Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI)

Turinys

  1. Kontaktai
  2. Metaduomenų atnaujinimas
  3. Statistinės informacijos apžvalga
  4. Matavimo vienetas (-ai)
  5. Ataskaitinis laikotarpis
  6. Instituciniai įgaliojimai
  7. Konfidencialumas

  8. Statistinės informacijos sklaidos politika

  9. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas
  10. Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

  11. Metodologiniai dokumentai
  12. Kokybės vadyba
  13. Reikalingumas ir aktualumas
  14. Tikslumas ir patikimumas
  15. Savalaikiškumas ir punktualumas
  16. Palyginamumas
  17. Suderinamumas
  18. Statistinės atskaitomybės našta respondentams

  19. Statistinių rodiklių revizija

  20. Statistinių duomenų apdorojimas
  21. Pastabos ir kita informacija


1 Kontaktai
1.1 Organizacijos kontaktai

Lietuvos statistikos departamentas 

1.2

Organizacijos padalinio kontaktai

Kainų statistikos skyrius

1.3 Kontaktinis asmuo

Dalia Skirelienė

1.4 Kontaktinio asmens pareigos

Vyriausioji specialistė

1.5 Kontaktinio asmens pašto adresas

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

1.6 Kontaktinio asmens el. pašto adresas

dalia.skireliene@stat.gov.lt

1.7 Kontaktinio asmens telefono nr.

(8 5)  236 4741

1.8 Kontaktinio asmens fakso nr.

(8 5)  236 4791

2 Metaduomenų atnaujinimas
2.1 Metaduomenų patvirtinimo data

2019-02-14

2.2 Paskutinė metaduomenų sklaidos data 2020-01-10
2.3

Paskutinio metaduomenų atnaujinimo (peržiūros, patikros) data

2020-01-08
3 Statistinės informacijos apžvalga
3.1 Statistinės informacijos aprašymas (pagrindinės charakteristikos, paskirtis)

SVKI apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“).

3.2

Naudojami klasifikatoriai

Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (ECOICOP

3.3 Sektorinė aprėptis

Visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai.

3.4 Apibrėžtis (-ys)

SVKI – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal ES mastu suderintą metodologiją. SVKI gali būti suprantamas kaip rodiklis, parodantis pinigų sumą, kurią vidutinis vartotojas išleistų ataskaitiniais metais pirkdamas tą patį kiekį tų pačių prekių ir paslaugų, už kurį baziniais metais būtų sumokėjęs 100 piniginių vienetų.

VKI – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurios namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendras kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Tai pagrindinis vartotojų kainų infliacijos rodiklis.

Kainų indeksas – santykinis rodiklis, rodantis kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį.

Indekso bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio indeksas prilyginamas 100 punktų. Turint kainų indeksų, apskaičiuotų su vienu indekso baziniu laikotarpiu, laiko eilutę, galima nustatyti įvairių laikotarpių kainų indeksus.

Kainų bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio kainų lygio atžvilgiu matuojamas bendrasis kainų pokytis.

Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai.

Svoris – promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai SVKI elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio prekių ir paslaugų kainų klasifikavimo lygio kainų pokyčiui.

3.5 Statistinio stebėjimo vienetas

Vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti.

3.6 Statistinė (tiriamoji) visuma

Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2019 m. tiriamąją imtį sudaro 4 300 atrinktų įmonių ir vietos vienetų).

Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2019 m. tiriamąją imtį sudaro 941 reprezentatyvioji prekė ir paslauga).

Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę.

SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje.

3.7 Geografinė aprėptis

SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių.

3.8 Laiko aprėptis

Lietuvos SVKI laiko eilutė yra nuo 1996 m. sausio mėn.

3.9 Bazinis laikotarpis

2015 m.

4 Matavimo vienetas (-ai)

Indeksas

Kainų pokyčiai – proc.;

Svoriai – promilėmis;

Kainos – EUR.

5 Ataskaitinis laikotarpis

Mėnuo

6 Instituciniai įgaliojimai
6.1 Teisės aktai ir kiti susitarimai

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/792 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95

20 Komisijos ir Tarybos reglamentų (EB) dėl pradinių Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 nuostatų įgyvendinimo priemonių, kurie taikomi pereinamuoju laikoratpiu, kuris baigiasi pirmą kartą priimtų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios dieną, reglamentuojančių įvairius SVKI sudarymo aspektus: svorių kokybę, subindeksų sudarymą ir perdavimą, prekių ir paslaugų aprėptį, geografinę ir gyventojų aprėptį, tarifų, draudimo, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų vertinimą, prekių ir paslaugų pirkimo kainų įtraukimo į SVKI laiko pasirinkimą, kainų sumažinimo, sandorio vertei proporcingų mokesčių vertinimą, SVKI revizijas, naujo indekso bazinio laikotarpio įgyvendinimą, kainų rinkimo laiko aprėptį, atrankų, prekių ir paslaugų pakeitimą ir kokybės derinimą, sezoninių produktų kainų vertinimą, būstų kainų indeksų įgyvendinimą, suderintų vartotojų kainų indeksų pagal pastovius mokesčių tarifus subindeksų perdavimą ir sklaidą.

6.2 Apsikeitimas statistiniais duomenimis

7

Konfidencialumas

7.1

Konfidencialumo užtikrinimo politika

Lietuvos statistikos departamentas, rinkdamas, apdorodamas, analizuodamas statistinius duomenis ir skelbdamas statistinę informaciją, visiškai užtikrina respondentų (namų ūkių, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų statistinio stebėjimo vienetų) teikiamų duomenų konfidencialumą, kaip tai apibrėžta Lietuvos statistikos departamento konfidencialumo užtikrinimo politikos gairėse.

7.2

Duomenų konfidencialumą užtikrinančios taisyklės

Statistinio atskleidžiamumo kontrolės metodų aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DĮ-124;

Integruotos statistikos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai ir Integruotos statistikos informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, patvirtinti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DĮ-42.

8

Statistinės informacijos sklaidos politika

8.1

Statistinės informacijos skelbimo kalendorius

Statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių.

8.2

Nuoroda į statistinės informacijos skelbimo kalendorių

Oficialiosios statistikos kalendorius

8.3

Statistinės informacijos skelbimo tvarka

Statistinė informacija skelbiama vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis ir Statistinės informacijos rengimo ir sklaidos taisyklėmis.

9 Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas

Mėnesinis

10

Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

10.1 Informaciniai pranešimai

Informacinis pranešimas skelbiamas 7 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus.

 

10.2

Leidiniai

Metiniai leidiniai „Lietuva skaičiais“ ir „Lietuvos statistikos metraštis“.

10.3 Duomenų bazės

Rodiklių duomenų bazė (Ūkis ir finansai -> Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos -> Suderinti vartotojų kainų indeksai (SVKI), kainų pokyčiai,  suderinti vartotojų kainų indeksai pagal pastovius mokesčių tarifus ir svoriai.

10.4 Prieiga prie mikroduomenų

Mikroduomenys mokslo tikslams prieinami ir teikiami, remiantis Lietuvos statistikos departamento konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams tvarkos apraše nurodytomis nuostatomis.

Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Duomenys mokslo tikslams

Jei skelbiamos viešosios duomenų rinkmenos, vartotojams sudaromos galimybės gauti viešo naudojimo rinkmenas su statistinio stebėjimo vienetų duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Viešos duomenų rinkmenos

10.5 Kita

11 Metodologiniai dokumentai

Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos

12 Kokybės vadyba
12.1 Kokybės užtikrinimas

Statistinės informacijos ir jos rengimo kokybė užtikrinama, vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis ir ESS kokybės užtikrinimo gairėmis (angl. ESS Quality Assurance Framework).

2007 m. Lietuvos statistikos departamente įdiegta vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus.

Pagrindinės Lietuvos statistikos departamento veiklos kryptys, užtikrinant kokybės valdymą ir nuolatinį gerinimą, nustatytos Kokybės politikoje.

Reguliariai atliekama statistinių procesų ir jų rezultatų kokybės rodiklių stebėsena, statistinių tyrimų vadovų savęs vertinimai, leidžiantys nustatyti gerintinas sritis ir operatyviai pašalinti trūkumus.

12.2 Kokybės vertinimas

Eurostatas periodiškai atlieka SVKI atitikties ES reikalavimams ir jo kokybės monitoringą. Duomenų kokybė atitinka tikslumo, savalaikiškumo ir punktualumo, palyginamumo ir suderinamumo reikalavimus. 2006 m. Eurostatas tikrino Lietuvos SVKI atitiktį ES teisės aktų reikalavimams ir įvertino jį kaip tinkamą. 2013 m. kovo mėn. Lietuvos SVKI atitiktį tikrino Eurostatas, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas bei Europos centrinis bankas. Patikros metu buvo nustatyta, kad Lietuvos SVKI atitinka keliamus reikalavimus, patobulinta vartotojų kainų statistikos srities kokybė.

Periodiškai atliekamas darbo vadovo savęs vertinimas, parodantis rodiklio kokybę.

13 Reikalingumas ir aktualumas
13.1 Vartotojų poreikiai

Pagrindiniai statistinės informacijos vartotojai yra Europos komisijos institucijos, Europos centrinis bankas, valstybės institucijos, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, verslo ir mokslo atstovai, studentai ir kiti vartotojai, kurių poreikiai tenkinami nepažeidžiant konfidencialumo principo. Statistinė informacija naudojama prognozuojant ir analizuojant ekonomikos raidą, vartojimo rinką, konvergencijos ataskaitoms rengti, atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti ir kitiems poreikiams.

13.2 Vartotojų pasitenkinimas

Nuo 2005 m. reguliariai atliekami vartotojų nuomonių tyrimai. Stebimas Oficialiosios statistikos portalo lankomumas, atliekamos interneto lankytojų apklausos, bendras gyventojų nuomonės apie Lietuvos statistikos departamento produktus ir paslaugas tyrimas, tikslinių vartotojų grupių nuomonių ir kt. tyrimai.

Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitenkinimo indeksas. Atliekamuose vartotojų nuomonių tyrimuose vertinamas bendras statistinės informacijos reikalingumas, taip pat skirtingų statistikos sričių rodiklių poreikis.

Daugiau informacijos apie vartotojų nuomonių tyrimus ir jų rezultatus skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės skiltyje „Statistikos vartotojų nuomonių tyrimai“.

13.3 Statistinės informacijos pilnumas (išsamumas)

Skelbiami šalies lygmeniu visų ECOICOP kategorijų bei specialiųjų grupių kainų indeksai ir kainų pokyčiai, suderinti vartotojų kainų indeksai pagal pastovius mokesčių tarifus.

13.3.1 Reikalingos informacijos pilnumo (išsamumo) laipsnis

Pagal Oficialiosios statistikos programos I dalį parengta informacija skelbiama 100 proc.

14 Tikslumas ir patikimumas
14.1 Bendras tikslumas

Duomenų šaltinių tikslumas stebimas vertinant kainų ir svorių duomenų šaltinių patikimumą, remiantis Lietuvos statistikos departamente įdiegta statistinių tyrimų kokybės stebėjimo ir matavimo sistema. Pagrindinės kainų statistinių duomenų klaidos atsiranda dėl neteisingo kainų registravimo, įvedimo, matavimo vieneto pasirinkimo, atrinktos registravimui prekės ar paslaugos rūšies neatitikimo reprezentatyviosios prekės ar paslaugos aprašymui.

Svoriams sudaryti naudojamo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo netikslumą lemia namų ūkių polinkis slėpti kai kurias išlaidas (pvz., išlaidas alkoholiniams gėrimams ar tabako gaminiams įsigyti) ir kai kurių namų ūkių atsisakymas dalyvauti namų ūkių biudžetų statistiniame tyrime.

Kainų registravimo ir įvedimo klaidų skaičių stengiamasi sumažinti diegiant kainų registravimui naudojamuose mobiliuosiuose įrenginiuose kainų tikrinimo funkcijas, tobulinant Kainų statistikos skyriuje pirminių duomenų tikrinimui naudojamas kompiuterines programas, atliekant gautų kainų duomenų patikrinimus lankantis teritorinių vienetų įmonėse ir vietos vienetuose.

14.2 Imties paklaida

14.3 Paklaida, nesusijusi su imtimi

SVKI paklaidos, nesusijusios su imtimi, neskaičiuojamos. Stengiamasi sumažinti su imtimi nesusijusias paklaidas nuolat tobulinant taikomus metodus ir vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinio tyrimo procesą (pvz., naudojant mobiliuosius įrenginius kainoms registruoti, kurie padeda išvengti kodavimo ir įvedimo klaidų, tikrinant perduotų statistinių duomenų teisingumą).

14.3.1 Paklaida, atsiradusi dėl neatsakymo

14.3.1.1 Statistinio vieneto neatsakymo lygis, proc.

-

14.3.1.2 Rodiklio neatsiskaitymo lygis, proc.

Kas mėnesį neužregistruojama dalis kainų dėl kai kurių produktų sezoniškumo ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip tiekimo sutrikimų, prekybos ar paslaugų įmonių vietos vienetų veiklos nutraukimo arba laikino sustabdymo, prekės gamybos bei importo nutraukimo. Trūkstamos kainos įvertinamos taikant tam tinkamus metodus.

Sezoninių produktų kainų ne sezono laikotarpiu vertinimas atliekamas taikant du kainų vertinimo metodus: nesezoninio vertinimo arba viso sezono vertinimo. Pagal ES rekomendacijas sudarant Lietuvos SVKI, vertinamos sezoninių produktų kainos (gali būti vertinami ir kainų indeksai).

Prekių ir paslaugų, kurių kainos neužregistruojamos dėl kitų įvairių priežasčių, kainoms įvertinti naudojami tokie metodai:

– gali būti pakartota ankstesnio mėnesio kaina, jei tiriamos prekės ar paslaugos kaina kitose įmonėse ar vietos vienetuose nesikeitė arba pasikeitė nedaug, tačiau kaina gali būti vertinama šiuo metodu tik du mėnesius iš eilės, po to reikia parinkti kitą prekę ar paslaugą, kuri pakeistų ankstesniąją;

– įmonėje ar vietos vienete trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant tiriamos prekės ar paslaugos trumpalaikį kainų santykį, apskaičiuotą remiantis kitose įmonėse ar vietos vienetuose arba kituose teritoriniuose vienetuose užregistruotomis kainomis, t. y. praėjusio mėnesio kaina dauginama iš šio trumpalaikio kainų santykio;

– trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant panašios prekės ar paslaugos arba jų grupės trumpalaikį kainų indeksą, t. y. praėjusio mėnesio kaina dauginama iš panašios prekės ar paslaugos arba aukštesnio lygmens trumpalaikio kainų indekso.

2019 m. mėnesiai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Neužregistruota kainų (kainos buvo įvertintos)

7,8

7,5

8,3

6,8

7,4

7,0

8,0

8,3

7,8

6,4

7,3

7,0

iš jų

dėl sezoninių prekių išėmimo iš prekybos

4,0

4,1

5,0

3,2

3,4

3,0

3,4

4,1

4,3

2,8

4,0

4,0

dėl kitų priežasčių

 3,8

3,4

3,3

3,6

4,0

4,0

4,6

4,2

3,5

3,6

3,3

3,0

15 Savalaikiškumas ir punktualumas
15.1 Savalaikiškumas

SVKI skelbiamas 7 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus.

15.2 Punktualumas

Statistinė informacija yra skelbiama pagal Oficialiosios statistikos kalendorių. Esant vėlavimui, vartotojams iš anksto pranešama, nurodant priežastį ir naują skelbimo datą.

15.2.1 Laiku paskelbtos statistinės informacijos dalis

100 proc.

16 Palyginamumas
16.1 Geografinis palyginamumas

SVKI yra palyginamas su kitų ES valstybių narių skaičiuojamais SVKI.

16.2 Palyginamumas laiko atžvilgiu

SVKI palyginamas laiko atžvilgiu, tačiau jam galėjo turėti įtakos priėmus naujus SVKI reglamentus pradėti taikyti nauji metodai ir taisyklės kai kurioms SVKI sudarymo nuostatoms įgyvendinti. Dėl naujų taisyklių ir metodų taikymo SVKI laiko eilutės nebuvo perskaičiuotos.

16.2.1 Palyginamų laiko eilučių ilgis

Nuo 1996 m.

17 Suderinamumas
17.1 Suderinamumas tarp skirtingų statistinių sričių

SVKI naudojama vidaus koncepcija sutampa su nacionalinių sąskaitų koncepcija. Pagrindiniai SVKI ir VKI skirtumai yra šie:

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui, pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui skaičiuoti. Šalies atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI. VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

Klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti. VKI skaičiuoti naudojamas Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (COICOP 1999).

17.2 Vidinis suderinamumas

SVKI yra iš vidaus suderintas. Žemesnio lygmens kainų indeksai agreguojami į aukštesnio lygmens kainų indeksus, naudojant piniginių vartojimo išlaidų struktūrą kaip svorius.

18

Statistinės atskaitomybės našta respondentams

Rengiant statistinius duomenis SVKI skaičiuoti, naudojami VKI skaičiuoti kainų duomenys, todėl administracinė našta respondentui nedidinama.

19

Statistinių rodiklių revizija

19.1

Revizijos politika

Lietuvos statistikos departamente taikoma revizijos politika nusakyta Bendraisiais statistinių rodiklių revizijų atlikimo, analizės ir skelbimo principais.

19.2 Revizijos praktika

Pagal 2001 m. rugsėjo 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1921/2001 oficialiai paskelbtos SVKI laiko eilutės gali būti revizuojamos dėl naujos ar patobulintos informacijos, surastų klaidų. Taisymai atliekami, jei yra tikėtina, kad surastos klaidos įtaka vidutiniam metiniam kainų santykiniam pokyčiui ne mažesnė kaip 0,1 proc. punkto. Apie rezultatus ir atliktus pakeitimus vartotojai nedelsiant informuojami. Revizuoti SVKI dėl metodologinių ir suderintų taisyklių pakeitimų nebūtina.

Siekdamas pagerinti 1996–2000 m. tarpinio SVKI suderinamumą, įgyvendinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1687/98 dėl SVKI prekių ir paslaugų apimties ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1749/1999 dėl SVKI subindeksų reikalavimus, pagerinti SVKI kokybę ir pateikti vartotojams detalesnius COICOP/HICP subindeksus Lietuvos statistikos departamentas peržiūrėjo ir perskaičiavo SVKI 1996–2000 m. laiko eilutes. 1996–2000 m. SVKI buvo susieti su 2001–2005 m. SVKI ir buvo sudarytos laiko eilutės remiantis indekso 1996 m. baziniu laikotarpiu (1996 m. – 100). Tai turėjo įtakos ir vėlesnių laikotarpių SVKI.

Įgyvendinant 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 2015/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1708/2005, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias suderinto vartotojų kainų indekso bendrąjį indekso bazinį laikotarpį, Lietuvos statistikos departamentas perskaičiavo SVKI laiko eilutes pagal naują indekso 2015 m. bazinį laikotarpį, taip pat perklasifikavo kai kuriuos produktus pagal detalesnį ECOICOP 5 lygmenį.

19.2.1 Revizijos metu gauto pokyčio vidurkis

20 Statistinių duomenų apdorojimas
20.1 Statistinių duomenų šaltinis

SVKI kainų statistinių duomenų pagrindinis šaltinis – mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinis tyrimas. Kaip kainų statistinių duomenų šaltiniai taip pat naudojami valstybės institucijų teisės aktai, katalogai, kainoraščiai, įmonių interneto svetainės. Pagrindiniai šaltiniai lyginamųjų svorių sistemai parengti yra nacionalinių sąskaitų ir namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Lyginamųjų svorių sistemai parengti naudojami ir kiti statistinių duomenų šaltiniai: neapskaitytoms namų ūkių išlaidoms įvertinti – vidaus prekybos, transporto ir paslaugų, turizmo, energetikos, socialinės statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija; šalies namų ūkių ir lankytojų iš užsienio piniginėms vartojimo išlaidoms detalizuoti – pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, švietimo, transporto ir paslaugų, turizmo statistikos, kitų įmonių ir institucijų statistiniai duomenys ir informacija.

20.2 Statistinių duomenų rinkimo periodiškumas

Kas mėnesį

20.3 Statistinių duomenų rinkimas

Daugumos vartojimo prekių ir paslaugų kainas registruoja kainų registratoriai (97 proc. surenkamų kainų) lankydamiesi kainoms stebėti atrinktose prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose. Šalto vandens, šilumos energijos, butų nuomos savivaldybių gyvenamojo fondo namuose, atliekų ir nuotekų rinkimo, liftų eksploatavimo, vietinio automobilių transporto, kai kurių švietimo ir socialinių paslaugų kainas renka kainų registratoriai remdamiesi savivaldos institucijų teisės aktais. Kai kurių prekių ir paslaugų kainos renkamos telefonu. Elektros energijos, gamtinių dujų, informacijos apdorojimo įrenginių, automobilių, automobilių techninės apžiūros, geležinkelių ir oro transporto, sanatorijų, pašto, ryšių, atostogų išvykų, finansinių, kai kurių švietimo, notarų ir kai kurių kitų paslaugų kainas surenka Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus specialistai (3 proc. surenkamų kainų), remdamiesi atitinkamais teisės aktais, kainoraščiais ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija. Statistiniai draudimo paslaugų duomenys pateikiami mėnesinėje elektroninėje statistinėje ataskaitoje KA-05, būsto nuomos kainų duomenys pateikiami nekilnojamojo turto agentūrų ketvirtinėje elektroninėje statistinėje ataskaitoje KA-12.

20.4 Statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimas

Kainų duomenų tikrinimą ir redagavimą atlieka kainų registratoriai. Įvesdami duomenis į mobilųjį įrenginį jie atlieka duomenų įvedimo kontrolę ir ištaiso rastas klaidas.

Kainų statistikos skyriuje atliekamas  gautų statistinių duomenų loginis tikrinimas ir redagavimas bei duomenų tinkamumo tolimesniems skaičiavimams patvirtinimas. Duomenys lyginami su ankstesnių mėnesių duomenimis, analizuojamos kainų registratorių pateiktos pastabos, paaiškinimai, prekių ir paslaugų techninių ir kokybinių charakteristikų pasikeitimai. Duomenų redagavimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą.

Kainų statistikos skyriaus specialistai lankosi tyrimui atrinktų teritorinių vienetų įmonėse ir vietos vienetuose ir tikrina, ar kainų registratorių perduoti kainų duomenys buvo teisingai užregistruoti.

Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su gamintojų kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.

20.5

Statistinių rodiklių rengimas

SVKI rengiamas remiantis Suderinto vartotojų kainų indekso sudarymo metodika, reglamentų reikalavimais. Pagal nustatytus elementariųjų kainų indeksų skaičiavimo metodus reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų trumpalaikiams kainų santykiams skaičiuoti naudojamos vidutinės kainos. Žemiausio lygmens elementarieji kainų indeksai apskaičiuojami dviem etapais. Pirmame etape apskaičiuojamas kiekvieno teritorinio vieneto kiekvienos reprezentatyviosios prekės ar paslaugos mažmeninių kainų aritmetinių vidurkių santykis. Gautas trumpalaikis kainų santykis (ataskaitinį mėnesį, palyginti su praėjusiu mėnesiu) dauginamas iš praėjusio mėnesio reprezentatyviosios prekės ar paslaugos ilgalaikio kainų santykio. Taip gaunamas konkretaus teritorinio vieneto ataskaitinio mėnesio reprezentatyviosios vartojimo prekės ar paslaugos ilgalaikis kainų santykis (ataskaitinį mėnesį, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesiu).

Antrame etape kiekvienam teritoriniam vienetui, kuriame tiriamos kainos, priskiriama tam tikra šalies teritorijos zona. Nustatoma kiekvienos zonos gyventojų skaičiaus lyginamoji dalis, palyginti su bendru šalies gyventojų skaičiumi. Naudojant gyventojų skaičiaus lyginamąsias dalis apskaičiuojamas 18 teritorinių vienetų ilgalaikių kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis kiekvienai reprezentatyviajai vartojimo prekei ar paslaugai, t. y. individualus šalies lygmens kainų indeksas.

Reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų individualūs kainų indeksai jungiami į aukštesnio lygmens kainų indeksus ir šalies bendrą SVKI pagal modifikuotą Laspeireso formulę naudojant bazinius svorius (piniginių vartojimo išlaidų dalis prekei ar paslaugai įsigyti, palyginti su bendromis namų ūkių piniginėmis vartojimo išlaidomis baziniu laikotarpiu). Prekių ir paslaugų kainų indeksai jungiami į ECOICOP poklasių, klasių, grupių ir skyrių kainų indeksus.

20.6

Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pašalinimas

Kainų pirminiai statistiniai duomenys koreguojami dėl prekių kokybės pasikeitimų. Nepavykus užregistruoti kainų, atrenkama artima prekės aprašymui pakeičianti prekė. Jei tos prekės kokybė labai skiriasi nuo pakeičiamos prekės kokybės, jos kaina perskaičiuojama įvertinant kokybės pasikeitimo įtaką prekės kainos padidėjimui arba sumažėjimui. Tam, kad būtų išlaikytas palyginamumas tarp pakeičiamos ir pakeičiančios prekių kainų, pakeičiamos prekės praėjusio mėnesio kaina perskaičiuojama, pašalinant kokybės pasikeitimo įtaką. Siekiant sumažinti kokybės derinimo atvejų skaičių prekės suskirstomos į prekių segmentus pagal vartojimo paskirtį. Sudaromi prekės ženklų sluoksniai pagal kokybės lygį, žinomumą, kainų lygį. Kaina, pasikeitus prekės kokybei, gali būti perskaičiuota keliais metodais: ekspertinio kainų vertinimo, prekės priedų kainų įvertinimo, jungiamuoju persidengimo, kiekio suderinimo, hedoniniu. Į nežymius kokybės pasikeitimus neatsižvelgiama.

21

Pastabos ir kita informacija