???warnOperationFailedBecauseWarning???

Skurdo rizikos rodikliai

PDF  

2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 19,1 proc. Lietuvos gyventojų

Skurdo rizikos lygis 2014 m. šalyje siekė 19,1 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 1,5 procentinio punkto. 2014 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 12,2 proc., kituose miestuose – 22 proc.), kaime – 25,5 proc. Palyginti su 2013 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 0,9 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 1,7 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 6,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2014 m. buvo 241 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2013 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 2,6 proc.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 23,5 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir 2014 m. siekė 17,6 proc. Nors pajamų tyrimo laikotarpiu (2013 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams sumažėjo, išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas nulėmė vaikų ir darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio mažėjimą.

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 20,1 proc. ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2013 m. buvo 238,1 EUR. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2014 m. siekė 20 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir 2014 m. sudarė 18,2 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (34,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. Palyginti su 2013 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto, o bedarbių asmenų – padidėjo 1,6 procentinio punkto.

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais

 

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos
lygis iki socialinių
išmokų (į pajamas
įskai­tytos
senat­vės ir našlių
pensijos, bet
neįskai­tytos
kitos socialinės
išmokos)

2013

2014

2013

2014

Visi gyventojai

20,6

19,1

30,3

27,5

vienas gyvenantis asmuo

33,7

34,9

37,5

38,6

du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų

15,0

12,7

24,1

20,9

du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis,
be vaikų

9,9

7,1

16,7

12,7

trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų

9,2

9,7

17,2

17,8

vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų

42,8

46,0

54,3

52,8

du suaugę asmenys su vienu vaiku

17,4

20,1

26,3

24,2

du suaugę asmenys su dviem ar daugiau vaikų

24,0

19,1

40,2

32,1

trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais

11,6

9,0

22,1

22,5

 

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2014 m. padidėtų iki 27,5 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2014 m. padidėtų nuo 20 iki 30,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 23,5 iki 34,9 proc.

1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2011–2014 m.
Procentais

2 pav. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas, pagal amžių 2011–2014 m.
Procentais

Pastaba. Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2014 m. skurdo rizikos lygis buvo mažiausias. Estijoje skurdo rizikoje 2014 m. gyveno 22,1 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,2 proc. Palyginti su 2013 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,4 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 procentinio punkto.

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis ir riba Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje

 

2013

2014

Estija

Latvija

Lietuva

Estija

Latvija

Lietuva

Skurdo rizikos lygis, procentais

 

 

 

 

 

 

Visi gyventojai

20,7

19,4

20,6

22,1

21,2

19,1

0–17 metų amžiaus

18,5

23,4

26,9

20,2

24,3

23,5

18–64 metų amžiaus

19,7

18,8

19,0

19,9

18,4

17,6

65 metų ir vyresni

27,0

17,6

19,4

31,8

27,6

20,1

Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam
asmeniui, EUR per mėn.

333

233

235

358

260

241


Šaltinis:  Estijos statistikos tarnybos duomenų bazė, 2015 rugpjūčio 17 d.
                 Latvijos centrinio statistikos biuro duomenų bazė, 2015 rugpjūčio 18 d.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2014 m. kovo–birželio mėn., apklausus 5 194 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2014 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2013 m.).

Sąvokos

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, pinigines disponuojamąsias namų ūkio pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.

Ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana yra lygi ekvivalentinėms disponuojamosioms pajamoms asmens, esančio pajamų didėjimo tvarka išdėliotos asmenų eilutės viduryje.

Mediana – vidurinioji reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad vienoje pusėje lieka už medianą didesnės, kitoje pusėje – mažesnės reikšmės.

Namų ūkio disponuojamosios pajamos – bendrosios pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, stipendijos. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos", kuris bus išleistas 2015 m. rugsėjo 4 d.



Kontaktinė informacija :

Regina Deveikytė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4919
El. p.regina.deveikyte@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.