???warnOperationFailedBecauseWarning???

Energetikos statistika 2017 m.


Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2017 m. sudarė 7,67 mln. tonų naftos ekviva­lentu ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,7 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2017 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (38,2 proc.) bei gamtinės dujos (25 proc.). Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 20,4 ir 9,7 proc., likusiąją dalį – 6,7 proc. – sudarė akmens anglys, durpės ir kt.

1 pav. Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos ir galutinis suvartojimas 1990–2017 m.


Galutinis energijos suvartojimas 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 4,9 proc. Daugiausia – 38,8 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose buvo suvartota 27,2 proc. energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,2 proc. 2017 m., palyginti su 2016 m., pramonės sektoriuje sunaudota 8,1 proc. daugiau energijos, transporto – 5,5, namų ūkiuose – 1,5 proc.

Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,5 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,4 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (5,5 teravatvalandžių (TWh).

Vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Nors 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, šalies išteklių sunaudota daugiau, Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2017 m sudarė 72,9 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto, nors vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį (2016 m. – 53,6 proc.).

Vienu iš geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius, laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai: hidroenergija, vėjas, saulė, geoterminė energija, kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos. ES šalys visos kartu yra numačiusios iki 2020 m. pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių nemažiau 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m. (23,6 proc.), o 2016 m. – šis rodiklis sudarė 25,6 proc. (ES vidurkis – 17 proc.).

2 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų struktūra 2017 m.


Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2017 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (52,5 proc.) bei namų ūkiuose (37,4 proc.). Energijos gamintojai iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 2017 m. pagamino 65 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos (11,5 proc. daugiau nei 2016 m.) ir 22,1 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos (11,4 proc. daugiau).

2017 m. Lietuvoje veikė 21 vėjo jėgainių parkas, kuris kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino didžiausią elektros energijos kiekį per visą šalies vėjo energetikos istoriją. Per metus pagamintos elektros energijos kiekis viršijo 1,3 TWh ir tai sudarė trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 10,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2017 m. pagamino 68 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Tai gana svarbu, nes taip skatinama vietinė elektros energijos gamyba ir prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų įgyvendinimo.

Vandens jėgainės 2017 m. pagamino 602,4 mln. kWh elektros energijos, t. y. trečdaliu daugiau nei 2016 m.

2017 m., palyginti su 2016 m., elektros energijos poreikis Lietuvoje padidėjo 2,6 proc. ir sudarė 12,9 TWh. 2017 m. Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik du trečdaliai elektros energijos, o pagaminta tik apie trečdalį – 4,2 TWh. Palyginti su 2017 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 1,8 proc. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 60,6 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Pastaraisiais metais vis plačiau elektros energijos gamybai panaudojamos biodujos. 2017 m. iš biodujų buvo pagaminta beveik 127,2 mln. kWh elektros energijos, t. y. 3,7 proc. daugiau nei 2016 m.

Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2017 m. transporte buvo suvartota 60,7 tūkst. tonų biodyzelino ir 11,4 tūkst. tonų bioetanolio. Bendras biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 8,3 proc.

Kelių transporte 2017 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,8 mln. tonų degalų, iš kurių 82,3 proc., sudaro kelių dyzelinas, 11,8 – automobilių benzinas, 5,9 proc. – suskystintos dujos Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino populiarumas augo – 2017 m. jo sunaudota 7 proc. daugiau nei 2016 m. Benzino paklausa beveik nesikeitė, o suskystintų naftos dujų – sumažėjo 7,2 proc.

Sąvokos

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos – energijos kiekis, būtinas vartotojų poreikiams patenkinti.

Energetinės priklausomybės rodiklis rodo, kiek šalis, tenkindama savo energetinius poreikius, yra priklausoma nuo importo. Šis rodiklis apskaičiuojamas, grynąjį importą padalijus iš bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų ir bunkeriavimo rodiklių sumos.

Galutinis energijos suvartojimas – kuras ir energija, pateikti galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.



Kontaktinė informacija :

Rima Šidlauskienė
Energetikos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5) 236 4660
El. p. rima.sidlauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: