???warnOperationFailedBecauseWarning???

Šalies konkurencingumas (Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimas) 2015–2016 m.

PDF

LIETUVA TARP 140 PASAULIO ŠALIŲ PAKILO IŠ 41 VIETOS Į 36

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo  konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą (2014 m. – 41, 2013 m. – 48, 2012 m. – 45), Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2015 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Aplenkusi JAV ir Jungtinius Arabų Emiratus, į antrą vietą pakilo Šveicarija. Trečią vietą jau antri metai užima Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą iš 37 vietos pakilo į 35 vietą, Latvija – iš 34 nusileido į 37, Estija, kaip ir praėjusiais metais, pasiliko toje pačioje 21 vietoje. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios pagrindinių reikalavimų subindekso sritys: makroekonominės aplinkos – 30 vieta (2014 m. – 42, 2013 m. – 58, 2012 m. – 75), sveikatos bei pradinio išsilavinimo – 36 vieta (2014 m. – 35, 2013 m. – 50, 2012 m. – 39), ir infrastruktūros – 42 vieta (2014 m. – 43, 2013 m. – 41, 2012 m. – 40) sritys, o prasčiausiai – institucinė sritis – 53 vieta (2014 m. – 58, 2013 m. – 61, 2012 m. – 60).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje trečius metus iš eilės buvo JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Honkongas. Lietuva pagal šio indekso vertinimus pakilo dvejomis pakopomis aukštyn – iš 38 į 36 vietą. Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 39 vietą. Estija iš 27 vietos nusileido į 28. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: technologinė parengtis – 22 vieta (2014 m. – 28, 2013 m. – 35, 2012 m. – 33), aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 24 vieta (2014 m. – 26, 2013 m. – 27, 2012 m. – 26). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 78 vieta (2014 m. – 77, 2013 m. – 78, 2012 m. – 74), ir finansų rinkos plėtra – 57 vieta (2014 m. – 65, 2013 m. – 87, 2012 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2015 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, trečioje vietoje – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą (2014 m. – 44 vieta), Latvija iš 61 vietos pakilo į 58, Estija – iš 34 į 31. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 36.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9), terminų nebuvimą pradėti verslą (9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11), galimybę naudotis internetu mokyklose (11).

Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį BVP (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).

Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103).

2015–2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį – 14,8 proc., trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.

Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2014 m.

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2011–2015 m.

 

Vieta tarp pasaulio šalių

2011

2012

2013

2014

2015

Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7)

44 / 4,41

45 / 4,4

48 / 4,41

41 / 4,5

36/4,5

Pagrindinių reikalavimų subindeksas

49

49

43

37

35

Institucinė aplinka

62

60

61

58

53

Infrastruktūra

43

40

41

43

42

Makroekonominė aplinka

73

75

58

42

30

Sveikata ir pradinis išsilavinimas

46

39

50

35

36

Našumą skatinančių veiksnių subindeksas

48

46

47

38

36

Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas

26

26

27

26

24

Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas

64

56

49

47

36

Darbo rinkos veiksmingumas

54

65

69

53

53

Finansų rinkos plėtra

89

87

87

65

57

Technologinė parengtis

34

33

35

28

22

Rinkos dydis

79

74

78

77

78

Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas

48

47

44

44

37

Verslo išmanumo

54

56

48

49

39

Inovacijos

48

43

44

44

36

Tyrime dalyvavusių šalių skaičius

142

144

148

144

140


Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148, 2012 m. – 144, 2011 m. – 142). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2015–2016".

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2015 m. tyrime dalyvavo 118 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 48 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, 52 proc. – turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo žemės ūkio – 3 proc., pramonės – 25 proc., paslaugų veiklos – 72 proc., – įmonės. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių atspindinčių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

 

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report 2015–2016" adresu: http://wef.ch/gcr15.



Kontaktinė informacija :

Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5) 236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.