Žmonės

2022 m. internetu naudojosi 88 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2021 m. – 87 proc.). Vyresnio amžiaus gyventojai internetu naudojasi mažiau, nei jaunimas. Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 100 proc., iš 65–74 metų amžiaus – 57 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 2 procentiniais punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis.

82 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (94 proc. tokio amžiaus internautų), 4,5 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (5 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi, ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 87 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų.

Asmenys, kurie naudojosi internetu
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Asmenys, kurie naudojosi internetu, pagal lytį ir amžiaus grupes 2022 m.
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Asmenys, kurie naudojosi internetu, pagal užimtumą 2022 m.
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, naujienoms skaityti ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 84 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (96 proc. tokio amžiaus internautų), 80 proc. ieškojo informacijos apie prekes ir paslaugas (88 proc. internautų), 77 proc. skaitė naujienas (91 proc. internautų), 75 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (85 proc. internautų). Internetu mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar savišvietos tikslais naudojosi 32 proc. (37 proc. internautų).

Asmenys, kurie naudojosi internetu asmeniniais tikslais, pagal lytį 2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per paskutinius 12 mėnesių pasinaudojo 74 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 83 proc. tokio amžiaus internautų. Daugiausia šiomis paslaugomis naudojosi 25–34 metų amžiaus gyventojai (97 proc.), mažiausiai (31 proc.) – vyriausios (65–74 metų) amžiaus grupės gyventojų. 61 proc. gyventojų naudojosi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų svetainėmis prieigai prie įrašų apie save, pvz., jungėsi prie e. sveikatos, „Sodros“ ir kt. informacinių sistemų, 60 proc. gyventojų siuntėsi oficialius dokumentų blankus (pvz., galimybių pasą), kas antras 16–74 metų amžiaus gyventojas internetu pateikė pajamų mokesčio deklaraciją. Kas šeštas gyventojas internetu pateikė prašymus oficialiems dokumentams ar pažymėjimams tokiems kaip mokslo baigimo, gimimo, santuokos, ištuokos ir kt. gauti, tiek pat jų (16 proc.) pateikė prašymą dėl išmokos (pensijos, išmokos vaikui) ar priėmimo į darželį, mokyklą. Asmenys, kurie nepateikė jokių prašymų ar skundų per valdžios institucijų ar viešųjų paslaugų svetaines, kaip pagrindinę to priežastį nurodė, kad jiems nebuvo poreikio (91 proc. internautų). Tarp kitų priežasčių – žinių, įgūdžių trūkumas (6 proc.), ar asmens vardu tai atliko kitas asmuo (4 proc.).

Trečdalis gyventojų, kurie naudojosi valstybės institucijų ar kitų viešųjų įstaigų paslaugomis, nurodė, kad susidūrė su tam tikrais sunkumais: 21 proc. gyventojų susidūrė su techninėmis problemomis (svetainė ilgai krovėsi, strigo), 19 proc. nurodė, kad svetaine buvo sudėtinga naudotis dėl nepatogumo, vartojamų neaiškių formuluočių ir pan., 5 proc. gyventojų negalėjo pasinaudoti paslauga naudodamiesi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.

Asmenys, naudojęsi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis 2022 m.
Per 12 mėn. iki apklausos

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Asmenys, naudojęsi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis

Asmenys, kurie neteikė prašymų ar skundų per valdžios institucijų ar viešųjų paslaugų svetaines

Asmenys, susidūrę su problemomis naudodamiesi valdžios institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis

   Verslas

2021 m. informaciją iš valstybės institucijų interneto svetainių naudojo 89,2 proc. įmonių: 87,2 proc. – informaciją naudojo administravimo procesams, 69,9 proc. – komercinei veiklai, 64,7 proc. – elektroninėms paslaugoms kurti ar teikti.

Įmonių bendravimas internetu su valstybės institucijomis

2021 m. – duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Įmonių bendravimas internetu su valstybės institucijomis pagal įmonių dydžio grupes 2021 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Elektronines socialinės žiniasklaidos priemones darbo tikslams 2022 m. naudojo 57,7 proc. šalies įmonių. 90,6 proc. – didelėse įmonėse, 69,8 – vidutinėse įmonėse ir 53,9 proc. – mažose įmonėse.

Socialinių žiniasklaidos priemonių naudojimas įmonėse pagal įmonių dydžio grupes

2022 m. – duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.