Skyriaus informacija bus papildyta

Nuotr. iš pixabay.com

• Vartotojų kainų indeksai
• Būsto kainų indeksai
• Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai
• Eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksai
• Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai
• Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai   
• Žemės ūkio kainos ir kainų indeksai

    Vartotojų kainų indeksai

Vartotojų kainų indekso (VKI) sudarymo metodika

Lietuvos statistikos departamentas kasmet peržiūri ir atnaujina svorių sistemą, naudojamą VKI skaičiuoti. 2018 m. VKI svorių sistema pagrįsta 2012 m. (svorių bazinio laikotarpio) namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo apie pinigines vartojimo išlaidas ir naujausia kitų statistikos sričių bei institucijų ir įmonių statistine informacija.

Kainų bazinis laikotarpis buvo 2017 m. gruodžio mėn., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos buvo lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti. Todėl namų ūkių piniginės vartojimo išlaidos, naudojant atitinkamus kainų indeksus, buvo įvertintos 2017 m. gruodžio mėn. kainomis ir parengta nauja svorių sistema 2018 m. VKI skaičiuoti.

Didžiausi struktūriniai svorių sistemos pasikeitimai 2018 m., palyginti su 2017 m., užfiksuoti įvairių prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų, transporto prekių ir paslaugų COICOP skyriuose. Sumažėjo išlaidų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų lyginamieji svoriai – 0,5 procentinio punkto. Padidėjo išlaidų įvairių prekių ir paslaugų – 0,6 procentinio punkto, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų skyrių lyginamieji svoriai – po 0,4 procentinio punkto.

2018 m. VKI skaičiuoti buvo atrinktos 932 reprezentatyviosios vartojimo prekės ir paslaugos, iš jų 742 prekės ir 190 paslaugų. Reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų „statistinis krepšelis“ kasmet peržiūrimas atsižvelgiant į pasikeitimus vartojimo rinkoje. 2018 m. kiekvieną mėnesį statistiniai duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų kainas buvo renkami iš maždaug 4 300 atrinktų prekybos ir paslaugų įmonių ir vietos vienetų, esančių 18 teritorinių vienetų.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2018 m., palyginti su 2017 m., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,7 proc. Per minėtą laikotarpį vartojimo prekės pabrango 2,1 proc., o paslaugos – 4,4 proc. Vidutinį metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai lėmė viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, įvairių prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas bei ryšių prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 6,4 proc. Šioje grupėje labiausiai pakilo viešojo maitinimo paslaugų valgyklose (6,8 proc.), restoranuose ir kavinėse (6,7 proc.) bei apgyvendinimo paslaugų (3 proc.) kainos.

Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 5,2 proc. Šį kainų pokytį labiausiai lėmė 8,6 proc. degalų kainų padidėjimas: dyzeliniai degalai pabrango 12,3 proc, benzinas – 7,7 proc. suskystintos automobilinės dujos – 4,5 proc. Asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos pabrango 8,4 proc., keleivių vežimo keliu transportu –3,2 proc., tačiau vairavimo mokymo paslaugos atpigo 4 proc., keleivių vežimo oro transportu – 1,9 proc.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos padidėjo 4,1 proc. Per minėtą laikotarpį labiausiai – 23 proc. – padidėjo kietojo kuro kainos, skystojo kuro kainos padidėjo 15,7 proc., būsto priežiūros ir remonto paslaugų – 7,5, nuomininkų mokami nuomos mokesčiai – 5,8 proc. Elektros energijos kainos sumažėjo 1 proc.

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai pabrango 3,5 proc. Tabako gaminių kainos pakilo 7,6 proc., alaus – 4,7, vyno ir vyno produkcijos – 2,2, spirituotų gėrimų – 0,4 proc.

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 2018 m., palyginti su 2017 m., pabrango 1,4 proc. Tam įtakos turėjo sviesto ir sviesto produktų – 19,1 proc., valgomųjų subproduktų ir pieno produktų – po 8, daržovių – 3,2 proc. kainų padidėjimas (iš pieno produktų labiausiai brango grietinė – 11,7, jogurtai – 4,7, kefyras ir rūgpienis – 4,1 proc.; iš daržovių labiausiai padidėjo morkų – 77,5 proc., svogūnų – 33,5, burokėlių – 15,1, kopūstų kainos – 14,2 proc.) bei cukraus – 16,4 proc., kavos – 4,1, vaisių – 3,1 proc. kainų sumažėjimas.

Ryšių prekės ir paslaugos atpigo 1,1 proc. Šios grupės kainų pokyčiui įtaką darė telefonų įrangos (6,1 proc.) ir judriojo telefono ryšio paslaugų (1,5 proc.) kainų sumažėjimas. Interneto prieigos teikimo paslaugos pabrango 0,8 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 0,1 proc., rinkos kainos – 3,1 proc.

Vidutiniai metiniai vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–), proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinė metinė infliacija
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:  

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksai

    Būsto kainų indeksai

Būsto kainų indekso (BKI) sudarymo metodika

Savininkų užimtų būstų kainų indekso (SUBKI) sudarymo metodika

2018 m. BKI sudaryti naudojamai svorių sistemai parengti buvo naudojami 2017 m. valstybės įmonės Registrų centro (SUBKI – 2016 m.) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Sandorių duomenų bazės duomenys. SUBKI svorių sistemai parengti taip pat buvo naudojami nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams ir būstų savininkų vartojimo išlaidas draudimui, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija. Pagal Laspeireso formulę svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti, todėl naudojant atitinkamus kainų indeksus, minėtos išlaidos buvo įvertintos 2017 m. ketvirtojo ketvirčio (kainų bazinio laikotarpio) kainomis ir parengtos svorių sistemos 2018 m. BKI ir SUBKI skaičiuoti.

BKI ir SUBKI apskaičiuojami remiantis indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu.

2018 m., palyginti su 2017 m., užfiksuotas 7,3 proc. bendras būsto kainų padidėjimas. Naujos statybos būstų kainos padidėjo 7,8 proc., iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango – 12,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 6,3 proc. Ankstesnės statybos būstų kainos padidėjo 7,1 proc., iš jų vienbučių ir dvibučių namų – 10,3 proc., butų daugiabučiuose namuose – 6,1 proc.

2018 m., palyginti su 2017 m., savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal SUBKI, sudarė 4,6 proc.

Vidutiniai metiniai būsto kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Būsto kainų indeksai  

Savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų indeksai

    Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indekso (GKI) sudarymo metodika

2018 m. kainų indeksams skaičiuoti svoriai buvo parengti naudojant 2016 m. parduotos pramonės produkcijos statistinius duomenis. Kainų bazinis laikotarpis buvo 2017 m. gruodžio mėn., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos buvo lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti. Todėl 2016 m. parduotos produkcijos apimtis perskaičiuota naudojant atitinkamus gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksus ir taip išreikštos 2017 m. gruodžio mėn. kainomis. Bazinės kainos ir svoriai keičiami kiekvienais metais.

GKI apskaičiuojami remiantis indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu.

Kainų statistiniam tyrimui 2018 m. buvo atrinkta 763 pramonės įmonė. Įmonės kiekvieną mėnesį pateikdavo apie 1 979 pardavimų kainas.

Visos parduotos pramonės produkcijos kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 5,6 proc. Labiausiai – 30,3 proc. – pabrango žalios naftos gavybos produkcija, rafinuotų naftos produktų kainos padidėjo 18,6 proc. Labiausiai – 9,8 proc. – atpigo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų kainos. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,3 proc.

Vidutiniai metiniai gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:  

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai

   Eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksai

Eksporto kainų indekso (EKI) sudarymo metodika

Importo kainų indekso (IKI) sudarymo metodika

Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja tik eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksus. Vertinant eksportuojamas prekes FOB (angl. free on board) kainomis, įskaičiuojamos prekių gabenimo ir draudimo išlaidos, patirtos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vertinant importuojamas prekes CIF (angl. Cost, Insurance, Freight) kainomis, įskaičiuojamos prekių transportavimo, krovimo, draudimo ir kitos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos teritorijos. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų statistiniams tyrimams atrinktos įmonės pateikia kainas be PVM, akcizų ir kitų mokesčių.

EKI ir IKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė, t. y. naudojami pastovūs baziniai svoriai. 2018 m. kainų indeksams skaičiuoti svorių ir kainų bazinis laikotarpis buvo 2017 m. Bazinės kainos ir svoriai keičiami kasmet. EKI ir IKI apskaičiuojami remiantis indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu.

2018 m. kiekvieną mėnesį EKI skaičiuoti 387 įmonės teikė duomenis apie 781 eksportuotos prekės kainas. IKI skaičiuoti 1 017 įmonių teikė duomenis apie 3 284 importuotų prekių kainas.

2018 m., palyginti su 2017 m., eksportuotų prekių kainos padidėjo 3,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,6 proc. – padidėjo žalios naftos kainos, rafinuotų naftos produktų kainos padidėjo 18,2 proc., tabako gaminių – 14,5 proc., o sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir vaistinių preparatų kainos – 14,2 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 3,6 , tekstilės gaminių – 2 proc. Iš importuotų prekių daugiausia – 28 proc. – pabrango žalia nafta ir gamtinės dujos, elektra pabrango 27 proc., koksas ir rafinuoti naftos produktai – 6,8 proc., o atpigo atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo produktai – 6,4 proc., kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 5,8 , pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai ir vaistų preparatai – 3,8 proc.

Vidutiniai metiniai eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Eksportuotų prekių kainų indeksai pagal ekonominės veiklos rūšį  

Importuotų prekių kainų indeksai pagal ekonominės veiklos rūšį

   Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai

Statybos sąnaudų elementų kainų indekso (SSKI) sudarymo metodika

2018 m. kainų indeksams skaičiuoti kainų bazinis laikotarpis buvo 2017 m. gruodžio mėn., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos buvo lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal skaičiavimams taikomą Laspeireso formulę, svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti. Todėl 2015 m. statistiniai duomenys apie statybos sąnaudų apimtis, naudojant atitinkamus kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2017 m. gruodžio mėn. ir parengta nauja svorių sistema 2018 m. SSKI skaičiuoti.

Svorių sistemai parengti buvo atrinkti 24 įvairios paskirties reprezentatyvieji statiniai, iš jų 6 gyvenamieji pastatai, po 3 administracinius, pramoninius ir prekybos pastatus, 3 inžinerinius tinklus (išskyrus nuotekų šalinimo) ir nuotekų šalinimo tinklus, vieną valstybinės ir vieną vietinės reikšmės kelio ruožą bei gatvės atkarpą. Atskirai skaičiuojamas pastatų remonto kainų indeksas; jam skaičiuoti buvo atrinkti 6 pastatai.

Statistiniam kainų tyrimui 2018 m. buvo atrinktos 192 statybos darbus vykdančios įmonės ir 85 prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais įmonių tinklą. Jos kiekvieną mėnesį pateikdavo apie 3 700 kainų.

SSKI skaičiuojami remiantis indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,9 proc. Daugiausia – 3,5 proc. pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Negyvenamųjų pastatų statyba pabrango 3 proc., inžinerinių statinių – 2,6 proc. Statybos sąnaudų elementų kainų pokytį daugiausia lėmė 7,3 proc. darbo užmokesčio, 1,4 proc. medžiagų ir gaminių kainų ir 1 proc. statybos mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos padidėjimas.

Vidutiniai metiniai statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai pagal statinių tipus  

Pagrindinių statybos sąnaudų elementų grupių kainų indeksai  

   Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai

Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indekso (PKI) sudarymo metodika

Skaičiuojant 2018 m. PKI, svorių struktūrai parengti buvo panaudota 2017 m. (svorių bazinis laikotarpis) suteiktų paslaugų pardavimo apimtys vertine išraiška be PVM. Kainų bazinis laikotarpis buvo 2017 m. ketvirtasis ketvirtis, t. y. 2018 m. kiekvieno ketvirčio kainos buvo lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę, svorių ir kainų baziniai laikotarpiai turi būti suderinti. Todėl 2017 m. suteiktų paslaugų pardavimo apimtys perskaičiuotos naudojant atitinkamus PKI ir taip išreikštos 2017 m. ketvirtojo ketvirčio kainomis. Indekso bazinis laikotarpis yra 2015 m.

2018 m. kainų statistiniam tyrimui buvo atrinkta 1 689 paslaugas teikiančios įmonės. Kiekvieną ketvirtį jos pateikdavo apie 8 100 kainų be PVM.

2018 m., palyginti su 2017 m., daugiausia – 15 proc. – padidėjo oro transporto paslaugų kainos; jūrų ir pakrančių vandens transporto paslaugos pabrango 13 proc, kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos – 8,3 proc. Atpigo transportavimo vamzdynais paslaugos – 22 proc., teisinės veiklos – 9,3 proc., apsaugos ir tyrimo veiklos – 7 proc.

Daugiau:  

Ūkio subjektams suteiktų paslaugų kainų indeksai

   Žemės ūkio kainos ir kainų indeksai

Žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksui (ŽŪPSKI) skaičiuoti atrinkti pagrindiniai žemės ūkio produktai: javai pagal rūšis, rapsų sėklos, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės pagal rūšis, vaisiai pagal rūšis, gyvuliai pagal rūšis, pienas ir kiaušiniai. Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainų indeksui skaičiuoti atrinktos pagrindinės prekių ir paslaugų grupės: naftos produktai, elektra, cheminės augalų apsaugos priemonės, mineralinės trąšos, pašarai, sėklos ir kitos prekės; žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksui skaičiuoti – pagrindinės prekių grupės: žemės ūkio technika, transporto priemonės, žemės ūkio statiniai.

ŽŪPSKI skaičiuoti informaciją (supirktų žemės ūkio produktų kiekį ir jų vertę be PVM) teikia perdirbimo bei didmeninės prekybos įmonės, superkančios žemės ūkio produktus iš Lietuvos gamintojų.

Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainų indeksui skaičiuoti informaciją teikia tyrimui atrinktos žemės ūkio bendrovės ir įmonės iš visų šalies savivaldybių. Žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksui skaičiuoti informacija rengiama remiantis Lietuvos statistikos departamento Pramonės, Statybos ir investicijų bei Užsienio prekybos statistikos skyrių atliekamais tyrimais. Registruojamas žemės ūkio produkcijos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų bei žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kiekis ir jų vertė (be PVM).

ŽŪKI skaičiuoti taikoma Laspeireso formulė. Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Šiuo metu indekso bazinis laikotarpis yra 2015 m., t. y. ataskaitinių metų kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,5 proc. Tam įtakos turėjo 7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų bei 3,5 proc. sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai
Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas (–)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Augalininkystės produktų supirkimo kainų didėjimą lėmė pabrangę daržovės (19,7 proc.), bulvės (12,3 proc.) bei javai (9,9 proc.). Atpigo vaisiai ir uogos (18,8 proc.) bei rapsų sėklos (5,6 proc.).

Augalininkystės produktų supirkimo kainos
Eurais už toną

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainų mažėjimą lėmė atpigusios kiaulės (11,3 proc.), kiaušiniai (7,3 proc.), natūralaus riebumo pienas (5,1 proc.). Tačiau pabrango avys ir ožkos (7,6 proc.), medus (6,5 proc.), galvijai (6,2 proc.), paukščiai (2,4 proc.).

Gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos
Eurais už toną

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų bei žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,5 proc.

Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos padidėjo 3,5 proc., tai lėmė 25,6 proc. padidėjusios naftos produktų, 14,8 proc. – kombinuotų pašarų kiaulėms kainos. Žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos sumažėjo 8,2 proc., iš jų investicijoms į žemės ūkio statinius – 24,8 proc.

Daugiau:

Žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksai

Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių ir paslaugų kainų indeksai

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.