???warnOperationFailedBecauseWarning???

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2017 m.

PDF versija
 

2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas
Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio


Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas

2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.

2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis


Pastebėtina, kad mažų (1–3 darbuotojai) parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2017 m. mažose parduotuvėse ji sudarė beveik 36 proc., kai kuriose parduotuvėse –net 80 proc.

3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2017 m.


Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2, trauktinės – 14,5, Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2016 m., jų gamyba sumažėjo 5 proc. 2017 m. didėjo fermentuotų gėri­mų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų, tai 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo sidro (34,1 proc.), neputojančių gėrimų (28,7 proc.), putojančių fermentuotų gėrimų (1,3 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2017 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 15 proc. mažiau nei 2016 m. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 1,1 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2  proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo.

4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu


Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. 35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.


Higienos instituto duomenimis, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 94 mažiau negu 2016 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.).

7 pav. Mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų

Higienos instituto duomenys
Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų


2017 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 m. – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 m. – 24,5).

8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir dėl kepenų cirozės ir fibrozės
Higienos instituto duomenys
Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų


Neblaivių asmenų sukelti eismo įvykiai, nelaimingi atsitikimai darbe, socialinės rizikos šeimos

Policijos departamento duomenimis, 2017 m. kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 333 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 43 ir buvo sužeista 518 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 18 ir buvo sužeisti 297 žmonės. 2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2016 m. – 32), iš kurių 5 žuvo (2016 m. – 9). Dar 2 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2016 m. – 6).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2017 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2016 m., jose augo 7,1 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (6,6 proc.).

Legalaus tabako suvartojimas, kainos, gamyba, importas, eksportas ir vartojimo pasekmės

2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 202 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (6,4 proc. mažiau nei 2016 m.).

9 pav. Legalaus tabako suvartojimas
Cigaretės


Cigarečių gamyba 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 12,7 proc., eksportas sumažėjo 6,9 proc., o importas padidėjo 13,8 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 650 žmonių, arba 59 mažiau nei 2016 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1).

Sąvokos

Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.

Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.

 

Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

_________________

1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017*

Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 1

 

 

 

 

 

 

 

 

vienam gyventojui

11,5

12,5

12,6

12,4

12,1

12,0

11,3

10,5

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

13,5

14,7

14,7

14,5

14,2

14,0

13,2

12,3

* – išankstiniai duomenys.
atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.

2 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017*

Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

 

 

 

 

 

 

 

 

vienam gyventojui

791

915

907

947

999

1 100

1 094

1 023

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

930

1 074

1 065

1 109

1 170

1 288

1 284

1 202

* – išankstiniai duomenys.

3 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas
Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse

 

2016

2017*

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai

3 417

3 059

–10,5

Alkoholiniai kokteiliai

441

423

–4,1

Vynas

2 151

1 670

–22,4

Fermentuoti gėrimai

3 005

2 539

–15,5

Alus

25 325

23 247

–8,2

Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR

470,9

462,9

–1,7

* – išankstiniai duomenys.

4 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos
Eurais

 

Matavimo vnt.

2016

2017

Alkoholiniai gėrimai1

 

 

 

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

1 l

11,66

13,32

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

1 l

19,88

20,08

Likeris, 20–40 proc. alk.

1 l

17,06

16,93

Viskis, 40 proc. alk.

0,5 l

11,50

11,03

Brendis, 38 proc. alk.

1 l

16,13

17,31

Trauktinė, 36–43 proc. alk.

0,5 l

6,693

7,58

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

0,75 l

6,03

6,10

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

0,75 l

3,40

3,93

Vaisių vynas

0,7 l

1,89

2,97

Vermutas

1 l

9,38

9,07

Putojantis vynuogių vynas

0,75 l

4,34

4,73

Lietuvoje gaminamas alus2

0,5 l

0,72

0,93

Importinis alus2

0,5 l

0,98

1,08

Tabako gaminiai

 

 

 

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

 

 

 

pirmas segmentas (brangiausios)

20 vnt. pakelis

3,75

4,02

antras segmentas (vidutinio kainų lygio)

20 vnt. pakelis

3,06

3,30

trečias segmentas (pigiausios)

20 vnt. pakelis

2,54

2,78

Pypkinis tabakas

50 g

7,66

7,95

1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.
2 Be taros vertės.
3 20–50 proc. alk.

5 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai
palyginti su ankstesniais metais, procentais

 

2016

2017

Visi alkoholiniai gėrimai

2,2

11,7

Spiritiniai gėrimai1

2,4

5,7

Vynas, fermentuoti gėrimai2

1,9

7,4

Alus

1,8

25,9

Tabako gaminiai

7,5

7,5

1 Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai.
2 Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.

6 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių gamyba

 

2016

2017

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

1 086

1 031

–5,0

Vynas

481

409

–15,0

Fermentuoti gėrimai

5 335

5 460

2,3

Alus

29 991

29 651

–1,1

Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.)

104,8

87,3

X

 

7 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių importas

 

2016

2017

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

837

909

8,5

Vynas

8 776

9 952

13,4

Fermentuoti gėrimai

1 679

1 532

–8,8

Alus

5 272

5 896

11,8

Cigaretės, mln. vnt.

3 811,0

4 335,2

13,8

– negalutiniai duomenys.

8 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių eksportas

 

2016

2017

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

516

590

14,3

Vynas

5 518

6 687

21,2

Fermentuoti gėrimai

2 984

3 615

21,2

Alus

6 823

8 198

20,1

Cigaretės, mln. vnt.

30 248,9

28 172,7

–6,9

◘ – negalutiniai duomenys.

9 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia

 

2016

2017

Neto darbo užmokestis, EUR

602,3

660,2

Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais

8,7

9,6

Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais

 

 

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

52

50

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

30

33

Likeris, 2040 proc. alk.

35

39

Viskis, 40 proc. alk.

26

30

Brendis, 38 proc. alk.

37

38

Trauktinė, 36–43 proc. alk.

451

44

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

75

81

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

133

126

Vaisių vynas

223

156

Vermutas

64

73

Putojantis vynuogių vynas

104

105

Lietuvoje gaminamas alus

418

355

Importinis alus

307

306

Galimybė įsigyti tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.

 

 

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

 

 

pirmas segmentas (brangiausios)

161

164

antras segmentas (vidutinio kainų lygio)

197

200

trečias segmentas (pigiausios)

237

237

Pypkinis tabakas, 50 g

79

83

1 20–50 proc. alk.

10 lentelė. Asmenų, kuriems užregistruotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius
Higienos instituto duomenys. Duomenų šaltinis – Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“

 

Kodas pagal TLK-10-AM1

2016

2017*

 

Iš viso

vyrai

moterys

mieste3

kaime3

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso2

 

28 056

21 619

6 437

16 415

11 415

25 677

19 606

6 071

14 961

10 462

iš jų:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

alkoholinė psichozė

F10.4-F10.7

3 575

2 912

663

1 876

1 662

2 974

2 406

568

1 609

1 338

alkoholinė priklausomybė

F10.0-F10.3

18 896

14 544

4 352

10 971

7 768

17 630

13 393

4 237

10 202

7 257

nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio

G31.2

2 090

1 700

390

1 194

883

1 984

1 667

317

1 102

866

ypatingieji epileptiniai sindromai

G40.5

1 701

1 433

268

931

763

1 517

1 289

228

834

671

alkoholio sukelta polineuropatija

G62.1

1 660

1 362

298

884

760

1 740

1 399

341

936

786

alkoholinė kepenų liga

K70

2 850

2 169

681

1 791

1 042

2 657

2 019

638

1 641

991

alkoholio toksinis poveikis

T51

5 547

4 290

1 257

3 758

1 742

5 069

3 904

1 165

3 444

1 575

kitos

G72.1, I42.6, K29.2, K85.2, K86.0, O35.4, P04.3, Q86.0

1 384

1 085

299

781

590

1 155

893

262

671

467

Tenka 100 tūkst. gyventojų

 

978,2

1 636,7

416,0

851,8

1 213,0

907,6

1 502,3

398,4

788,2

1 124,0

alkoholinė psichozė

F10.4-F10.7

124,6

220,5

42,8

97,3

176,6

105,1

184,4

37,3

84,8

143,8

alkoholinė priklausomybė

F10.0-F10.3

658,8

1 101,1

281,3

569,3

825,4

623,2

1 026,2

278,0

534,7

779,7

nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio

G31.2

72,9

128,7

25,2

62,0

93,8

70,1

127,7

20,8

58,1

93,0

ypatingieji epileptiniai sindromai

G40.5

59,3

108,5

17,3

48,3

81,1

53,6

98,8

15,0

43,9

72,1

alkoholio sukelta polineuropatija

G62.1

57,9

103,1

19,3

45,9

80,8

61,5

107,2

22,4

49,3

84,4

alkoholinė kepenų liga

K70

99,4

164,2

44,0

92,9

110,7

93,9

154,7

41,9

86,4

106,5

alkoholio toksinis poveikis

T51

193,4

324,8

81,2

195,0

185,1

179,2

299,1

76,4

181,4

169,2

kitos

G72.1, I42.6, K29.2, K85.2, K86.0, O35.4, P04.3, Q86.0

48,3

82,1

19,3

40,5

62,7

40,8

68,4

17,2

35,3

50,2

* – išankstiniai duomenys.
1 Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija.
2 Jei asmeniui užregistruota daugiau nei viena liga, jis įskaičiuotas į daugiau nei vieną lentelės eilutę. Eilutėje „Iš viso“ toks asmuo suskaičiuotas vieną kartą.
2016 m. – 226, 2017 m. – 254 asmenų nenurodyta gyvenamoji vieta, todėl asmenų pagal gyvenamą vietą suma mažesnė už skaičių skiltyje „Iš viso“.

11 lentelė. Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis
Higienos instituto duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai

 

2016

2017*

Nauji susirgimai

 

 

kraujotakos sistemos ligomis

232 810

280 971

kvėpavimo sistemos ligomis, iš jų:

654 248

674 916

lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos

31 396

33 264

100 tūkst. gyventojų tenka susirgimų

 

 

kraujotakos sistemos ligomis

9 520,7

11 674,7

kvėpavimo sistemos ligomis, iš jų:

26 755,4

28 043,5

lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos

1 283,9

1 382,2

Naujai susirgę asmenys

 

 

piktybiniais navikais:

 

 

trachėjos, bronchų, plaučių

1 442

1 540

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

688

668

gerklų

299

329

100 tūkst. gyventojų tenka naujai susirgusių

 

 

piktybiniais navikais:

 

 

trachėjos, bronchų, plaučių

59,0

64,0

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

28,1

27,8

gerklų

12,2

13,7


12 lentelė. Mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir dėl kepenų cirozės ir fibrozės
Higienos instituto duomenys

 

2016

2017*

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Mirusių dėl ligų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius

670

509

161

439

231

576

459

117

372

204

iš jų dėl:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

alkoholinės kepenų ligos

309

224

85

207

102

245

182

63

163

82

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

193

141

52

123

70

193

155

38

124

69

alkoholinės kardiomiopatijos

82

67

15

58

24

72

64

8

41

31

kitų ligų

86

77

9

51

35

66

58

8

44

22

Tenka 100 tūkst. gyventojų

23,4

38,5

10,4

22,8

24,5

20,4

35,2

7,7

19,6

21,9

iš jų dėl:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

alkoholinės kepenų ligos

10,8

17,0

5,5

10,7

10,8

8,7

13,9

4,1

8,6

8,8

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

6,7

10,7

3,4

6,4

7,4

6,8

11,9

2,5

6,5

7,4

alkoholinės kardiomiopatijos

2,9

5,1

1,0

3,0

2,6

2,5

4,9

0,5

2,2

3,3

kitų ligų

3,0

5,8

0,6

2,6

3,7

2,3

4,4

0,5

2,3

2,4

Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės skaičius

448

280

168

331

117

418

249

169

303

115

Tenka 100 tūkst. gyventojų

15,6

21,2

10,9

17,2

12,4

14,8

19,1

11,1

16,0

12,4

* – išankstiniai duomenys.

13 lentelė. Mirtingumas dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų
Higienos instituto duomenys

 

2016

2017*

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Mirusių dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, skaičius

1 709

1 387

322

1 047

662

1650

1317

333

951

699

trachėjos, bronchų ir plaučių

1 293

1 031

262

813

480

1231

962

269

732

499

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

283

227

56

158

125

302

245

57

166

136

gerklų

133

129

4

76

57

117

110

7

53

64

Tenka 100 tūkst. gyventojų

59,6

105,0

20,8

54,3

70,3

58,3

100,9

21,9

50,1

75,1

trachėjos, bronchų ir plaučių

45,1

78,1

16,9

42,2

51,0

43,5

73,7

17,7

38,6

53,6

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

9,9

17,2

3,6

8,2

13,3

10,7

18,8

3,7

8,7

14,6

gerklų

4,6

9,8

0,3

3,9

6,1

4,1

8,4

0,5

2,8

6,9

* – išankstiniai duomenys.

14 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

 

2016

2017*

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Kelių eismo įvykiai, iš viso

3 213

3 192

–0,7

Žuvo žmonių1

192

192

-

Sužeista žmonių

3 768

3 752

–0,4

iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus

608

591

–2,8

Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso

443

333

–24,8

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

237

186

–21,5

Žuvo žmonių1

77

43

–44,2

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

18

11

–38,9

Sužeista žmonių

724

518

–28,5

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

297

250

–15,8

* – išankstiniai duomenys.
1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.

15 lentelė. Darbuotojai, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo)
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

 

2016

2017*

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo darbuotojų, iš viso

3 956

4 243

blaivus

598

749

neblaivus, apsvaigęs

32

29

neapsvaigęs, vartojęs

8

1

nevartojęs

3

4

nenustatyta

3 315

3 463

žuvo asmenų

45

37

neblaivus, apsvaigęs

9

5

Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo darbuotojų, iš viso

2 632

2 609

blaivus

309

329

neblaivus, apsvaigęs

6

2

neapsvaigęs, vartojęs

3

-

nevartojęs

-

-

nenustatyta

2 314

2 278

* – išankstiniai duomenys.

16 lentelė. Socialinės rizikos šeimos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.

 

2016

2017

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Socialinės rizikos šeimų skaičius

9,7

9,8

1,0

jose vaikų

18,8

18,4

–2,1

Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos

4,1

3,9

–4,9

jose vaikų

7,6

7,1

–6,6

 


Kontaktinė informacija :

Sigita Mačiuikienė
L. e. p. Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4714
El. p. sigita.maciuikiene@stat.gov.lt

Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: