2019 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

Demografija

 

 

2020 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus), 2016 m. pradžioje – atitinkamai 29 ir 22.

 

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai
Šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko vaikų (0–14 metų amžiaus) ar pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) asmenų, metų pradžioje

Created with Highcharts 6.1.4222223232323232323232929292930303030313151515252535353535454Vaikų (0–14 metų amžiaus)Pagyvenusių asmenų (65 metų ir vyresnio amžiaus)Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas20162017201820192020*0102030405060

____________________
* Išankstiniai duomenys.

 

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus (2019 m. pradžioje – 2 mln. 794,2 tūkst.). Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo (2018 m. – imigravo 3,3 tūkst. mažiau negu emigravo) ir neigiama natūrali kaita – mirė 10,7 tūkst. daugiau žmonių negu gimė (2018 m. – mirė 11,4 tūkst. daugiau negu gimė).

2019 m. gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 m. Pernai 1 tūkst. gyventojų teko 9,9 gimusiojo (2018 m. – 10,0). 2019 m. mirė 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2018 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,1 (2018 m.) iki 13,7 (2019 m.).

2019 m. iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau negu 2018 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 11,5 (2018 m.) iki 10,5 (2019 m.). 2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 11,2 tūkst. (38,6 proc., arba 1,4 karto) daugiau negu 2018 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.).

 

Pagrindiniai demografiniai rodikliai
Nuolatinių gyventojų skaičiaus sumažėjimo / padidėjimo priežastys

Created with Highcharts 6.1.4-10,3-10,3-10,5-10,5-11,5-11,5-11,4-11,4-10,7-10,7-22,4-22,4-30,2-30,2-27,5-27,5-3,3-3,310,810,8-32,7-32,7-40,7-40,7-39,0-39,0-14,7-14,70,10,1Dėl natūralios gyventojų kaitosDėl neto tarptautinės migracijosBendras sumažėjimas / padidėjimas20152016201720182019*-50-40-30-20-1001020
 

2015

2016

2017

2018

2019*

2019* m., palyginti su 2018 m., padidėjimas, sumažėjimas (–)

asmenys

proc.

Nuolatinių gyventojų skaičius metų pabaigoje

2 888 558

2 847 904

2 808 901

2 794 184

2 794 329

145

0,0

Gyvų gimusių kūdikių skaičius

31 475

30 623

28 696

28 149

27 729

–420

–1,5

Mirusiųjų skaičius

41 776

41 106

40 142

39 574

38 378

–1 196

–3,0

Emigravo

44 533

50 333

47 925

32 206

29 273

–2 933

–9,1

Imigravo

22 130

20 162

20 368

28 914

40 067

11 153

38,6

grįžo Lietuvos Respublikos piliečių

18 383

14 207

10 155

16 592

20 412

3 820

23,0

imigravo užsieniečių

3 747

5 955

10 213

12 322

19 655

7 333

59,5

____________________
* Išankstiniai duomenys.

 

2019 m. 10,1 tūkst. (34,6 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. (8,8 proc.) – į Vokietiją, 2,4 tūkst. (8,1 proc.) – į Norvegiją, 2,2 tūkst. (7,5 proc.) – į Ukrainą, 1,6 tūkst. (5,5 proc.) – į Airiją. Palyginti su 2018 m., emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę sumažėjo 2 tūkst. (16,7 proc.), į Vokietiją – 590 (18,6 proc.), į Norvegiją – 629 (21 proc.), Airiją – 401 (19,9 proc.), o į Ukrainą – padidėjo 1,1 tūkst., arba dukart.

 

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę)

Created with Highcharts 6.1.410,112,221,623,319,02,63,24,13,83,32,43,05,03,92,92,21,62,03,44,23,2Jungtinė KaralystėVokietijaNorvegijaUkrainaAirija2019*2018201720162015061218243036

____________________
* Išankstiniai duomenys.

 

2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 50,9 proc. visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 3,8 tūkst. (23 proc.). 2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, jie sudarė 49,1 proc. visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 7,3 tūkst., arba 1,6 karto. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Pernai, palyginti su 2018 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – dukart, Rusijos piliečių –1,3 karto.

 

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.18,418,414,214,210,210,216,616,620,420,43,73,76,06,010,210,212,312,319,719,76,34,93,65,97,31,32,13,64,47,1Grįžę LR piliečiaiImigravę užsieniečiaiGrįžusių LR piliečių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojųImigravusių užsieniečių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų20152016201720182019*06121824036912

____________________
* Išankstiniai duomenys.

 

2019 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., iš Jungtinės Karalystės padidėjo 2 tūkst., arba 1,3 karto, Norvegijos – 162 (1,1 karto), Vokietijos – 243 ir Airijos – 225 (po 1,3 karto).

 

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę)

Created with Highcharts 6.1.4Values9,67,64,96,38,72,01,91,01,32,01,51,20,60,81,01,51,20,81,22,0Jungtinė KaralystėNorvegijaVokietijaAirija2019*201820172016201500,511,522,533,544,555,566,577,588,599,51010,51111,51212,51313,51414,51515,5

____________________
* Išankstiniai duomenys.

 

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 423,1 tūkst. (15,1 proc.) vaikų (iki 14 metų amžiaus) ir 555,9 tūkst. (19,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus), t. y. vaikų buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. „Seniausios“ apskritys buvo Utenos, Alytaus ir Panevėžio, kur pagyvenę žmonės sudarė 24,6–23,2 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus, o „jauniausios“ – Vilniaus ir Klaipėdos, kur vaikai sudarė 16,5–16,2 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus. Didžiausia darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų dalis (66,6 proc.) buvo Vilniaus apskrityje.

 

Nuolatiniai gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes
Metų pradžioje, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi

  2020*
Created with Highcharts 6.1.4Amžiaus grupės15,115,115,014,814,765,065,165,465,966,319,919,819,619,319,00 – 1415 – 64≥ 652020*201920182017201602,557,51012,51517,52022,52527,53032,53537,54042,54547,55052,55557,56062,56567,57072,57577,58082,58587,59092,59597,5100

 

Created with Highcharts 6.1.4Amžiaus grupės12,915,016,214,613,414,014,615,412,216,563,664,764,564,763,464,664,164,663,266,623,520,319,320,723,221,421,320,024,616,90 – 1415 – 64≥ 65Alytaus apskritisKauno apskritisKlaipėdos apskritisMarijampolės apskritisPanevėžio apskritisŠiaulių apskritisTauragės apskritisTelšių apskritisUtenos apskritisVilniaus apskritis02,557,51012,51517,52022,52527,53032,53537,54042,54547,55052,55557,56062,56567,57072,57577,58082,58587,59092,59597,5100

 

______________________
* Išankstiniai duomenys.