvirtis

6 Instituciniai įgaliojimai
6.1 Teisės aktai ir kiti susitarimai

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/792 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95;

2013 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 93/2013, kuriuo dėl savininkų užimtų būstų kainų indeksų nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo taisyklės. Reglamentas, priimtas remiantis Reglamnetu (EB) Nr. 2494/95, toliau taikomas pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi pirmą kartą priimtų įgyvendinomo aktų taikymo dieną.

6.2 Apsikeitimas statistiniais duomenimis

7

Konfidencialumas

7.1

Konfidencialumo užtikrinimo politika

Lietuvos statistikos departamentas, rinkdamas, apdorodamas, analizuodamas statistinius duomenis ir skelbdamas statistinę informaciją, visiškai užtikrina respondentų (namų ūkių, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų statistinio stebėjimo vienetų) teikiamų duomenų konfidencialumą, kaip tai apibrėžta Lietuvos statistikos departamento konfidencialumo užtikrinimo politikos gairėse.

7.2

Duomenų konfidencialumą užtikrinančios taisyklės

Statistinio atskleidžiamumo kontrolės metodų aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DĮ-124;

Integruotos statistikos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai ir Integruotos statistikos informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, patvirtinti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DĮ-42.

8

Statistinės informacijos sklaidos politika

8.1

Statistinės informacijos skelbimo kalendorius

Statistinė informacija skelbiama pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių.

8.2

Nuoroda į statistinės informacijos skelbimo kalendorių

Oficialiosios statistikos kalendorius

8.3

Statistinės informacijos skelbimo tvarka

Statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale pagal Oficialiosios statistikos kalendorių, vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis ir Statistinės informacijos rengimo ir sklaidos taisyklėmis.

9 Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas

Ketvirtinis

10

Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

10.1 Informaciniai pranešimai

Informacinis pranešimas skelbiamas 80 dieną ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus. Pateikiami ketvirtiniai, metiniai ir vidutiniai metiniai kainų pokyčiai šalies lygmeniu bei trumpa ataskaitinio ketvirčio rezultatų analizė.

10.2

Leidiniai

Statistinė informacija skelbiama metiniame leidinyje „Lietuvos statistikos metraštis“.

10.3 Duomenų bazės

Rodiklių duomenų bazė (Ūkis ir finansai (makroekonomika) –> Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos -> Savininkų užimtų būstų kainų indeksai (SUBKI), kainų pokyčiai ir indekso svoriai)

10.4 Prieiga prie mikroduomenų

Mikroduomenys mokslo tikslams prieinami ir teikiami, remiantis Lietuvos statistikos departamento konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams tvarkos apraše nurodytomis nuostatomis.

Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Duomenys mokslo tikslams

Jei skelbiamos viešosios duomenų rinkmenos, vartotojams sudaromos galimybės gauti viešo naudojimo rinkmenas su statistinio stebėjimo vienetų duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Viešos duomenų rinkmenos

10.5 Kita

11 Metodologiniai dokumentai

Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos

12 Kokybės vadyba
12.1 Kokybės užtikrinimas

Statistinės informacijos ir jos rengimo kokybė užtikrinama, vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis ir ESS kokybės užtikrinimo gairėmis (angl. ESS Quality Assurance Framework).

2007 m. Lietuvos statistikos departamente įdiegta vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus.

Pagrindinės Lietuvos statistikos departamento veiklos kryptys, užtikrinant kokybės valdymą ir nuolatinį gerinimą, nustatytos Kokybės politikoje.

Reguliariai atliekama statistinių procesų ir jų rezultatų kokybės rodiklių stebėsena, statistinių tyrimų vadovų savęs vertinimai, leidžiantys nustatyti gerintinas sritis ir operatyviai pašalinti trūkumus.

12.2 Kokybės vertinimas

Duomenų kokybė atitinka tikslumo, savalaikiškumo ir  punktualumo, palyginamumo ir suderinamumo reikalavimus.

Statistinių duomenų kokybė tikrinama atskirų SUBKI komponentų kainų subindeksų skaičiavimo etapuose. Kiekvieną ketvirtį tikrinamos duomenų įvedimo klaidos ir netikslumai. Tikrinimas atliekamas įvairiais indekso skaičiavimo lygmenimis naudojant duomenų kontrolės programas.

Gauti SUBKI rezultatai analizuojami, atliekama klaidų, galinčių turėti įtakos galutiniams rezultatams, paieška. Periodiškai atliekamas SUBKI ir kitų statistinių tyrimų ir darbų, kurių statistiniai duomenys panaudojami SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti, vadovų savęs vertinimas bei statistinių tyrimų, ataskaitų formų kontrolinis testavimas.

13 Reikalingumas ir aktualumas
13.1 Vartotojų poreikiai

Pagrindiniai statistinės informacijos vartotojai yra Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas, Eurostatas, verslo ir mokslo atstovai, žiniasklaida; statistinė informacija naudojama sudarant nacionalines sąskaitas.

13.2 Vartotojų pasitenkinimas

Nuo 2005 m. reguliariai atliekami vartotojų nuomonių tyrimai. Stebimas Oficialiosios statistikos portalo lankomumas, atliekamos interneto lankytojų apklausos, bendras gyventojų nuomonės apie Lietuvos statistikos departamento produktus ir paslaugas tyrimas, tikslinių vartotojų grupių nuomonių ir kt. tyrimai.

Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitenkinimo indeksas. Atliekamuose vartotojų nuomonių tyrimuose vertinamas bendras statistinės informacijos reikalingumas, taip pat skirtingų statistikos sričių rodiklių poreikis.

Daugiau informacijos apie vartotojų nuomonių tyrimus ir jų rezultatus skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės skiltyje „Statistikos vartotojų nuomonių tyrimai“.

13.3 Statistinės informacijos pilnumas (išsamumas)

Skelbiami visų SUBKI komponentų kainų indeksai ir pokyčiai šalies lygmeniu.

13.3.1 Reikalingos informacijos pilnumo (išsamumo) laipsnis

Pagal Oficialiosios statistikos programos I dalį parengta statistinė informacija skelbiama 100 proc.

14 Tikslumas ir patikimumas
14.1 Bendras tikslumas

SUBKI duomenų šaltinių tikslumas stebimas vertinant  kainų ir svorių duomenų šaltinių – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių, būsto statybos darbų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinių tyrimų – duomenų patikimumą, remiantis Lietuvos statistikos departamento statistinių tyrimų kokybės stebėjimo ir matavimo sistema.

Statistiniuose tyrimuose ir darbuose, kurių informacija naudojama SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti, statiniams, sąnaudų elementams, prekėms ir paslaugoms bei įmonėms atrinkti taikomas tikslinės atrankos metodas.

Gauti statistinių tyrimų ir SUBKI rezultatai analizuojami, ieškoma klaidų, galinčių turėti įtakos galutiniams rezultatams, daugiau dėmesio skiriama išsiskiriančioms kainų subindeksų reikšmėms.

Kainų statistinių duomenų klaidų skaičių stengiamasi sumažinti tobulinant pirminių statistinių duomenų tikrinimo kompiuterines programas statistiniuose tyrimuose, kurių informacija naudojama SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti.

14.2 Imties paklaida

14.3 Paklaida, nesusijusi su imtimi

14.3.1 Paklaida, atsiradusi dėl neatsakymo

14.3.1.1 Statistinio vieneto neatsakymo lygis, proc.

Statistinių tyrimų bei darbų, kurių informacija naudojama SUBKI kainų subindeksams skaičiuoti, atsiskaitymas sudaro 100 proc.

14.3.1.2 Rodiklio neatsiskaitymo lygis, proc.

Statistinių tyrimų ir darbų, kurių informacija naudojama SUBKI kainų subindeksams skaičiuoti, rodiklių neatsiskaitymo lygis nurodomas statybos sąnaudų elementų kainų ir vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinių tyrimų metaduomenų aprašuose.

15 Savalaikiškumas ir punktualumas
15.1 Savalaikiškumas

Statistinė informacija skelbiama ne vėliau kaip 80 dieną ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus.

15.2 Punktualumas

Statistinė informacija yra skelbiama pagal Oficialiosios statistikos kalendorių. Esant vėlavimui, vartotojams iš anksto pranešama, nurodant priežastį ir naują skelbimo datą.

15.2.1 Laiku paskelbtos statistinės informacijos dalis

100 proc.

16 Palyginamumas
16.1 Geografinis palyginamumas

Statistinės informacijos palyginamumą su kitų ES valstybių narių skaičiuojamais SUBKI užtikrina statistinės informacijos rengimas pagal suderintą metodologiją.

16.2 Palyginamumas laiko atžvilgiu

SUBKI komponentai „Kitos su būstų įsigijimu susijusios paslaugos“, „Būstų nuosavybės teises“, „Kapitalinis remontas ir priežiūra“, „Su būstu susijęs draudimas“ į bendrojo SUBKI skaičiavimą įtraukti nuo 2009 m. I ketv.

Naujų komponentų kainų subindeksų įtraukimas galėjo turėti įtakos SUBKI palyginamumui laiko atžvilgiu.

16.2.1 Palyginamų laiko eilučių ilgis

Nuo 2006 m.

17 Suderinamumas
17.1 Suderinamumas tarp skirtingų statistinių sričių

Pagrindiniai BKI ir SUBKI skirtumai yra šie:

Aprėptis. SUBKI aprėpia namų ūkių išlaidas naujam, esamam ir savininkų pastatytam būstui bei kitoms su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms. BKI aprėpia namų ūkių išlaidas būstui iš visų sektorių įsigyti, bet neaprėpia išlaidų kitoms su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms.

Taikomas metodas. SUBKI skaičiuojamas taikant grynųjų įsigijimų metodą, pagal kurį aprėpiami tik tie būstai, kurie naujai atsiranda namų ūkių sektoriuje, neįskaitant iš kitų namų ūkių įsigytų būstų. Skaičiuojant BKI netaikomas grynųjų įsigijimų metodas, t. y. aprėpiami visi namų ūkių įsigyti būstai.

Žemės kainos traktavimas. Skaičiuojant SUBKI žemės kaina neįskaitoma, o skaičiuojant BKI – įskaitoma.

Kainų duomenų šaltiniai. SUBKI skaičiuojamas remiantis VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenimis bei šalies teisės aktais, kurie nustato su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių paslaugų kainas. BKI skaičiuoti naudojami tik VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys.

Svorių duomenų šaltiniai. SUBKI svorių duomenų šaltinis yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės, nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija, o skaičiuojant BKI svorių duomenų šaltinis yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės.

Svorių bazinis laikotarpis. SUBKI svorių bazinis laikotarpis yra t–2 metai, o BKI – t–1 metai.

17.2 Vidinis suderinamumas

SUBKI yra iš vidaus suderintas. Elementarieji kainų indeksai yra nuosekliai agreguojami į aukštesnio lygmens kainų indeksus.

18

Statistinės atskaitomybės našta respondentams

SUBKI komponentų „Naujų būstų įsigijimas“ ir „Namų ūkių įsigyti esami būstai“ kainų subindeksai skaičiuojami remiantis administracinio šaltinio – VĮ Registrų centro duomenimis. Kitų SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami statistinių tyrimų ir darbų duomenys renkami nepriklausomai nuo SUBKI statistinio tyrimo. SUBKI komponento „Savininkų pastatyti būstai ir esminės rekonstrukcijos“ kainų subindeksui skaičiuoti kaip vienas duomenų šaltinių yra naudojama ketvirtinė statistinė ataskaita KA-26.

2016 m. vienas respondentas statistinei ataskaitai KA-26 užpildyti skyrė vidutiniškai 70 min. per ketvirtį.

19

Statistinių rodiklių revizija

19.1

Revizijos politika

Lietuvos statistikos departamente taikoma revizijos politika nusakyta Bendraisiais statistinių rodiklių revizijų atlikimo, analizės ir skelbimo principais.

19.2 Revizijos praktika

Revizijos atliekamos pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 1921/2001 nustatytus būtiniausius standartus, taikomus peržiūrint suderintą vartotojų kainų indeksą. Revizijos atliekamos gavus naujus arba patikslintus duomenis, aptikus skaičiavimo klaidas.

19.2.1 Revizijos metu gauto pokyčio vidurkis

20 Statistinių duomenų apdorojimas
20.1 Statistinių duomenų šaltinis

Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis SUBKI skaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių, papildomai naudojami vartotojų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenys, šalies teises aktai, kurie nustato su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių paslaugų kainas. SUBKI svorių duomenų šaltiniai – nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija.

20.2 Statistinių duomenų rinkimo periodiškumas

Administracinio šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį.

SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami statistiniai duomenys gaunami:

statybos darbus vykdančių statybos įmonių duomenys apie reprezentatyviųjų statybos darbų kainas – kas ketvirtį; statybos sąnaudų elementų kainų duomenys ir vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinių tyrimų – kas mėnesį; būstų nuosavybės registravimo ir notarų paslaugų kainų – kas ketvirtį.
20.3 Statistinių duomenų rinkimas

Pagrindiniai duomenys apie pirkimo–pardavimo sandorius gaunami elektroniniu formatu per Valstybės institucijų kompiuterių tinklą.

Statistiniai duomenys apie statybos darbų kainas pateikiami statistinėje ataskaitoje KA-26, statybos sąnaudų elementų kainas – KA-19, KA-20, draudimo paslaugų kainas – KA-05. Statistinės ataskaitos KA-26, KA-19 ir KA-20 pateikiamos LSD teritoriniams duomenų parengimo skyriams, KA-05 – Kainų statistikos skyriui naudojantis elektronine statistinių verslo duomenų parengimo ir perdavimo sistema e. Statistika, faksu, el. paštu.

Būstų nuosavybės registravimo ir su būstų įsigijimu susijusias notarų paslaugų kainas renka LSD Kainų statistikos skyriaus specialistai.

20.4 Statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimas

Atliekamos tokios iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (mažiau nei 51 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo–pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą, parengtą pagal statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimo algoritmus.

Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis.

Pirminį statybos darbų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų statistinių duomenų tikrinimą atlieka teritorinių duomenų parengimo skyrių, o draudimo paslaugų kainų – Kainų statistikos skyriaus darbuotojai. Antrinis gautų statistinių duomenų loginis tikrinimas ir redagavimas bei duomenų tinkamumo tolimesniems skaičiavimams patvirtinimas atliekamas Kainų statistikos skyriuje. Duomenys lyginami su ankstesnių laikotarpių duomenimis, analizuojami statybos darbų, statybos sąnaudų elementų, draudimo paslaugų techninių ir kokybinių charakteristikų pasikeitimai.

Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.

20.5

Statistinių rodiklių rengimas

Elementarieji kainų indeksai agreguojami į aukštesnio lygmens kainų indeksus pagal Laspeireso tipo formulę naudojant bazinius svorius.

Savininkų užimtų būstų indekso sudarymo metodika

20.6

Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pašalinimas

Pastebėjus statistinių duomenų neatitikimus administraciniai duomenys siunčiami VĮ Registrų centrui juos patikslinti.

Siekiant sumažinti kokybinių būstų skirtumų įtaką SUBKI komponentų „Naujų būstų įsigijimas“ ir „Namų ūkių įsigyti esami būstai“ kainų subindeksams, naudojamas statistinio grupavimo pagal kelis požymius metodas, kai būstų tiriamoji visuma dalijama į sąlyginai vienarūšių būstų grupes – elementariąsias visumas.

SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojamų atrankinių statistinių tyrimų duomenys koreguojami dėl kokybės pasikeitimų. Kai atrinktos pakeičiančios prekės ar paslaugos kokybė labai skiriasi nuo pakeičiamos prekės ar paslaugos, įvertinama kokybės pasikeitimo įtaka kainos padidėjimui arba sumažėjimui. Tam, kad būtų išlaikytas palyginamumas tarp pakeičiamo ir pakeičiančio statybos darbo, prekės ar paslaugos praėjusio laikotarpio, kaina perskaičiuojama, pašalinant kokybės pasikeitimo įtaką. Taikomi tokie kainos perskaičiavimo metodai: persidengimo, jungiamasis persidengimo ir ekspertinio kainų vertinimo. Į nežymius kokybės pasikeitimus neatsižvelgiama. Kainų indeksų sezoninis išlyginimas neatliekamas. Trūkstamos kainos įvertinamos.

21

Pastabos ir kita informacija

Technical manual on Owner-Occupied Housing and  House Price Indices

Owner occupied housing price index metadata