Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

• pavojaus aplinkai;

• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

• neteisėtos veiklos finansavimo;

• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

• neteisėtu būdu įgyto turto;

• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

• kitų pažeidimų.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:

• Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;

• Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;

• Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Dokumento atnaujinimo data: 2023-01-26