???warnOperationFailedBecauseWarning???

Skurdo rodikliai

 

Absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 m. sumažėjo 2,7 procentinio punkto, o skurdo rizikos lygis nepasikeitė

  • Skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

  • Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 0,9 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 3,1 procentinio punkto.

  • Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc.


1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2009–2018 m.
Procentai

  • Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2018 m. jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) buvo 277,3 EUR ir sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.

  • Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir 2018 m. siekė 23,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir siekė 18 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 14,6 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 9,2 proc.

  • Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

  • Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 m. siekė 18,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 2,5 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 27 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (50,7 proc.).

  • Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,8, o senatvės pensininkų – 5 procentiniais punktais.


1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais

 

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų (į pajamas įskai­tytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos)

2017

2018

2017

2018

Visi gyventojai

22,9

22,9

29,8

29,7

vienas gyvenantis asmuo

47,9

50,7

50,3

52,5

du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų

12,3

13,8

18,2

19,5

du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų

16,0

21,2

18,7

22,9

trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų

6,9

8,2

11,5

15,1

vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų

48,4

46,8

55,3

55,9

du suaugę asmenys su vienu vaiku

11,7

11,5

19,8

18,5

du suaugę asmenys su dviem ar daugiau vaikų

23,8

18,6

35,0

30,7

trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais

11,9

10,5

24,4

20,5

 

  • Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2018 m. padidėtų iki 29,7 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2018 m. padidėtų nuo 18,8 iki 28,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 23,9 iki 34,8 proc.


2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2009–2018 m.
Procentai

* Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.


2018 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 11,1 proc. Lietuvos gyventojų

  • Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. siekė 11,1 proc., palyginti su 2017 m., jis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. 2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

  • 2018 m. absoliutaus skurdo riba – 245 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

  • Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13,0 proc.), kaime – 16,8 proc.


2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes
Procentais

 

Absoliutaus skurdo lygis

2016

2017

2018

Amžiaus grupės

15,8

13,8

11,1

0–17

19,9

16,4

14,0

18–64

14,8

12,9

10,3

65 metų ir vyresni

14,9

14,2

11,0

 

  • Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 m. jis sudarė 14 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.

  • Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2018 m. siekė 10,4 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 11,8 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).

  • Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 50,8 proc., tarp senatvės pensininkų – 13,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2, o senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.


3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais

 

Absoliutaus skurdo lygis

Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų

2017

2018

2017

2018

Visi gyventojai

13,8

11,1

19,5

16,8

vienas gyvenantis asmuo

28,2

23,8

30,9

26,9

du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų

9,2

7,2

14,2

12,2

du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų

5,4

5,5

8,9

9,5

trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų

3,1

3,6

6,7

8,6

vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų

37,4

31,9

45,9

41,7

du suaugę asmenys su vienu vaiku

6,3

6,0

11,0

12,0

du suaugę asmenys su dviem ir daugiau vaikų

14,1

9,2

24,8

16,8

trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais

7,6

4,2

14,6

10,9

 

  • Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2018 m. padidėtų iki 16,8 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2018 m. padidėtų nuo 31,9 iki 41,7 proc.


Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2018 m. sausio–balandžio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 4 905 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2018 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2017 m.).

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/12359_ataskaita_mpd_151216f.pdf.


Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
 



Kontaktinė informacija :

Regina Deveikytė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4919
El. p. regina.deveikyte@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: