Seminaras Europos statistikos dienai paminėti „Statistikos sklaidos realijos ir vizijos. Skaičiai EMOJI kartai“

 

Šį rudenį Europos statistikai antrą kartą minėjo Europos statistikos dieną. Minint šią dieną siekiama didinti Europos piliečių suvokimą, kokia svarbi ir vertinga yra oficialioji statistika visuomenės gyvenime. Jausdamas atsakomybę dėl objektyvios ir patikimos informacijos pateikimo visuomenei, tinkamo statistikos supratimo ir interpretavimo, norėdami efektyviai reaguoti į pokyčius, gruodžio 1 d. Lietuvos statistikos departamentas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka organizavo seminarą „Statistikos sklaidos realijos ir vizijos. Skaičiai EMOJI kartai“.

Statistikų bendruomenė jau seniai diskutuoja apie statistinės informacijos pateikimo būdus. Pastebima tendencija, kad statistiką ima vartoti ir ja remtis žmonės, kurie anksčiau niekada to nedarė. Tai nulėmė didžiulė informacijos sklaida per socialinius tinklus. Socialinių tinklų žvaigždės dažnai cituoja statistiką. Skaičių pateikimas ne ekspertams, o mažiau įgudusiems, tačiau smalsiems žmonėms turi būti kitoks. Lentelių ir sudėtingų diagramų tokie vartotojai neįstengia arba neturi laiko analizuoti. Ši situacija pažįstama ir nuolat skubantiems sprendimų priėmėjams. Be to, pastaruoju metu itin išryškėjo fake news fenomenas, kai patraukliai pateikiami neteisingi skaičiai traktuojami kaip tiesa (pavyzdžiui, kainų palyginimai įvairiose šalyse ir Lietuvoje).

Pradėdama seminarą Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė akcentavo oficialiosios statistikos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje ir statistikai keliamus vis didesnius reikalavimus. Statistinė informacija turi būti prieinama ir įdomi skirtingiems vartotojams.

„Mes, susitikdami su statistikos vartotojais, bendraudami su jais tiesiogiai ir socialiniuose tinkluose, pastebime akivaizdų poreikį lakoniškai, vaizdžiai ir koncentruotai pateikti oficialiąją statistiką, kaip paprastą ir aiškų produktą. Apie tai diskutuoja ir visa Europos statistikų bendruomenė“, – sakė V. Lapėnienė.

_______________________

Emoji – mažytis paveikslėlis, ikonėlė arba simbolis, naudojamas mobiliuose prietaisuose bei kitoje elektroninėje komunikacijoje. Jie įterpiami tekstiniuose pranešimuose, socialiniuose tinkluose, elektroniniuose laiškuose ir kitose bendravimo platformose. Sumanyti emoji buvo Japonijoje ir iki šiol kaip vienas populiariausių bendravimo įrankių klesti visame pasaulyje. Šiuo metu itin ant bangos – vizualinis turinys, o tuo tarpu nuobodokas, lėkštas tekstinis pamažu išstumiamas iš komunikacijos. Vidutiniškas suaugęs žmogus gali skirti vos pora minučių dėmesį patrauksiančiam turiniui. Žmonės daug greičiau įsisavina vizualiniu turiniu pateikiamą informaciją, nes jų smegenys paprasčiausiai susietos su paveikslėlių supratimu.
 

Kaip kalbėsime Emoji kartai? (PPTX)
(Laima Grižaitė, Lietuvos statistikos departamentas, el. p. laima.grizaite@stat.gov.lt)

Pranešime pristatyta seminaro problematika. Trumpai apžvelgti statistikos vartotojai pagal kartas: tyliąją, prarastąją, X, Y, Z ir Alfa. Socialinių tinklų įtaka nebediskutuojama, komunikacijos specialistai dabar bando nuspėti, kokie bus ateities vartotojų poreikiai, kaip reikia bendrauti su Z ir Alfa kartomis. Didžiosios naujienų agentūros jau dabar savo publikuojamuose pranešimuose nešykšti piktogramų ir emocijų, taip bandydamos sudominti naujųjų kartų vartotojus, kurie nemėgsta skaityti ir informaciją suvokia per emociją bei mokosi, ieško žinių socialiniuose tinkluose.

Pirmiausia pristatytas eksperimentas departamento feisbuke, žmonių buvo paprašyta užrašyti sakinius su statistine informacija naudojant emodžius. Gauta įdomių pavyzdžių. Žinutės su emodžiais jau senokai naudojamos turizmo agentūrų postuose socialiniuose tinkluose ar net BBC žinutėse. Iš pirmo žvilgsnio, tas jausmaženklių kratinys visai nesuprantamas, bet gal nemokame skaityti?

Kiekviena karta be kitų bruožų ir tik jai būdingų ypatybių, renkasi ir skirtingus informacijos ir komunikacijos kanalus. Nereikia stebėtis, kad Lietuvoje, beje, kaip ir visame pasaulyje vis dar didelę įtaką daro televizija, nes baby boom’o vaikų, kurie dabar jau nebe vaikai, yra dauguma, jie naudoja kitus komunikacijos kanalus, nei jaunimas. Panagrinėkime truputį giliau.

Informacijos srautas dabar yra nepalyginimai didesnis nei prieš keletą dešimčių metų. Vyksta tam tikra revoliucija informacijos lauke. Keičiasi informacijos paieškos būdai, labai svarbu atsirinkti informaciją. Karta, apie kurią kalbama seminare, užaugo su technologijomis rankose ir socialinių tinklų algoritmais galvose. Dauguma tų žmonių puikiai jaučia nerašytas bendravimo socialiniuose tinkluose taisykles, skiria, kas yra plačiai auditorijai, o kas tik saviems. Ne vienas z kartos atstovas turi true ir false profilius, vieną – draugams, kitą – tėvams.

Kas gi svarbu šiai emodžių kartai? Pranešėjos 12 metų dukterėčia Laura: naudojasi paraleliai keliais socialiniais tinklais. Pirmenybę teikia snapchat, neišliekančio turinio platformai, po jos – instagramui, feisbuke yra gana pasyvi (palaikina savo mamos ir tetos įrašus), kartais „parašo“ komentarą. Jos mylimiausia celebritė, kurią seka ir visos draugės, yra daininkė Ariana Grande, dažniausia skelbianti selfius ir daugybę emodžių ir turinti 115 mln. sekėjų.

Taigi, jei norime užmegzti ryšį su Millenialsais ir Z karta, turime būti ten, kur jie yra, t. y. socialinėse medijose ir kalbėti jų kalba. Jie yra socialinių tinklų akrobatai ir virtuozai, besinaudojantys keliais tinklais paraleliai ir neturintys laiko skaityti. Jie reiklūs viskam, taip pat ir informacijos pateikimui. Ir jei informacija neįdomiai pateikta, tai, deja, paties pateikėjo bėda. Ką daryti? Kai vienas Londono universiteto žurnalistikos profesorius pasakė: nepanikuoti! Visi kalba apie 8 sekundžių dėmesio laiką. Taigi, pasistengti „užkabinti“ skaitytoją per 8 sekundes, kitaip – viso gero.
 

Humanizing statistics – modernising Eurostat's dissemination products (Statistika arčiau žmogaus – Eurostato sklaidos produktų modernizavimas) (PPTX)
(Tymothy Allen, Eurostatas, el. p. Timothy.Allen@ec.europa.eu)

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) komunikacijos vadovas Tymothy’is Allenas aptarė Europos statistikos sklaidos realijas, pasidalijo patirtimi kuriant produktus, patrauklius šiuolaikiniam vartotojui.

„Gaminti“ aukštos kokybės informaciją anaiptol nepakanka šiame greito vartojimo informacijos pasaulyje, ši informacija privalo būti patraukli, vizuali, lengvai atpažįstama, suprantama, lengvai perpanaudojama. Atnaujinta Eurostato svetainė paremta būtent šiais principais. Nors ankstesnės versijos turinys perkeltas visas, jis pateiktas visiškai kitaip – vengiant ilgų tekstų „paklodžių“, aprašymų ir pan. Kituose Eurostato produktuose – leidiniuose, infografikuose – vizualizacijos aspektas yra bene svarbiausias.
 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos statistinės informacijos sklaidos patirtis
(Parengė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė, skaitė Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiosios metodininkės Dalia Jaskonienė ir Roberta Šurkutė)

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos patirtis, rengiant ir skleidžiant statistinę informaciją apie šalies bibliotekas ir Lietuvos spaudą, buvo pristatyta Informacijos mokslų departamento direktorės dr. Nijolės Bliūdžiuvienės pranešime. Trumpai apžvelgta visa informacijos sklaidos raida: praeitis, dabartyos ir ateitis. Pranešimo pabaigoje pristatytas naujasis elektroninis bibliotekos leidinys „Lietuvos bibliotekų 2016 m. statistika“
 

Statistika žaliems dizaineriams – vertinga bendradarbiavimo patirtis (PDF)
(Jonas Malinauskas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino studijų programos komiteto pirmininkas ir dėstytojas, j.malinauskas@vtdko.lt)

Pranešime kalbėta apie statistinės informacijos vizualizavimo principus ir galimybes bei bendradarbiavimą su Lietuvos statistikos departamentu kuriant statistinius infografikus. Pirmiausia apžvelgta grafinio dizaino programa kolegijoje – tikslai ri organizavimo principai, paskui pereita prie konkrečių pavyzdžių analizės, perteikusios vizualizavimo principus.
 

Kaip nepamesti galvos statistikos duomenų bazėse? (PPTX)
(Giedrė Norvaišienė, Lietuvos statistikos departamentas, el. p. giedre.norvaisiene@stat.gov.lt)

Lietuvoje oficialiąją statistiką, be Lietuvos statistikos departamento, rengia 21 valstybės institucija ir Lietuvos bankas, vadovaudamiesi metine Oficialiosios statistikos darbų programa. Siekiama, kad visa oficialioji statistika taptų visuomenei prieinama per vienus vartus – Oficialiosios statistikos portalą, kurio vaidmuo dvigubas – tai priemonė statistikos kūrėjams ir informacijos šaltinis vartotojams. Kadangi OSP plėtros ir egzistavimo teisinis pagrindas yra oficialiosios statistikos darbų programa, atsiranda prielaidos sistemingam planavimui. Tačiau didžiausia integracijos į portalą nauda yra visuomenei – statistinės informacijos vartotojams, kurie gauna prieigą prie bendrais principais pateikiamos informacijos.

Pranešime taip pat trumpai apžvelgtos vartotojų grupės ir jų egsena atsižvelgiant į IT ir statistinio raštingumo lygį. Akcentuotas tikslas organizuoti Oficialiosios statistikos portalą taip, kad ir profesionalas, ir visiškai nepatyręs vartotojas gebėjų ilgai netrukdamas rasti norimą informaciją. Tam pasitelkti ir kitų svetainių, kuriose pateikiama statistinė informacija, pavyzdžiai. Įvardyta integracijos į vieną portalą nauda ir suteikiamos galimybės (perpublikavimo, neinvestuojant papildomų lėšų ar pastangų ir pan.).
 

Istorijos pasakojimas geografinės informacijnės sistemos (GIS) priemonėmis
(Jana Vanagė, Lietuvos statistikos departamentas, el. p. jana.vanage@stat.gov.lt)

Kasmet atliekame statistikos vartotojų nuomonių tyrimus. Kasmet jie išsako vis didesnį detalesnio teritorinio lygmenes statistikos poreikį. Iš esmės GIS aplikacijos buvo sukurtos ir vėliau tobulinamos atsižvelgiant į būtent šį augantį detalios erdvinės / teritorinės statistikos poreikį. Tačiau nemenkos investicijos į GIS technologijas ir GIS paslaugų vartojamumas kol kas gerokai prasilenkia – vartojančiųjų šias paslaugas skaičius auga per lėtai. O pats vartotojo profilis išlieka tas pats – rimtas vartotojas, profesionalas, ekspertas.

Taigi, detalios, žemėlapiuose visualizuotos statistikos poreikis auga, tačiau paslaugos vartojamumas kol kas apsiriboja specifine siaura profesionalų auditorija. Viena vertus, vizualus statistikos pateikimas vartotojams turėtų būti lengviau suprantamas nei sofistikuotos RDB lentelės, kita vertus – vartotojai akivaizdžiai dar nėra „susidraugavę“ su šia priemone.

GIS dalį Oficialiosios statistikos portale susidaro 3 aplikacijos: analizės įrankio dalis rodiklių duomenų bazėje, kuri leidžia atvaizduoti statistinius rodiklius žemėlapyje pagal administracines teritorijas, interaktyvus atlasas, kuris leidžia analizuoti duomenis erdvėje ir laike, bei detaliosios statistikos aplikacija, kurioje šiuo metu pateikiami gyventojų ir žemės ūkio surašymų rodikliai detalesniu teritoriniu lygmeniu.

Pirma GIS aplikacija yra integruota į Rodiklių duomenų bazę. Ji leidžia vartotojui susikurti pačiam žemėlapį iš pasirinktų statistinių rodiklių. Vienas rodiklis nukeliauja į pagrindą, kuris bus atvaizduojamas pasirinkta spalvų gama pagal pasirinktą intervalų skaičių, metodą ir teritoriją. Kiti pasirinkti rodikliai atvaizduojami grafikais. Yra galimybė pasirinkti burbulinę, stulpelinę (rodikliams arba metams palyginti) ar skritulinę diagramas (struktūrizuotiems duomenims atvaizduoti). Žemėlapį galima išsispausdinti arba įrašyti į laikmeną pasirinktu formatu. Taip pat numatyta galimybė pasidalyti susikurtu žemėlapiu socialiniuose tinkluose.

Antra aplikacija – interaktyvus atlasas. Aplikacija skirta statistiniams rodikliams analizuoti laiko ir erdvės atžvilgiu, taip pat lyginti juos tarpusavyje. Aplikacija turi tiesioginį ryšį su duomenų baze, todėl interaktyviame atlase nauji duomenys atsiranda iš karto juos paskelbus duomenų bazėje. Aplikacija turi dvi sritis: „Bendroji statistika“, kurioje yra sudėti kasmet atnaujinami rodikliai, ir „Surašymai“, kurioje pavaizduojami tik surašymo rezultatai. Interaktyviame statistiniame atlase yra galimybė apžvelgti statistiką pagal apskritis ar savivaldybes. Nauja funkcija – galimybė į vieną langą įsikelti iki keturių žemėlapių ir juos palyginti tarpusavyje. Kiekvienam žemėlapiui galima pasirinkti skirtingus rodiklius arba tą patį rodiklį skirtingu laikotarpiu.

Trečioji yra detaliosios statistikos aplikacija. Ji skirta surašymų rezultatams detalesniu lygmeniu nei administracinės teritorijos pavaizduoti. Detaliosios statistikos aplikacija išsiskiria tuo, kad bene pirmą kartą Lietuvoje paprastam vartotojui geografiniai duomenys pateikiami gardelių principu, tačiau vartotojui suteikiama galimybė ir pačiam apsibrėžti norimą teritoriją.
 

„Eglutė skarota“. Oficialioji statistika studento Tomo žvilgsniu (PPTX)
(Tomas Aliukas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos III kurso studentas, tomas@aliukas.lt)

Pranešime studentas Tomas Aliukas pasidalijo įspūdžiais apie patį kūrybinį procesą, kurio rezultatas buvo pripažintas geriausiu praėjusių metų infografiku ir tapo kalėdinio atviruko prototipu.
 

 

 Dėkojame dalyviams už šypsenas!