???warnOperationFailedBecauseWarning???
2017-05-30

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2016 m.


2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.

1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas
Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio

 

Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas

2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 m.

2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis


Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc.

3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2016 m.


Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,2 proc. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2015 m., jų gamyba sumažėjo 5,8 proc. 2016 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,3 mln. dekalitrų, tai 7,9 proc. daugiau nei 2015 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.

2016 m., palyginti su 2015 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.

4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu

 

Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“, 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.


Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

7 pav. Mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių
Higienos instituto duomenys
Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų


2016 m. vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 3,7 karto viršijo moterų. 2016 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 m. – 25,3), kaimo – 24,5 (2015 m. – 24,9).

8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių ir nuo kepenų cirozės ir fibrozės
Higienos instituto duomenys
Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

 

Neblaivių asmenų sukelti eismo įvykiai, nelaimingi atsitikimai darbe, socialinės rizikos šeimos

Policijos departamento duomenimis, 2016 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 m., palyginti su 2015 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1 proc.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2015 m. – 30), iš kurių 9 žuvo (2015 m. – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2015 m. – 5).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,1 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2015 m., jose augo 7,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (7,3 proc.).

Legalaus tabako suvartojimas, kainos, gamyba, importas, eksportas ir vartojimo pasekmės

Išankstiniais duomenimis, 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1284 cigaretės įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (0,3 proc. mažiau nei 2015 m.).

9 pav. Legalaus tabako suvartojimas


Cigarečių gamyba 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 4,8 proc., eksportas padidėjo 11,8 proc., o importas sumažėjo 15,2 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1,7 tūkst. žmonių, arba 63 mažiau nei 2015 m. Dauguma (81,2 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2016 m. 100 tūkst. gyventojų teko 59,6 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 54,3, kaimo gyventojų – 70,3).

Sąvokos

Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.

Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.


Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Priedas



Kontaktinė informacija :

Sigita Mačiuikienė
Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5) 236 4714
El. p. sigita.maciuikiene@stat.gov.lt

Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: