Vartotojų kainų indeksas (VKI)

Turinys

  1. Kontaktai
  2. Metaduomenų atnaujinimas
  3. Statistinės informacijos apžvalga
  4. Matavimo vienetas (-ai)
  5. Ataskaitinis laikotarpis
  6. Instituciniai įgaliojimai
  7. Konfidencialumas

  8. Statistinės informacijos sklaidos politika

  9. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas
  10. Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

  11. Metodologiniai dokumentai
  12. Kokybės vadyba
  13. Reikalingumas ir aktualumas
  14. Tikslumas ir patikimumas
  15. Savalaikiškumas ir punktualumas
  16. Palyginamumas
  17. Suderinamumas
  18. Statistinės atskaitomybės našta respondentams

  19. Statistinių rodiklių revizija

  20. Statistinių duomenų apdorojimas
  21. Pastabos ir kita informacija


1 Kontaktai
1.1 Organizacijos kontaktai

Lietuvos statistikos departamentas 

1.2

Organizacijos padalinio kontaktai

Kainų statistikos skyrius

1.3 Kontaktinis asmuo

Dalia Skirelienė

1.4 Kontaktinio asmens pareigos

Vyriausioji specialistė

1.5 Kontaktinio asmens pašto adresas

Gedimino pr. 29, LT-01500 Vilnius

1.6 Kontaktinio asmens el. pašto adresas

dalia.skireliene@stat.gov.lt

1.7 Kontaktinio asmens telefono nr.

(8 5)  236 4741

1.8 Kontaktinio asmens fakso nr.

(8 5)  236 4791

2 Metaduomenų atnaujinimas
2.1 Metaduomenų patvirtinimo data

2019-02-13

2.2 Paskutinė metaduomenų sklaidos data 2020-01-09
2.3

Paskutinio metaduomenų atnaujinimo (peržiūros, patikros) data

2020-01-08
3 Statistinės informacijos apžvalga
3.1 Statistinės informacijos aprašymas (pagrindinės charakteristikos, paskirtis)

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinio tyrimo tikslas – surinkti statistinius duomenis apie reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų kainas ir jų pagrindu skaičiuoti įvairių laikotarpių VKI. 

VKI sudarymo tikslas – nustatyti vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias namų ūkiai sumoka ir kurias panaudoja tiesiogiai vartojimo poreikiams patenkinti, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti, šalies makroekonominiams rodikliams palyginamosiomis kainomis vertinti, analitiniams ir prognozavimo tikslams. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

3.2

Naudojami klasifikatoriai

Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP 1999)

3.3 Sektorinė aprėptis

Visi šalies namų ūkiai, išskyrus nuolat šalyje negyvenančius asmenis; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai.

3.4 Apibrėžtis (-ys)

Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendras kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Tai pagrindinis vartotojų kainų infliacijos rodiklis. VKI gali būti suprantamas kaip rodiklis, parodantis pinigų sumą, kurią vidutinis vartotojas išleistų ataskaitiniais metais pirkdamas tą patį kiekį tų pačių prekių ir paslaugų, už kurį baziniais metais būtų sumokėjęs 100 piniginių vienetų.

Indekso bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio indeksas prilyginamas 100 indekso punktų. Turint kainų indeksų, apskaičiuotų su vienu indekso baziniu laikotarpiu, laiko eilutę, galima nustatyti įvairių laikotarpių kainų indeksus.

Kainų bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio kainų lygio atžvilgiu matuojamas bendras kainų pokytis.

Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai.

Svoris – procentais išreikšta namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai VKI elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčiui.

3.5 Statistinio stebėjimo vienetas

Prekybos ir paslaugų įmonės ar vietos vienetai; vartojimo prekės ir paslaugos

3.6 Statistinė (tiriamoji) visuma

Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, tipų, dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2019 m. tiriamąją imtį sudaro 4 300 atrinktų įmonių ir vietos vienetų).

Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2019 m. tiriamąją imtį sudaro 941 reprezentatyvioji prekė ir paslauga).

Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalies namų ūkiai, išskyrus nuolat šalyje negyvenančius asmenis. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalies vietovėje jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę.

3.7 Geografinė aprėptis

Visa šalies geografinė teritorija, reprezentuojama 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrų), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5 500 (mažuose miestuose) iki 540 000 (didžiuosiuose miestuose) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai renkamos 10 kaimo vietovių.

3.8 Laiko aprėptis

Bendras VKI – nuo 1990 m. gruodžio mėn.;

COICOP klasifikatoriaus skyrių, grupių ir klasių kainų subindeksai – nuo 1992 m. gegužės mėn.

3.9 Bazinis laikotarpis

2015 m.

4 Matavimo vienetas (-ai)

Indeksas;

Kainų pokyčiai, svoriai – proc.;

Kainos – EUR.

5 Ataskaitinis laikotarpis

Mėnuo

6 Instituciniai įgaliojimai
6.1 Teisės aktai ir kiti susitarimai

Lietuvos Respublikos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymas.

6.2 Apsikeitimas statistiniais duomenimis

-

7

Konfidencialumas

7.1

Konfidencialumo užtikrinimo politika

Lietuvos statistikos departamentas, rinkdamas, apdorodamas, analizuodamas statistinius duomenis ir skelbdamas statistinę informaciją, visiškai užtikrina respondentų (namų ūkių, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų statistinio stebėjimo vienetų) teikiamų duomenų konfidencialumą, kaip tai apibrėžta Lietuvos statistikos departamento konfidencialumo užtikrinimo politikos gairėse.

7.2

Duomenų konfidencialumą užtikrinančios taisyklės

Statistinio atskleidžiamumo kontrolės metodų aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DĮ-124;

Integruotos statistikos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai ir Integruotos statistikos informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, patvirtinti Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DĮ-42.

8

Statistinės informacijos sklaidos politika

8.1

Statistinės informacijos skelbimo kalendorius

Statistinė informacija skelbiama pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių.

8.2

Nuoroda į statistinės informacijos skelbimo kalendorių

Oficialiosios statistikos kalendorius

8.3

Statistinės informacijos skelbimo tvarka

Statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale pagal Oficialiosios statistikos kalendorių, vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis ir Statistinės informacijos rengimo ir sklaidos taisyklėmis.

9 Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas

Mėnesinis

10

Statistinės informacijos sklaidos formos, prieinamumas ir aiškumas

10.1 Informaciniai pranešimai

Informacinis pranešimas apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius skelbiamas 6 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus. Statistinė informacija skelbiama metiniame pranešime „Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai“.

 

10.2

Leidiniai

„Lietuva skaičiais“, „Lietuvos statistikos metraštis“.

10.3 Duomenų bazės

Rodiklių duomenų bazė (Ūkis ir finansai -> Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos -> Vartotojų kainų indeksai (VKI), kainų pokyčiai, svoriai, vidutinės kainos)

10.4 Prieiga prie mikroduomenų

Mikroduomenys mokslo tikslams prieinami ir teikiami, remiantis Lietuvos statistikos departamento konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams tvarkos apraše nurodytomis nuostatomis.

Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Duomenys mokslo tikslams

Jei skelbiamos viešosios duomenų rinkmenos, vartotojams sudaromos galimybės gauti viešo naudojimo rinkmenas su statistinio stebėjimo vienetų duomenimis. Daugiau informacijos pateikiama Oficialiosios statistikos portale Viešos duomenų rinkmenos

10.5 Kita

11 Metodologiniai dokumentai

Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos

12 Kokybės vadyba
12.1 Kokybės užtikrinimas

Statistinės informacijos ir jos rengimo kokybė užtikrinama, vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis ir ESS kokybės užtikrinimo gairėmis (angl. ESS Quality Assurance Framework).

2007 m. Lietuvos statistikos departamente įdiegta vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus.

Pagrindinės Lietuvos statistikos departamento veiklos kryptys, užtikrinant kokybės valdymą ir nuolatinį gerinimą, nustatytos Kokybės politikoje.

Reguliariai atliekama statistinių procesų ir jų rezultatų kokybės rodiklių stebėsena, statistinių tyrimų vadovų savęs vertinimai, leidžiantys nustatyti gerintinas sritis ir operatyviai pašalinti trūkumus.

12.2 Kokybės vertinimas

Duomenų kokybė atitinka tikslumo, savalaikiškumo ir punktualumo, palyginamumo ir suderinamumo reikalavimus. 2002 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tikrino VKI atitiktį TVF Specialiesiems duomenų platinimo standartams ir įvertino jį kaip atitinkantį. 2006 m. Eurostatas patikrino Lietuvos SVKI atitiktį ES teisės aktų reikalavimams ir įvertino jį kaip atitinkantį. 2013 m. kovo mėn. SVKI atitiktį, taikomus skaičiavimo metodus ir Eurostato rekomendacijų, kokybės standartų diegimą tikrino Europos Komisija (Eurostatas ir Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas) ir Europos centrinis bankas. Patikros metu buvo nustatyta, kad Lietuvos SVKI atitinka keliamus reikalavimus, patobulinta vartotojų kainų statistikos srities kokybė.

Periodiškai atliekamas darbo vadovo savęs vertinimas, parodantis rodiklio kokybę, testuojami statistiniams duomenims rinkti naudojami klausimynai.

13 Reikalingumas ir aktualumas
13.1 Vartotojų poreikiai

Pagrindiniai statistinės informacijos vartotojai yra valstybės institucijos, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, verslo ir mokslo atstovai, studentai, kurių poreikiai tenkinami nepažeidžiant konfidencialumo principo. VKI naudojamas vertiniams rodikliams palyginamosiomis kainomis perskaičiuoti, analitiniams, planavimo, prognozavimo, rinkos tyrimo, indeksavimo tikslams.

13.2 Vartotojų pasitenkinimas

Nuo 2005 m. reguliariai atliekami vartotojų nuomonių tyrimai. Stebimas Oficialiosios statistikos portalo lankomumas, atliekamos interneto lankytojų apklausos, bendras gyventojų nuomonės apie Lietuvos statistikos departamento produktus ir paslaugas tyrimas, tikslinių vartotojų grupių nuomonių ir kt. tyrimai.

Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitenkinimo indeksas. Atliekamuose vartotojų nuomonių tyrimuose vertinamas bendras statistinės informacijos reikalingumas, taip pat skirtingų statistikos sričių rodiklių poreikis.

Daugiau informacijos apie vartotojų nuomonių tyrimus ir jų rezultatus skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės skiltyje „Statistikos vartotojų nuomonių tyrimai“.

13.3 Statistinės informacijos pilnumas (išsamumas)

Šalies lygmeniu skelbiami visų COICOP klasifikatoriaus kategorijų bei specialiųjų grupių kainų indeksai su indekso baziniu laikotarpiu ir kainų pokyčiai, 5 didžiausių šalies miestų lygmeniu – bendri ir COICOP klasifikatoriaus skyrių kainų pokyčiai, kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų faktinės vidutinės mažmeninės kainos.

13.3.1 Reikalingos informacijos pilnumo (išsamumo) laipsnis

Pagal Oficialiosios statistikos programos I dalį parengta informacija skelbiama 100 proc.

14 Tikslumas ir patikimumas
14.1 Bendras tikslumas

Duomenų šaltinių tikslumas stebimas vertinant kainų ir svorių duomenų šaltinių patikimumą, remiantis LSD įdiegta statistinių tyrimų kokybės stebėjimo ir matavimo sistema. Pagrindinės kainų statistinių duomenų klaidos atsiranda dėl neteisingo kainų registravimo, įvedimo, matavimo vieneto pasirinkimo, atrinktos registravimui prekės ar paslaugos rūšies neatitikties reprezentatyviosios prekės ar paslaugos aprašymui.

Svoriams sudaryti naudojamo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo tikslumui turi įtakos namų ūkių polinkis slėpti išlaidas kai kurioms prekėms (pvz., alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams), kai kurių namų ūkių atsisakymas dalyvauti namų ūkių biudžetų statistiniame tyrime.

Kainų registravimo ir įvedimo klaidų skaičių stengiamasi sumažinti diegiant kainų registravimui naudojamuose mobiliuosiuose įrenginiuose kainų tikrinimo funkcijas, tobulinant pirminių duomenų tikrinimui naudojamas kompiuterines programas, atliekant gautų kainų duomenų patikrinimus apsilankant teritoriniuose vienetuose.

14.2 Imties paklaida

-

14.3 Paklaida, nesusijusi su imtimi

VKI paklaidos, nesusijusios su imtimi, neskaičiuojamos. Stengiamasi sumažinti su imtimi nesusijusias paklaidas nuolat tobulinant taikomus metodus ir statistinio tyrimo procesą (pvz., naudojant mobiliuosius įrenginius kainoms rinkti, kurie padeda išvengti kodavimo ir įvedimo klaidų, tikrinant perduotų statistinių duomenų teisingumą).

14.3.1 Paklaida, atsiradusi dėl neatsakymo

-

14.3.1.1 Statistinio vieneto neatsakymo lygis, proc.

-

14.3.1.2 Rodiklio neatsiskaitymo lygis, proc.

Kas mėnesį neužregistruojamos kai kurios kainos dėl kai kurių produktų sezoniškumo ir dėl kitų priežasčių (tiekimo sutrikimų, įmonių ir vietos vienetų veiklos nutraukimo arba laikino sustabdymo, prekės gamybos bei importo nutraukimo). Trūkstamos kainos įvertinamos taikant tam tinkamus metodus.

Sezoninių produktų kainų ne sezono laikotarpiu vertinimas atliekamas taikant du kainų vertinimo metodus: nesezoninio vertinimo arba viso sezono vertinimo. Pagal ES rekomendacijas sudarant VKI, vertinamos sezoninių produktų kainos (gali būti vertinami ir kainų indeksai).

Prekių ir paslaugų, kurių kainos neužregistruojamos dėl kitų įvairių priežasčių, kainoms įvertinti naudojami tokie metodai:

– gali būti pakartota ankstesnio mėnesio kaina, jei tiriamos prekės ar paslaugos kaina kitose įmonėse ar vietos vienetuose nesikeitė arba pasikeitė nedaug, tačiau kaina gali būti vertinama šiuo metodu tik du mėnesius iš eilės. Po to reikia parinkti kitą prekę ar paslaugą, kuri pakeistų ankstesniąją;

– įmonėje ar vietos vienete trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant tiriamos prekės ar paslaugos trumpalaikį kainų santykį, apskaičiuotą remiantis kitose įmonėse ar vietos vienetuose arba kituose teritoriniuose vienetuose užregistruotomis kainomis, t. y. praėjusio mėnesio kaina dauginama iš šio trumpalaikio kainų santykio;

– trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant panašios prekės ar paslaugos arba jų grupės trumpalaikį kainų indeksą, t. y. praėjusio mėnesio kaina dauginama iš panašios prekės ar paslaugos arba aukštesnio lygmens trumpalaikio kainų indekso.

2019 m. mėnesiai

1 2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

Neužregistruota kainų (kainos buvo įvertintos)

7,8

7,5

8,3

6,8

7,4

7,0

8,0

8,3

7,8

6,4

7,3

7,0

iš jų

dėl sezoninių prekių išėmimo iš prekybos

4,0

4,1

5,0

3,2

3,4

3,0

3,4

4,1

4,3

2,8

4,0

4,0

dėl kitų priežasčių

3,8

3,4

3,3

3,6

4,0

4,0

4,6

4,2

3,5

3,6

3,3

3,0

15 Savalaikiškumas ir punktualumas
15.1 Savalaikiškumas

Statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius skelbiama 6 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus.

15.2 Punktualumas

Statistinė informacija yra skelbiama pagal Oficialiosios statistikos kalendorių. Esant vėlavimui, vartotojams iš anksto pranešama, nurodant priežastį ir naują skelbimo datą.

15.2.1 Laiku paskelbtos statistinės informacijos dalis

100 proc.

16 Palyginamumas
16.1 Geografinis palyginamumas

Statistinė informacija nėra visiškai palyginama su kitomis šalimis. Tam tikslui skaičiuojamas su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI).

16.2 Palyginamumas laiko atžvilgiu

VKI palyginamas laiko atžvilgiu. Tačiau naujų metodų ir taisyklių, nustatytų SVKI, taikymas galėjo turėti įtakos VKI palyginamumui laiko atžvilgiu. VKI laiko eilutės atgal nebuvo perskaičiuotos dėl naujų taisyklių ir metodų taikymo.

16.2.1 Palyginamų laiko eilučių ilgis

Bendrojo VKI – nuo 1990 m. gruodžio mėn.;

COICOP klasifikatoriaus skyrių, grupių ir klasių kainų subindeksų – nuo 1992 m. gegužės mėn.

17 Suderinamumas
17.1 Suderinamumas tarp skirtingų statistinių sričių

Pagrindiniai VKI ir SVKI skirtumai yra šie:

Tikslas. VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui, pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui skaičiuoti. Šalies atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

Aprėptis. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi VKI ir SVKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp VKI ir SVKI reikšmių.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP 1999, SVKI – ECOICOP.

17.2 Vidinis suderinamumas

VKI yra iš vidaus suderintas. Žemesnio lygmens kainų indeksai agreguojami į aukštesnio lygmens kainų indeksus, naudojant piniginių vartojimo išlaidų struktūrą kaip svorius.

18

Statistinės atskaitomybės našta respondentams

2018 m. vienas respondentas statistinei ataskaitai KA-05 užpildyti skyrė vidutiniškai 45 min. per mėnesį.

19

Statistinių rodiklių revizija

19.1

Revizijos politika

Lietuvos statistikos departamente taikoma revizijos politika nusakyta Bendraisiais statistinių rodiklių revizijų atlikimo, analizės ir skelbimo principais.

19.2 Revizijos praktika

VKI skelbiamas kaip galutinis ir nėra revizuojamas. Išimtis – kai randamos klaidos, turinčios įtakos bendrajam VKI.

19.2.1 Revizijos metu gauto pokyčio vidurkis

-

20 Statistinių duomenų apdorojimas
20.1 Statistinių duomenų šaltinis

VKI kainų statistinių duomenų pagrindinis šaltinis – mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinis tyrimas. Kaip kainų statistinių duomenų šaltiniai taip pat naudojami valstybės institucijų teisės aktai, katalogai, kainoraščiai, įmonių interneto svetainės.

Pagrindinis šaltinis lyginamųjų svorių sistemai parengti yra namų ūkių biudžetų tyrimo statistiniai duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Lyginamųjų svorių sistemai parengti naudojami ir kiti statistinių duomenų šaltiniai: neapskaitytoms namų ūkių išlaidoms įvertinti – vidaus prekybos, transporto ir paslaugų, turizmo, energetikos, socialinės statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija, elementariųjų visumų svoriams detalizuoti – pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, transporto ir paslaugų statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija.

20.2 Statistinių duomenų rinkimo periodiškumas

Kas mėnesį

20.3 Statistinių duomenų rinkimas

Daugumos vartojimo prekių ir paslaugų kainas registruoja kainų registratoriai (97 proc. surenkamų kainų) lankydamiesi kainoms stebėti atrinktose prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose. Kai kurių prekių ir paslaugų kainos renkamos telefonu. Būsto nuomos, elektros energijos, gamtinių dujų, informacijos apdorojimo įrenginių, automobilių, automobilių techninės apžiūros, geležinkelių ir oro transporto, sanatorijų, pašto, ryšių, atostogų išvykų, finansinių, kai kurių švietimo, notarų ir kai kurių kitų paslaugų kainas surenka LSD Kainų statistikos skyriaus specialistai (3 proc. surenkamų kainų), remdamiesi atitinkamais teisės aktais, kainoraščiais ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija. Šalto vandens, šilumos energijos, butų nuomos savivaldybių gyvenamojo fondo namuose, atliekų ir nuotekų rinkimo, liftų eksploatavimo, vietinio automobilių transporto, kai kurių švietimo ir socialinių paslaugų kainas renka kainų registratoriai remdamiesi savivaldos institucijų teisės aktais. Statistiniai draudimo paslaugų kainų duomenys pateikiami mėnesinėje elektroninėje statistinėje ataskaitoje KA-05, būsto nuomos kainų duomenys pateikiami nekilnojamojo turto agentūrų ketvirtinėje elektroninėje statistinėje ataskaitoje KA-12.

Visų prekių ir paslaugų mažmeninių kainų pirminiai statistiniai duomenys pradedami rinkti kiekvieno ataskaitinio mėnesio pirmą darbo dieną. Prekių ir paslaugų kainos registruojamos kiekvieno ataskaitinio mėnesio 1–20 d. (pagrindinis kainų rinkimo laikotarpis apima 13 darbo dienų), sezoninių maisto produktų ir degalų kainos papildomai renkamos 21–30 d. (apima 3 darbo dienas).

20.4 Statistinių duomenų tinkamumo patvirtinimas

Kainų duomenų tikrinimą ir redagavimą atlieka kainų registratoriai. Įvesdami duomenis į mobilųjį įrenginį jie atlieka duomenų įvedimo kontrolę ir ištaiso rastas klaidas. 

Kainų statistikos skyriuje atliekamas gautų statistinių duomenų loginis tikrinimas ir redagavimas bei duomenų tinkamumo tolimesniems skaičiavimams patvirtinimas. Duomenys lyginami su ankstesnių mėnesių duomenimis, analizuojamos kainų registratorių pateiktos pastabos, paaiškinimai, prekių ir paslaugų techninių ir kokybinių charakteristikų pasikeitimai. Antrinis duomenų redagavimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą.

Kainų statistikos skyriaus specialistai lankosi tyrimui atrinktų teritorinių vienetų įmonėse ir vietos vienetuose ir tikrina, ar kainų registratorių perduoti kainų duomenys buvo teisingai užregistruoti.

Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su gamintojų kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.

20.5

Statistinių rodiklių rengimas

Žemiausio lygmens elementarieji kainų indeksai apskaičiuojami dviem etapais. Pirmame etape apskaičiuojamas kiekvieno teritorinio vieneto kiekvienos reprezentatyviosios prekės ar paslaugos mažmeninių kainų aritmetinių vidurkių santykis. Gautas trumpalaikis kainų santykis dauginamas iš praėjusio mėnesio reprezentatyviosios prekės ar paslaugos ilgalaikio kainų santykio. Taip gaunamas konkretaus teritorinio vieneto ataskaitinio mėnesio reprezentatyviosios vartojimo prekės ar paslaugos ilgalaikis kainų santykis.

Antrame etape kiekvienam teritoriniam vienetui, kuriame tiriamos kainos, priskiriama tam tikra šalies teritorijos zona. Nustatoma kiekvienos zonos gyventojų skaičiaus lyginamoji dalis, palyginti su bendru šalies gyventojų skaičiumi. Naudojant gyventojų skaičiaus lyginamąsias dalis apskaičiuojamas 18 teritorinių vienetų ilgalaikių kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis kiekvienai reprezentatyviajai vartojimo prekei ar paslaugai, t. y. individualus šalies lygmens kainų indeksas.

Reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų individualūs kainų indeksai jungiami į aukštesnio lygmens kainų indeksus ir šalies bendrą VKI pagal modifikuotą Laspeireso formulę naudojant bazinius svorius. Prekių ir paslaugų kainų indeksai jungiami į COICOP klasių, grupių ir skyrių kainų indeksus.

 Vartotojų kainų indekso sudarymo metodika.

20.6

Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pašalinimas

Kainų pirminiai statistiniai duomenys koreguojami dėl prekių kokybės pasikeitimų. Nepavykus užregistruoti kainų, atrenkama artima prekės aprašymui prekė. Jei pakeičiančios prekės kokybė labai skiriasi nuo pakeičiamos, jos kaina perskaičiuojama įvertinant kokybės pasikeitimo įtaką prekės kainos padidėjimui arba sumažėjimui. Tam, kad būtų išlaikytas palyginamumas tarp pakeičiamos ir pakeičiančios prekių kainų, pakeičiamos prekės praėjusio mėnesio kaina perskaičiuojama, pašalinant kokybės pasikeitimo įtaką. Siekiant sumažinti kokybės derinimo atvejų skaičių prekės suskirstomos į prekių segmentus pagal vartojimo paskirtį. Sudaromi prekės ženklų sluoksniai pagal kokybės lygį, žinomumą, kainų lygį. Kaina, pasikeitus prekės kokybei, gali būti perskaičiuota keliais metodais: ekspertinio kainų vertinimo, produkto priedų kainų įvertinimo, jungiamuoju persidengimo, kiekio suderinimo, hedoniniu. Į nežymius kokybės pasikeitimus neatsižvelgiama.

21

Pastabos ir kita informacija

Tarptautinio valiutos fondo Duomenų platinimo specialiųjų standartų elektroninis biuletenis.