Nuotr. iš Pixabay.com

2020 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 428,6 EUR ir palyginti su 2019 m., padidėjo 10,2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 541,3 EUR ir buvo 12,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 379,1 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,7 proc. (nekilnojamo turto operacijų veikloje) iki 17,4 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje), išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 1,7 proc.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.
Palyginti su 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 913,1 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 11,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 977 EUR ir buvo 13 proc. didesnis, privačiajame – 885 EUR ir buvo 10,1 proc. didesnis.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2020 m., palyginti su 2019 m., šalies ūkyje buvo 109,8 proc.: viešajame sektoriuje – 111,7 proc., privačiajame – 108,8 proc.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais

2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais

2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.

Darbo užmokesčio pokyčiams 2020 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas darbo užmokestis gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID‑19 liga (koronaviruso infekcija), darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams, taip pat išmokėtos priemokos pareigūnams ir darbuotojams, suvaldžiusiems ekstremaliąją situaciją, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,8 ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. 75,7 proc. šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (apdirbamosios gamybos; vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; švietimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; transporto ir saugojimo; statybos ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

2020 m. mažiausiai – 889,7 EUR – uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,9 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 37,7 proc. mažiau už šalies vidurkį), kitos aptarnavimo veiklos – 1 128,7 EUR (2,3 karto mažiau ir 21 proc. mažiau už šalies vidurkį), bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – 1 132,6 EUR (2,3 karto mažiau ir 20,7 proc. mažiau už šalies vidurkį), įmonių darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. buvo Sostinės regione – 1 590,6 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 10,7 proc. ir sudarė 1 304,7 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2020 m. sudarė 285,9 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse – nuo 8,1 proc. Alytaus iki 13,2 proc. Šiaulių.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2020 m., palyginti su 2019 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1 proc. Druskininkų iki 15,5 proc. Kalvarijos.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 604,3 EUR, o mažiausias – 992,9 EUR – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė 650,3 EUR.

15 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 100 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 215, 38 ir 31 EUR.

Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2020 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (1 400,1 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (845,8 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Klaipėdos apskrityje (1 431,2 EUR), mažiausias – Marijampolės apskrityje (996,4 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus apskrityje (1 362,3 EUR), mažiausiai – Utenos apskrityje (1 021,5 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 438,1 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (1 123 EUR).

Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (1 768 EUR) tarp Vilniaus ir Telšių apskričių.

Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2020 m. gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių (vidutiniškai – 1 633,9 EUR) bei finansinės ir draudimo veiklos (1 556,7 EUR) įmonėse. Trečioje vietoje – Kauno apskrities informacijos ir ryšių įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2020 m. vidutiniškai, atskaičius mokesčius, uždirbo 1 446,6 EUR.

Mažiausias neto darbo užmokestis 2020 m. mokėtas Marijampolės apskrityje kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių darbuotojams – vidutiniškai 467,3 EUR.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 13,7 proc. ir buvo 106,1 EUR didesnis už šalies vidurkį, bet 0,4 proc. mažesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 16,5 proc. – Šiaulių apskrityje, lėčiausiai augo Alytaus apskrityje – 12,2 proc. Visose apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo apskrities vidurkį ir buvo didesnis nuo 5,5 proc. (Telšių apskrityje) iki 16 proc. (Tauragės apskrityje).

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Unsplash.com

Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2020 m., palyginti su 2019 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo įmonėse, turinčiose nuo 250 iki 499 darbuotojų – 11,8 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų ir, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 11,2 ir 10 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 ir nuo 10 iki 49 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 9,9 ir 9,5 proc., o mažiausiai darbo užmokestis kilo įmonėse, kuriose dirbo nuo 500 iki 999 darbuotojų – 9,3 proc.

Įmonių, turinčių nuo 250 iki 499 darbuotojų, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. buvo didžiausias –1 626,7 EUR – ir 62,2 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 002,9 EUR ir buvo 29,8 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,1 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2020 m.

____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio¹ pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.
Palyginti su ankstesniais metais

____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2020 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,5 proc. (25,3 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc. (4,7 tūkst.), privačiajame – 2,9 proc. (20,6 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė: šalies ūkyje sumažėjo 0,1 procentinio punkto, viešajame sektoriuje sumažėjo – 0,4, privačiajame padidėjo – 0,1 procentinio punkto. Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, koronaviruso infekcijos (COVID‑19) pasekmės ekonomikai ir kitos priežastys.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei nekilnojamo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2020 m. spalio mėn. sudarė 9,7 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 2,5 procentinio punkto daugiau nei pernai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse ir 0,1 procentinio punkto nekilnojamojo turto operacijų veikloje.

2020 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 886 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 886 iki 1 200 EUR, trečias – nuo 1 200 iki 1 716 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1 716 EUR ir daugiau.

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius¹ šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2020 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.

____________________
¹ Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2020 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 11,3 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistų darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų indeksuoti 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2021 m. sausio 1 d. sudarė 642 EUR (2020 m. sausio 1 d. – 607 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidinta 35 EUR. Latvijoje minimalioji mėnesinė alga padidėjo 70 EUR ir 2021 m. sausio 1 d. buvo 500 EUR, Estijoje – nepakito ir sudarė 584 EUR.

Liuksemburge ir Airijoje bei Nyderlanduose minimalioji mėnesinė alga 2021 m. sausio 1 d. atitinkamai 3,4 karto ir 2,6 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 202 EUR), Airijoje (1 724 EUR), Nyderlanduose (1 685 EUR), Belgijoje (1 626 EUR), Vokietijoje (1 569 EUR), Prancūzijoje (1 555 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (332 EUR).

Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2021 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Nuotr. iš Pixabay.com

2020 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje¹, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 12,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
____________________
¹ Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –3,5 ir –1,8 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2020 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (17,5 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų (7,6 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2020 m. sudarė 13 proc.: viešajame sektoriuje – 11 proc., privačiajame – 15,7 proc., ir, palyginti su 2019 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,3 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 3, privačiajame padidėjo – 1,3 procentinio punkto.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2019–2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis² Europos Sąjungoje (ES) 2019 m. sudarė 14,1 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2019 m. buvo Liuksemburge (1,3* proc.), Rumunijoje (3,3ᵉ proc.) bei Italijoje (4,7* proc.), o didžiausias – Estijoje (21,7* proc.) ir Latvijoje (21,2* proc.).

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2019 m.

____________________

² Pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).

³ Airija ir Graikija – 2018 m. duomenys.

⁴ Duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė.

⁵ Čekija – pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 1 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).

* Išankstiniai duomenys.

ᵉ Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2020 m.

Tūkst. EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

2020 m. sutuoktinių, auginančių 2 vaikus, kurių tik vienas dirba, mažo darbo užmokesčio spąstai sudarė 77,9 proc., vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų asmens – 42,2 proc. Šis rodiklis parodo, kokią procentinę bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai darbuotojo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir jis netenka socialinių išmokų. Didesnis mažo darbo užmokesčio spąstų rodiklis parodo darbuotojo mažėjančias paskatas dirbti ilgesnį darbo laiką ar geriau apmokamą darbą, nes padidėjus bruto darbo užmokesčiui, jis netektų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies dėl didesnių darbuotojo mokamų mokesčių.

Mažo darbo užmokesčio spąstai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2020 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis 2020 m. buvo 86,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Šis rodiklis parodo, kokią bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, jam po nedarbo pradėjus dirbti ir nebegaunant socialinių išmokų. Didelė rodiklio reikšmė parodo menką motyvaciją pradėti dirbti, netenkant socialinių išmokų ir prarandant darbo užmokesčio dalį dėl sumokamų mokesčių. 2020 m. didžiausias nedarbo spąstų rodiklis buvo Belgijoje – 93 proc., Liuksemburge – 92 proc., Danijoje – 88,4 proc., o mažiausias – Graikijoje, Estijoje, ir Slovakijoje (atitinkamai – 30,5; 31,4 ir 45,5 proc.). ES šalių vidurkis siekė 73,5 proc. 

Nedarbo spąstai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nedarbo spąstai ES šalyse 2020 m.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Nuotr. iš Unsplash.com

2020 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Vokietijoje – 45 proc., Belgijoje – 44,1, Vengrijoje – 43,6 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 18,1, Airijoje – 24,1 proc., Maltoje – 28,1 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 33,5 proc.

Darbo sąnaudų mokestinė našta

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2020 m.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Daugiau darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbo sąnaudų rodiklių:

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal įmonių dydžio grupes ir ekonominės veiklos rūšis

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir ekonominės veiklos rūšis spalio mėn.

Ekonominės veiklos rūšys

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.