PDF versija
2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio
Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas
2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.
2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis
Pastebėtina, kad mažų (1–3 darbuotojai) parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2017 m. mažose parduotuvėse ji sudarė beveik 36 proc., kai kuriose parduotuvėse –net 80 proc.
3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2017 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2, trauktinės – 14,5, Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2017 m. buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2016 m., jų gamyba sumažėjo 5 proc. 2017 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų, tai 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo sidro (34,1 proc.), neputojančių gėrimų (28,7 proc.), putojančių fermentuotų gėrimų (1,3 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2017 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 15 proc. mažiau nei 2016 m. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 1,1 proc.
2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2 proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 proc.
2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo.
4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu
Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. 35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
Higienos instituto duomenimis, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 94 mažiau negu 2016 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.).
Higienos instituto duomenys Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
2017 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 m. – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 m. – 24,5).
8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir dėl kepenų cirozės ir fibrozės Higienos instituto duomenys Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Neblaivių asmenų sukelti eismo įvykiai, nelaimingi atsitikimai darbe, socialinės rizikos šeimos
Policijos departamento duomenimis, 2017 m. kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 333 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 43 ir buvo sužeista 518 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 18 ir buvo sužeisti 297 žmonės. 2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2016 m. – 32), iš kurių 5 žuvo (2016 m. – 9). Dar 2 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2016 m. – 6).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2017 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2016 m., jose augo 7,1 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (6,6 proc.).
Legalaus tabako suvartojimas, kainos, gamyba, importas, eksportas ir vartojimo pasekmės
2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 202 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (6,4 proc. mažiau nei 2016 m.).
9 pav. Legalaus tabako suvartojimas Cigaretės
Cigarečių gamyba 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 12,7 proc., eksportas sumažėjo 6,9 proc., o importas padidėjo 13,8 proc.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2017 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 650 žmonių, arba 59 mažiau nei 2016 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1).
Sąvokos
Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.
Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
_________________
1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017*
Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 1
vienam gyventojui
11,5
12,5
12,6
12,4
12,1
12,0
11,3
10,5
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui
13,5
14,7
14,5
14,2
14,0
13,2
12,3
* – išankstiniai duomenys. 1 atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.
2 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas
Tenka tabako gaminių, cigaretėmis
791
915
907
947
999
1 100
1 094
1 023
930
1 074
1 065
1 109
1 170
1 288
1 284
1 202
* – išankstiniai duomenys.
3 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse
Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų
Spiritiniai gėrimai
3 417
3 059
–10,5
Alkoholiniai kokteiliai
441
423
–4,1
Vynas
2 151
1 670
–22,4
Fermentuoti gėrimai
3 005
2 539
–15,5
Alus
25 325
23 247
–8,2
Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR
470,9
462,9
–1,7
4 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos Eurais
Matavimo vnt.
2017
Alkoholiniai gėrimai1
Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.
1 l
11,66
13,32
Importinė degtinė, 40 proc. alk.
19,88
20,08
Likeris, 20–40 proc. alk.
17,06
16,93
Viskis, 40 proc. alk.
0,5 l
11,50
11,03
Brendis, 38 proc. alk.
16,13
17,31
Trauktinė, 36–43 proc. alk.
6,693
7,58
Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.
0,75 l
6,03
6,10
Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.
3,40
3,93
Vaisių vynas
0,7 l
1,89
2,97
Vermutas
9,38
9,07
Putojantis vynuogių vynas
4,34
4,73
Lietuvoje gaminamas alus2
0,72
0,93
Importinis alus2
0,98
1,08
Tabako gaminiai
Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:
pirmas segmentas (brangiausios)
20 vnt. pakelis
3,75
4,02
antras segmentas (vidutinio kainų lygio)
3,06
3,30
trečias segmentas (pigiausios)
2,54
2,78
Pypkinis tabakas
50 g
7,66
7,95
1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus. 2 Be taros vertės. 3 20–50 proc. alk.
5 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai palyginti su ankstesniais metais, procentais
Visi alkoholiniai gėrimai
2,2
11,7
Spiritiniai gėrimai1
2,4
5,7
Vynas, fermentuoti gėrimai2
1,9
7,4
1,8
25,9
7,5
1 Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai. 2 Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.
6 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių gamyba
Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų
Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.
1 086
1 031
–5,0
481
409
–15,0
5 335
5 460
2,3
29 991
29 651
–1,1
Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.)
104,8
87,3
X
7 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių importas
2017◘
837
909
8,5
8 776
9 952
13,4
1 679
1 532
–8,8
5 272
5 896
11,8
Cigaretės, mln. vnt.
3 811,0
4 335,2
13,8
◘ – negalutiniai duomenys.
8 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių eksportas
516
590
14,3
5 518
6 687
21,2
2 984
3 615
6 823
8 198
20,1
30 248,9
28 172,7
–6,9
9 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia
Neto darbo užmokestis, EUR
602,3
660,2
Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais
8,7
9,6
Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais
52
50
30
33
Likeris, 20−40 proc. alk.
35
39
26
37
38
451
44
75
81
133
126
223
156
64
73
104
105
Lietuvoje gaminamas alus
418
355
Importinis alus
307
306
Galimybė įsigyti tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.
161
164
197
200
237
Pypkinis tabakas, 50 g
79
83
1 20–50 proc. alk.
10 lentelė. Asmenų, kuriems užregistruotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius Higienos instituto duomenys. Duomenų šaltinis – Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“
Kodas pagal TLK-10-AM1
Iš viso
vyrai
moterys
mieste3
kaime3
mieste
kaime
Iš viso2
28 056
21 619
6 437
16 415
11 415
25 677
19 606
6 071
14 961
10 462
iš jų:
alkoholinė psichozė
F10.4-F10.7
3 575
2 912
663
1 876
1 662
2 974
2 406
568
1 609
1 338
alkoholinė priklausomybė
F10.0-F10.3
18 896
14 544
4 352
10 971
7 768
17 630
13 393
4 237
10 202
7 257
nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio
G31.2
2 090
1 700
390
1 194
883
1 984
1 667
317
1 102
866
ypatingieji epileptiniai sindromai
G40.5
1 701
1 433
268
931
763
1 517
1 289
228
834
671
alkoholio sukelta polineuropatija
G62.1
1 660
1 362
298
884
760
1 740
1 399
341
936
786
alkoholinė kepenų liga
K70
2 850
2 169
681
1 791
1 042
2 657
2 019
638
1 641
991
alkoholio toksinis poveikis
T51
5 547
4 290
1 257
3 758
1 742
5 069
3 904
1 165
3 444
1 575
kitos
G72.1, I42.6, K29.2, K85.2, K86.0, O35.4, P04.3, Q86.0
1 384
1 085
299
781
1 155
893
262
467
Tenka 100 tūkst. gyventojų
978,2
1 636,7
416,0
851,8
1 213,0
907,6
1 502,3
398,4
788,2
1 124,0
124,6
220,5
42,8
97,3
176,6
105,1
184,4
37,3
84,8
143,8
658,8
1 101,1
281,3
569,3
825,4
623,2
1 026,2
278,0
534,7
779,7
72,9
128,7
25,2
62,0
93,8
70,1
127,7
20,8
58,1
93,0
59,3
108,5
17,3
48,3
81,1
53,6
98,8
15,0
43,9
72,1
57,9
103,1
19,3
45,9
80,8
61,5
107,2
22,4
49,3
84,4
99,4
164,2
44,0
92,9
110,7
93,9
154,7
41,9
86,4
106,5
193,4
324,8
81,2
195,0
185,1
179,2
299,1
76,4
181,4
169,2
82,1
40,5
62,7
40,8
68,4
17,2
35,3
50,2
* – išankstiniai duomenys. 1 Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija. 2 Jei asmeniui užregistruota daugiau nei viena liga, jis įskaičiuotas į daugiau nei vieną lentelės eilutę. Eilutėje „Iš viso“ toks asmuo suskaičiuotas vieną kartą. 3 2016 m. – 226, 2017 m. – 254 asmenų nenurodyta gyvenamoji vieta, todėl asmenų pagal gyvenamą vietą suma mažesnė už skaičių skiltyje „Iš viso“.
11 lentelė. Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis Higienos instituto duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai
Nauji susirgimai
kraujotakos sistemos ligomis
232 810
280 971
kvėpavimo sistemos ligomis, iš jų:
654 248
674 916
lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos
31 396
33 264
100 tūkst. gyventojų tenka susirgimų
9 520,7
11 674,7
26 755,4
28 043,5
1 283,9
1 382,2
Naujai susirgę asmenys
piktybiniais navikais:
trachėjos, bronchų, plaučių
1 442
1 540
lūpų, burnos ertmės ir ryklės
688
668
gerklų
329
100 tūkst. gyventojų tenka naujai susirgusių
59,0
64,0
28,1
27,8
12,2
13,7
12 lentelė. Mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir dėl kepenų cirozės ir fibrozės Higienos instituto duomenys
Mirusių dėl ligų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius
670
509
439
231
576
459
117
372
204
iš jų dėl:
alkoholinės kepenų ligos
309
224
85
207
102
245
182
63
163
82
atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu
193
141
123
70
155
124
69
alkoholinės kardiomiopatijos
67
15
58
24
72
8
41
31
kitų ligų
86
77
9
51
66
22
23,4
38,5
10,4
22,8
24,5
20,4
35,2
7,7
19,6
21,9
10,8
17,0
5,5
10,7
13,9
4,1
8,6
8,8
6,7
3,4
6,4
6,8
11,9
2,5
6,5
2,9
5,1
1,0
3,0
2,6
4,9
0,5
3,3
5,8
0,6
3,7
4,4
Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės skaičius
448
280
168
331
249
169
303
115
15,6
10,9
14,8
19,1
11,1
16,0
13 lentelė. Mirtingumas dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų Higienos instituto duomenys
Mirusių dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, skaičius
1 709
1 387
322
1 047
662
1650
1317
333
951
699
trachėjos, bronchų ir plaučių
1 293
813
480
1231
962
269
732
499
283
227
56
158
125
302
57
166
136
129
4
76
110
7
53
59,6
105,0
54,3
70,3
58,3
100,9
50,1
75,1
45,1
78,1
16,9
42,2
51,0
43,5
73,7
17,7
38,6
9,9
3,6
8,2
13,3
18,8
14,6
4,6
9,8
0,3
3,9
6,1
8,4
2,8
6,9
14 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys
Kelių eismo įvykiai, iš viso
3 213
3 192
–0,7
Žuvo žmonių1
192
-
Sužeista žmonių
3 768
3 752
–0,4
iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus
608
591
–2,8
Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso
443
–24,8
iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės
186
–21,5
43
–44,2
18
11
–38,9
724
518
–28,5
297
250
–15,8
* – išankstiniai duomenys. 1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.
15 lentelė. Darbuotojai, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo darbuotojų, iš viso
3 956
4 243
blaivus
598
749
neblaivus, apsvaigęs
32
29
neapsvaigęs, vartojęs
1
nevartojęs
3
nenustatyta
3 315
3 463
žuvo asmenų
45
5
Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo darbuotojų, iš viso
2 632
2 609
6
2
2 314
2 278
16 lentelė. Socialinės rizikos šeimos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.
Socialinės rizikos šeimų skaičius
9,7
jose vaikų
18,4
–2,1
Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos
–4,9
7,6
7,1
–6,6
Ar buvo naudinga?
Ačiū už įvertinimą, jei norite, palikite komentarą.
Jūsų nuomonė mums yra labai svarbi. Laukiame Jūsų komentarų. Tobulindami portalą, mes atsižvelgiame į Jūsų nuomonę. Ačiū.
Pradžia 
