2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 848,4 tūkst. gyventojų, kurių amžius buvo iki 29 metų, jie sudarė 30,2 proc. visų šalies gyventojų. Šio amžiaus asmenų skaičius, palyginti su 2021 m. pradžia, sumažėjo 35,5 tūkst., arba 4 proc. Mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas neišvengiamai daro įtaką švietimo situacijai, ypač infrastruktūros rodikliams.

Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų 2021 m. buvo 694,5 tūkst. – net 18,8 tūkst. daugiau nei 2020 m., ir jie sudarė 45,3 proc. visų 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Ši dalis Lietuvoje nuosekliai didėja, palyginti su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmųjų (ES 27 – 33,4 proc.).

Visuomenės vystymosi potencialą rodo jaunų išsilavinusių žmonių dalis. 2021 m. Lietuvoje aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą turėjo 60,3 proc., o vidutiniškai ES – 41,6 proc. visų 30–34 m. amžiaus gyventojų Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją.

2020 m. kas ketvirtas šalies dirbantis asmuo tobulino kvalifikaciją profesinio mokymo kursuose

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2021 m. gyventojų, per paskutinias keturias savaites iki apklausos formaliajame ar neformaliajame mokyme žinių siekė 8,5 proc. 25–64 metų šalies gyventojų. Skirtis, kaip ir kitų išsilavinimo rodiklių atveju, tarp lyčių ir gyvenančiųjų mieste ir kaime, akivaizdi.

Mokymo įstaigose besimokančių asmenų – kasmet mažiau

2021–2022 mokslo metų pradžioje 164,7 iš 1 tūkst. gyventojų mokėsi ar studijavo (2020–2021 m. – 164,2). Iš viso 2021–2022 m. šalies mokymo įstaigose mokėsi ar studijavo 460,3 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2020–2021 mokslo metais, sumažėjo 1,5 tūkst., arba 0,3 proc. Besimokančiųjų skaičius linkęs didėti visų mokymosi lygmenų įstaigose.

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 977 iki 957. 2021 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 28,8 tūkst. pirmokų – 0,9 tūkst. (3,2 proc.) daugiau nei 2020 m. Iš viso 2021–2022 mokslo metų pradžioje pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 330,3 tūkst. mokinių.

2021 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 24,8 tūkst. mokinių (2020 m. – 25,3 tūkst.), brandos atestatus – 19,9 tūkst. abiturientų (2020 m. – 20,4 tūkst.). Daugiau kaip du trečdaliai abiturientų (71,7 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 40,2 proc. – universitetuose, 20,7 proc. – kolegijose, 10,8 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

Iš viso pagal švietimo lygmenis
(0–8 lygmuo)

307 628

307 718

299 858

299 564

295 420

295 932

294 727

297 165

295 657

298 574

Ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo)

66 361

62 536

67 374

63 784

67 756

63 641

68 448

64 055

69 604

64 876

Pradinis ugdymas (1 lygmuo)

59 763

56 863

60 539

57 137

60 851

57 765

59 780

56 902

59 590

56 655

Pagrindinis ugdymas (2 lygmuo)

85 264

79 103

84 262

78 506

84 920

79 659

85 753

81 267

87 559

82 930

Vidurinis ugdymas (3 lygmuo)

36 231

32 395

33 389

30 069

31 211

28 470

32 043

28 654

31 674

28 437

Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo)

8 468

10 075

5 968

6 626

5 193

5 432

4 673

5 418

3 999

4 990

Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos (6 lygmuo)

40 521

47 947

37 502

44 676

34 834

42 296

33 342

41 829

32 531

41 507

Magistrantūros studijos (7 lygmuo)

9 843

17 233

9 648

17 222

9 446

17 145

9 510

17 494

9 552

17 670

Doktorantūra (8 lygmuo)

1 177

1 566

1 176

1 544

1 209

1 524

1 178

1 546

1 148

1 509

Iš darbo ir mokymosi konteksto „iškritusių“ jaunuolių dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis nėra gąsdinanti. Per paskutinius penkerius metus 15–24 metų amžiaus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis padidėjo ir 2021 m. sudarė 10,9 proc. visų to paties amžiaus gyventojų (2017 m. – 9,1 proc.). 18–24 metų jaunuolių, nepasiekusių vidutinio išsilavinimo lygio ir toliau nesimokančių, vertinant pastarąjį dešimtmetį, linkusi mažėti – nuo 7,4 proc. 2011 m. iki 5,4 proc. 2021‑aisiais. Skirtis tarp lyčių šiuo klausimu akivaizdi, ypač tarp vidutinio lygio išsilavinimo nepasiekusiųjų.

Neformalusis vyresnio amžiaus žmonių švietimas – trečiojo amžiaus universitetai

Visuomenei vis labiau senstant, daugiau dėmesio skiriama sąlygų, padedančių vyresniojo amžiaus asmenims išlikti aktyviu ir visaverčiu visuomenės nariu, sukūrimui. Vienas iš būdų sukurti tokias sąlygas – specialių mokymo įstaigų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, steigimas.

Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas¹ nurodo, kad tokio pobūdžio įstaigas kurti gali neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi.

Trečiojo amžiaus universitetas – tai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, teikiantys vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius¹.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų problema

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, atlikęs vyresnio amžiaus žmonių neformaliojo švietimo situacijos analizę ir tyrimus², skelbia, kad Lietuvoje yra žinomi 66 savarankiškai veikiantys trečiojo amžiaus universitetai (TAU) (2018 m. duomenys). Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR) įregistruotos 23 neformaliojo švietimo institucijos, savo pavadinime turinčios žodžius trečiojo amžiaus universitetas.

Egzistuoja bendros neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar mokymosi paslaugas teikiančių institucijų sistemos nebuvimo problema, todėl skirtinguose šaltiniuose tokių institucijų skaičius gali skirtis.

Trečiojo amžiaus universitetų pradininkas – 1995 m. įsteigtas Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas Vilniuje

Ši informacija parengta remiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ir tai nėra oficialioji statistika.

Dėkojame Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui už bendradarbiavimą.