Darbo užmokestis

2022 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 EUR. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 870 EUR ir buvo 10,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 756,2 EUR ir buvo 14,6 proc. didesnis.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 8,3 proc. (žmonių sveikatos prie­žiūros ir socialinio darbo veikloje) iki 19,8 proc. (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje).

2022 m. vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 121,1 EUR ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 11,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 167,2 EUR ir buvo 9,5 proc. didesnis, priva­čiajame – 1 102,4 EUR ir buvo 13,1 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Eurais

________________
¹Su individualiosiomis įmonėmis.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2022 m., palyginti su 2021 m., šalies ūkyje buvo 93,5 proc.: viešajame sektoriuje – 91,5 proc., privačiajame – 94,5 proc.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais, procentais

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis neto darbo užmokestis 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo visose savivaldybėse nuo 5 proc. (Neringos) iki 16,5 proc. (Druskininkų). Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių įmonėse dirbančių darbuotojų neto darbo užmokestis viršijo šalies ūkio vidurkį (1 121,1 EUR) atitinkamai 159 ir 46,1 EUR. 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal savivaldybes 2022 m.
Neto darbo užmokestis (mėnesinis) su individualiosiomis įmonėmis, EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Šalies ūkio darbuotojų neto darbo užmokesčio¹ perkamoji galia
Galima buvo nusipirkti už vidutinį mė­nesinį neto darbo užmokestį

________________
¹Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Darbo užmokesčio pokyčiams 2022 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Minimalioji mėnesinė alga
Palyginti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, procentais

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, šalies ūkyje padidėjo 28 tūkst. (2,5 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 1,1 tūkst. (0,3 proc.), o privačiajame sektoriuje išaugo 29,1 tūkst. (3,7 proc.).

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius

________________
¹Su individualiosiomis įmonėmis.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus indeksai
Palyginti su ankstesniais metais, procentais

 ________________
*Su individualiosiomis įmonėmis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Minimalioji mėnesinė alga ES valstybėse 2023 m.
Liepos 1 d., eurais

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė, 2023 m rugpjūčio 3 d.

Darbo įgūdžiai

2022 m. 28,4 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų teigė, kad jų darbe atliekamos užduotys kartojasi labai dažnai, 35,1 proc. – dažnai, 30 proc. – iš dalies dažnai. Dažniau kartojasi moterų nei vyrų užduotys, kad užduotys kartojasi labai dažnai atsakė 32,9 proc. moterų ir 23,6 proc. vyrų. Užduotys iš esmės nesikartoja ar visiškai nesikartoja 6,5 proc. užimtųjų, dažniau vyrams (8,3 proc.) nei moterims (4,9 proc.).

Užimtų gyventojų darbo užduočių kartojimasis, 2022 m.
Procentais 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. visą arba beveik visą darbo laiką dirbdami su skaitmeniniais įrenginiais praleido 24,4 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų. Šiuos įrankius dažniau naudojo moterys nei vyrai (atitinkamai 29,7 ir 18,6 proc.). 12 proc. užimtųjų kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu dirbo pusę arba šiek tiek daugiau kaip pusę darbo laiko, 15,8 proc. – tam tikrą dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko, 14,1 proc. – mažą dalį darbo laiko. 33,7 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų įvardijo, kad visiškai nenaudojo skaitmeninių įrenginių darbui. Vyrai dažniau nei moterys visiškai nenaudojo šių įrankių darbui (atitinkamai – 38,4 ir 29,4 proc.).

Užimtų gyventojų praleistas darbo laikas dirbant su skaitmeniniais įrenginiais, 2022 m.
Procentais

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

15–74 metų užimti gyventojai dažniausiai įvardijo, kad bendraudami žodžiu darbo reikalais su žmonėmis iš tos pačios įmonės ar organizacijos praleido tam tikrą dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko (34,8 proc. užimtųjų). Visą arba beveik visą darbo laiką bendraudami organizacijos viduje praleido 19,3 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų, 7 proc. užimtųjų nurodė, kad visiškai nebendravo žodžiu darbo reikalais organizacijos viduje. Vyrai dažniau nei moterys visiškai neskyrė tam savo darbo laiko (atitinkamai – 8,2 ir 6 proc.).

Užimtų gyventojų praleistas darbo laikas bendraujant žodžiu darbo reikalais su žmonėmis iš tos pačios įmonės ar organizacijos, 2022 m.
Procentais

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.