???warnOperationFailedBecauseWarning???

Darbo sąnaudos 2012 m.

2012 M. DARBUOTOJO VIDUTINĖS METINĖS DARBO SĄNAUDOS SUDARĖ 34,7 TŪKST. LITŲ

2012 m. darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias) sudarė 34 734 litus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pramonės ir statybos įmonėse darbo sąnaudos sudarė 33 145 litus, o paslaugų įmonėse – 35 326 litus.

Didžiausios darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 69 077 litai (du kartus didesnės nei vidutinės metinės šalies ūkyje), informacijos ir ryšių įmonėse – 55 699 litai (1,6 karto didesnės), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonėse – 48 970 litų (1,4 karto didesnės nei šalies ūkyje).

Mažiausios darbo sąnaudos buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 19 025 litai, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo – 25 938 litai, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 27 165 litai, kurios atitinkamai 45,2, 25,3 ir 21,8 procento buvo mažesnės nei šalies ūkyje.

1 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pagal ekonominės veiklos rūšis 2008 ir 2012 m.
Litais

PER KETVERIUS METUS DARBO SĄNAUDOS NEŽYMIAI SUMAŽĖJO

Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos 2012 m., palyginti su 2008 m., pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sumažėjo 0,9 procento. Labiausiai darbo sąnaudos mažėjo statybos, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse, atitinkamai 19, 9,8 ir 9,5 procento. Informacijos ir ryšių, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, švietimo įmonėse darbo sąnaudos didėjo labiausiai, atitinkamai 21,4, 10,8 ir 7,6 procento.

2 pav. Darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2012 m.
Palyginti su 2008 m., procentais

Ekonominės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.):

B–S

pramonė, statyba ir paslaugos

J

informacija ir ryšiai

B–F

pramonė ir statyba

K

finansinė ir draudimo veikla

G–S

paslaugos

L

nekilnojamojo turto operacijos

B

kasyba ir karjerų eksploatavimas

M

profesinė, mokslinė ir techninė veikla

C

apdirbamoji gamyba

N

administracinė ir aptarnavimo veikla

D

elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

O

viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

E

vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

P

švietimas

F

statyba

Q

žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

G

didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

R

meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

H

transportas ir saugojimas

S

kita aptarnavimo veikla

I

apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

 

 


DIDESNĖSE ĮMONĖSE – DIDESNĖS DARBO SĄNAUDOS

Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos priklausė nuo įmonės dydžio (pagal darbuotojų skaičių) – kuo didesnė įmonė, tuo didesnes išlaidas turėjo darbdavys samdydamas darbuotoją. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse sudarė 23 979 litus, o turinčiose nuo 10 iki 49 darbuotojų – 30 350 litų. Šiose įmonių dydžio grupėse (nuo 1 iki 9 ir nuo 10 iki 49 darbuotojų) darbo sąnaudos buvo atitinkamai 31 ir 12,6 procento mažesnės nei vidutinės metinės šalies ūkyje. Įmonėse, turinčiose daugiau kaip 1 000 darbuotojų, darbo sąnaudos sudarė 41 788 litus, arba 20,3 procento daugiau nei šalies ūkyje ir 1,7 karto daugiau nei mažose įmonėse (nuo 1 iki 9 darbuotojų).

3 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pagal įmonių dydžio grupes 2008 ir 2012 m.
Palyginti su visomis darbo sąnaudomis šalies ūkyje, procentais

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse 2012 m. sudarė 19,75 lito, didžiausios (38,41 Lt) buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, o mažiausios (10,44 Lt) – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

4 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pagal ekonominės veiklos rūšis 2012 m.

DIDŽIAUSIOS DARBO SĄNAUDOS IŠLIEKA VILNIAUS APSKRITYJE

Vidutinės metinės darbuotojo darbo sąnaudos didžiausios buvo Vilniaus apskrityje – 39 852 litai (14,7 proc. didesnės nei vidutinės metinės šalies ūkyje), ir Klaipėdos apskrityje – 34 729 litai. Mažiausios vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo Tauragės apskrityje – 27 890 litų, Marijampolės apskrityje – 28 501 litas, atitinkamai 19,7 ir 17,9 procento mažesnės už vidutines metines šalies ūkyje. Darbdavys, samdydamas darbuotoją, per metus Vilniaus apskrityje turėjo 1,4 karto daugiau išlaidų nei Tauragės apskrityje. 2012 m., palyginti su 2008 m., darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus apskritį.

5 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pagal apskritis 2008 ir 2012 m.
Litais

DARBO UŽMOKESTIS PINIGAIS IR IŠMOKOS NATŪRA BEI DARBDAVIO SOCIALINĖS ĮMOKOS IR IŠMOKOS SUDARO DIDŽIAUSIĄ DARBO SĄNAUDŲ DALĮ

2012 m., palyginti su 2008 m., vidutinės metinės ir vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos vienam darbuotojui mažėjo, bet darbo sąnaudų struktūra išlieka beveik nepakitusi. 2012 m. darbo sąnaudų didžiąją dalį sudarė bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra – 72,1 procento, bei darbdavio socialinės įmokos ir išmokos – 27,7 procento. Likusią darbo sąnaudų dalį sudarė profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos – 0,2 procento, įmokos į garantinį fondą – 0,1 procento, ir kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotoją – 0,04 procento. Darbdavio gautos subsidijos darbo užmokesčiui, kurios sumažina darbdavio išlaidas, sudarė 0,2 procento, palyginti su visomis darbo sąnaudomis. Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra atskirose ekonominės veiklos rūšyse svyravo nuo 58,7 procento (transporto ir saugojimo veiklos įmonėse) iki 75,2 procento (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos įstaigose), palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis šalies ūkyje. Darbdavio socialinių įmokų ir išmokų šalies ūkyje didžiąją dalį (22,5 proc., palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis) sudarė darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 18,4 procento (transporto ir sandėliavimo veiklos įmonių) iki 23,5 procento (vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos įmonių).

Darbo sąnaudų struktūra 2008 ir 2012 m.

Darbo sąnaudų elementai

 

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudų
elementai, palyginti
su visomis darbo
sąnaudomis, proc.

darbuotojo vidutinės metinės, Lt

vienos dirbtos valandos, Lt

Darbo sąnaudos

2012

34 734

19,75

100,0

2008

35 057

20,14

100,0

Kompensacija darbuotojams

2012

34 670

19,72

99,8

2008

35 000

20,10

99,8

Bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra

2012

25 047

14,24

72,1

2008

25 331

14,55

72,3

Tiesioginis darbo užmokestis, priemokos ir specialiosios išmokos

2012

22 714

12,92

65,4

2008

23 196

13,32

66,2

Tiesioginis darbo užmokestis

2012

21 310

12,12

61,4

2008

21 523

12,36

61,4

Nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos

2012

1 404

0,80

4,0

2008

1 674

0,96

4,8

Darbo užmokestis už nedirbtas dienas

2012

2 201

1,25

6,3

2008

2 078

1,19

5,9

Išmokos natūra

2012

130

0,07

0,4

2008

53

0,03

0,2

Darbdavio socialinės įmokos ir išmokos

2012

9 623

5,47

27,7

2008

9 668

5,55

27,6

Darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos

2012

7 821

4,45

22,5

2008

7 964

4,57

22,7

Kolektyvinėje sutartyje nustatytos ar savanoriškos socialinio draudimo įmokos

2012

22

0,01

0,1

2008

28

0,02

0,1

Privalomosios ligos pašalpos

2012

69

0,04

0,2

2008

109

0,06

0,3

Išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

2012

452

0,26

1,3

2008

464

0,27

1,3

Kitos darbdavio socialinės išmokos darbuotojams

2012

117

0,07

0,3

2008

138

0,08

0,4

Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai)

2012

1 136

0,65

3,3

2008

960

0,55

2,7

Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką

2012

5

0,003

0,02

2008

5

0,003

0,01

Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos

2012

78

0,04

0,2

2008

78

0,04

0,2

Kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus

2012

13

0,01

0,04

2008

14

0,01

0,04

Mokesčiai (darbdavio įmokos į garantinį fondą)

2012

40

0,02

0,1

2008

...

...

...

Darbdavio gautos subsidijos darbo užmokesčiui

2012

67

0,04

0,2

2008

35

0,02

0,1


... – nėra duomenų, nors toks reiškinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo

Sąvokos

Darbo sąnaudos – visos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus (išskyrus darbdavio gautas subsidijas darbo užmokesčiui). Įskaitoma: bruto darbo užmokestis (pinigais) ir išmokos natūra, darbdavio socialinės įmokos ir išmokos; profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos; kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus bei mokesčiai (darbdavio įmokos į garantinį fondą).

Bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį ir išmokos natūra (pvz., visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojo buto išlaikymu, dovanos (natūra) ir kt.).

Darbdavio socialinės įmokos ir išmokos – darbdavio mokamos socialinio pobūdžio įmokos ir išmokos: valstybinio socialinio draudimo įmokos; iš darbdavio lėšų mokamos pašalpos laikino nedarbingumo metu; išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką; išeitinės išmokos; materialinės pašalpos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt.

Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos – darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu.

Kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus – darbdavio išlaidos, atsirandančios įdarbinant darbuotojus (išlaidos įdarbinimo agentūroms už žiniasklaidoje skelbiamus darbo reklaminius skelbimus, kelionės išlaidos kandidatams, pakviestiems pokalbio dėl įdarbinimo, ar įdarbinimo pašalpos įdarbinant naujus darbuotojus); išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur, pvz., muitinės, krašto apsaugos uniformos ir pan.; kitos, nepaminėtos, darbdavio išlaidos.

Mokesčiai (darbdavio įmokos į garantinį fondą) – 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos).

Darbdavio gautos subsidijos darbo užmokesčiui – sumos, skirtos padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas, bet neskirtos socialinės apsaugos ar profesinio mokymo išlaidoms padengti.

 

Darbo sąnaudų statistinis tyrimas atliekamas kas ketveri metai, remiantis jį reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Darbo sąnaudų statistinio tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojo vidutines metines ir vienos dirbtos valandos darbo sąnaudas, detalią jų struktūrą bei pasiskirstymą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis (B–S, EVRK 2 red. dviejų ženklų lygiu), įmonių dydžio grupes ir apskritis.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.



Kontaktinė informacija :

Dalia Lukšienė
Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5) 236 4865
El. p. dalia.luksiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: