???warnOperationFailedBecauseWarning???

2018 metų pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai


2018 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2017 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc. BVP raidai didžiausią teigiamą įtaką 2014–2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.

BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais: I ketv. – 3,7 proc., II ketv. – 3,8 proc., III ketv. – 3,3 proc., IV ketv. – 3,6 proc.

2017-aisiais fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas 2018 m. vėl šiek tiek sulėtėjo.

 

2018 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2018 m. gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) 1,9 proc. infliacija.

Bendrąjį metinį kainų pokytį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų  – 6,6 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių  – 3,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 1,8 proc., įvairių prekių ir paslaugų – 3 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 2,5 proc. bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų sumažėjimas 0,6 proc. 

Per 2018 m. prekės pabrango 1 proc., paslaugos – 4,3 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6 proc., rinkos kainos – 1,9 proc.

Per penkerius metus (2018 m. gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,3 proc., iš jų prekių – 3,1 proc., paslaugų – 20,9 proc.

2018 m. visose ES šalyse fiksuota vidutinė metinė (2018 m., palyginti su 2017 m.) infliacija. ES ji sudarė 1,9 proc., euro zonoje – 1,7 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

 

2018 m. pramonės produkcijos parduota už 22,6 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 5,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m.

Sparčiausiai augo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 23,4 proc., niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos – 10,4 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 16,2 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 9,4 proc.

Sumažėjo pagrindinių metalų gamyba – 19,5 proc., elektros įrangos – 2,5 proc., rafinuotų naftos produktų – 0,9 proc.

Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis nežymiai sumažėjo sudarė 63,5 proc. (2017 m. – 64,2 proc.).

 

2018 m. prekių eksportas sudarė 28,3 mlrd. eurų, importas – 30,9 mlrd. EUR. Palyginti su 2017 m., eksportas padidėjo 7,3 proc., importas – 8,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,6 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Eksportuotų prekių į ES valstybes vertė padidėjo 8,4 proc. ir sudarė 58,9 proc. bendro Lietuvos eksporto. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė padidėjo 5,2 proc. ir sudarė 67,9 proc. bendro Lietuvos importo.

2018 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos ,chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

2018 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 15,9 mlrd. EUR ir sudarė 60,9 proc. viso Lietuvos eksporto. Per metus lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 10,9 proc., be mineralinių produktų – 9,1 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas išaugo 18,6 proc. (nors kiekis tonomis sumažėjo 5,5 proc.), didėjo ir Lietuvoje pagamintų tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (48,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (18 proc.), įvairių chemijos produktų (84,4 proc.), baldų (7,9 proc.) eksportas.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 67,4 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija.

Jungtinė Karalystė pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą – 6-a (5,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto). Palyginti su 2017 m. sausiu–lapkričiu, eksportas į šią šalį išaugo 11 proc., daugiausia buvo eksportuota baldų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (21,6 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK), plastikų ir jų gaminių (12,7 proc), naftos produktų (8,3 proc.), trašų (7,9 proc.).

 

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2018 m. sudarė 11,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 6,5 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 3,4 proc., ne maisto prekėmis – 7,2 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba – 11,2 proc. palyginamosiomis kainomis.

Labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 22,6 proc., elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų bei drabužių mažmeninė prekyba specializuo­tose parduotuvėse – atitinkamai 10,6 proc. ir 10,3 proc. palyginamosiomis kainomis.

 

Per 2018 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3 mlrd. EUR, tai 14,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m. Pastatų statybos darbų atlikta 12,7 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 17,6 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (44 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 37 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta už 295 mln. EUR, tai 4,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m.

 

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2018 m. padidėjo 3,4 proc., krovinių vežimas – 7,3 proc.

Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 9,5 proc., krovinių vežimas – 7,9 proc., kelių transporte krovinių vežimo apyvarta padidėjo 1 proc., o krovinių vežimas – 7,5 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2018 m. išaugo 6,2 proc.

Pastebimai išaugo keleivių srautas oro uostuose – 19,2 proc.

 

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektų (45 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus išliko beveik nepakitęs.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,5 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (81,5 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 18,2 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (80,4 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2018 m. Lietuvoje buvo įregistruotas 11 771 ūkio subjektas, arba beveik 4 proc. daugiau negu 2017 m. Buvo išregistruoti 4 725 ūkio subjektai. Daugiausia naujai įregistruotų ir išregistruotų per metus ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės.

 

Per devynis 2018 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 4,6 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 5 proc. daugiau negu per atitinkamą 2017 m. laikotarpį.

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (62 mln. EUR, arba dukart), o labiausiai sumažėjo – energetikos (50 mln. EUR, arba 24 proc.) įmonėse.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 6,1 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 6,1 euro centų. Palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas sumažėjo 0,3 proc. punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 19,3 ir 14,9 proc.

Mažiausiai pelningos buvo statybos įmonės – jų pelningumas sudarė 1,8 proc.

 

Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 9,4 proc. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 12,9 proc., o gyvulininkystės – 3,9 proc. Tam įtakos turėjo 17 proc. prastesnis žemės ūkio derlius.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2018 m., palyginti su 2017 m. padidėjo 2,3 proc. Tam įtakos turėjo 6,8 proc. padidėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos ir 3,6 proc. sumažėjusios  gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Labiausiai padidėjo daržovių (19,7 proc.), bulvių (12,2 proc.), javų (9,9 proc.) supirkimo kainos, o sumažėjo – vaisių ir uogų (18,8 proc.), kiaulių (11,3 proc.), kiaušinių (7,3 proc.), pieno (5,1 proc.).

 

2018 m. šalyje buvo 1 mln. 368 tūkst. užimtų gyventojų, 91 tūkst. bedarbių ir 920 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 13,6 tūkst., arba 1 proc. Bedarbių skaičius sumažėjo 12,1 tūkst., arba 11,7 proc., ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 27,4 tūkst., arba 2,9 proc. 2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc., arba 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2017 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2018 m. sudarė 2 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto mažesnis nei 2017 m.

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2018 m. padidėjo 9,6 proc., arba 81 EUR, ir sudarė 921 EUR. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2018 m. sudarė 718 EUR ir per metus padidėjo 8,8 proc., arba 58 EUR.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,9 proc.) per metus padidėjo 5,9 proc.

2018 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje (10,2 proc., arba 88 EUR) ir sudarė 942 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 9,4 proc., arba 78 EUR, ir sudarė 912 EUR.

2018 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 14,4 proc.) bei informacijos ir ryšių veikloje (apie 14,2 proc.). Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1664 EUR), informacijos ir ryšių (apie 1653 EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1178 EUR).

2018 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 500 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 501 iki 725 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 EUR ir likęs ketvirtadalis − 1082 EUR ir daugiau. Bruto darbo užmokesčio mediana 2018 m. spalio mėn. sudarė 725 EUR ir buvo 75 EUR didesnė nei 2017 m. spalio mėn., o daugiau nei 6 tūkst. EUR gavo 1661 darbuotojas (384 darbuotojais daugiau nei 2017 m. spalio mėn.).

2018 m. šalies ūkio vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius Sodrai) skaičius sudarė apie 1 mln. 269  tūkst., ir palyginti su 2017 m., padidėjo 8 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje (70,7 proc. arba 897,5 tūkst.), mažiau nei trečdalis (29,3 proc. arba 371,1 tūkst.) – viešajame (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus).

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 1,4 tūkst. ir sudarė apie 310,2 tūkst. (24,4 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų, iš jų 128,2 tūkst. (41,3 proc.) dirbo švietime, 80,4 tūkst. (25,9 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, 79,4 tūkst. (25,6 proc.) –sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 823 EUR ir per metus padidėjo 11,2 proc.

 

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų – 14,9 tūkst., arba 0,5 proc., mažiau negu 2018 m. pradžioje.. Pernai 11,6 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių ir 3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2017 m. – atitinkamai 11,5 tūkst. ir 27,5 tūkst. ).

2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, arba 484 kūdikiais (1,7 proc.) mažiau nei 2017 m., mirė 39,8 tūkst. žmonių, arba 307 (0,8 proc.) mažiau.

Praėjusiais metais emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 15,7 tūkst. (32,8 proc.) mažiau nei 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Šalį paliko 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2017 m., emigravusių vyrų skaičius sumažėjo 7,7 tūkst. (31 proc.), moterų – 8,1 tūkst. (34,7 proc.). Kas trečias (-ia) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių, 8,5 tūkst. (42 proc.) daugiau negu 2017 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 7,2 (2017 m.) iki 10,3 (2018 m.). Imigravo daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 20 tūkst. ir 8,9 tūkst. Didžiąją (34,7 proc.) imigravusių vyrų dalį sudarė 25–34 metų amžiaus vyrai, o moterų – 20–29 metų amžiaus moterys (38,3 proc.).

Į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (57,4 proc. visų imigrantų) – 6,4 tūkst. (1,6 karto) daugiau nei 2017 m. Pernai į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau negu 2017 m. Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,2 proc.) – Rusijos piliečiai. Pernai, palyginti su 2017 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo trečdaliu (32,1 proc.), Baltarusijos – penktadaliu (20 proc.), Rusijos –18,9 proc.

 

Pastaba. Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis. Atkreipiame dėmesį, kad dalis rodiklių pateikiami nepašalinus darbo dienų įtakos.



Kontaktinė informacija :

Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 236 4888
El. p. info@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.