???warnOperationFailedBecauseWarning???

Bendrasis vidaus produktas (2018 m.)

 

Lietuvos statistikos departamentas įvertino 2018 m. BVP ir revizavo nacionalinių sąskaitų rodiklių 2010–2017 m. laiko eilutes

Lietuvos statistikos departamentas 2019 m. atliko Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą nacionalinių sąskaitų (NS) rodiklių laiko eilučių pagrindinę reviziją. Revizijos metu buvo perskaičiuoti 2010–2017 m. ir įvertinti išankstiniai 2018 m. rodikliai. Revizija atlikta įdiegus naujus duomenų šaltinius ir patobulintus vertinimo metodus, atsižvelgta į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, pateiktas po įvykusio bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) patikros vizito, patobulinti tam tikrų Lietuvos BNP komponentų vertinimus.

2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis buvo 45,3 mlrd. EUR, o realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc.

Revizijos metu patikslintos iš esmės visos NS pagrindinių rodiklių laiko eilutės, įskaitant BVP, vertinant trimis metodais komponentus, BNP, valdžios sektoriaus finansų statistiką, nefinansines ir finansines institucinių sektorių sąskaitas bei užimtumo rodiklius pagal NS sistemos kategorijas. Vertinant NS rodiklius palyginamosiomis kainomis, pereinama nuo 2010 prie 2015 (ES rekomendacija) atskaitos metų. Taip pat patikslinami paskutiniųjų trejų metų rodikliai, Lietuvos statistikos departamentui surinkus iš metinių tyrimų arba gavus iš administracinių šaltinių naujausius duomenis makroekonominiams rodikliams vertinti.

Atliktos laiko eilučių revizijos rezultatai parodė, kad BVP, vertinant to meto kainomis, pasikeitė ne itin reikšmingai, o minimu laikotarpiu kito nevienodai: nuo –0,3 proc. 2010 m. iki +0,2 proc. 2017 m. Atlikta revizija neturėjo esminės įtakos realiems BVP pokyčiams.


1 lentelė. Revizijos įtaka 2010–2017 m. BVP

 

BVP to meto kainomis

Realus pokytis, %

Iki revizijos, mln. EUR

Po revizijos, mln. EUR

Skirtumas, %

Iki revizijos, %

Po revizijos, %

Skirtumas, proc. punktais, %

2010

28 028

27 955

–0,26

101,64

101,48

–0,16

2011

31 275

31 234

–0,13

106,04

106,03

–0,02

2012

33 348

33 332

–0,05

103,83

103,83

0,01

2013

34 960

34 985

0,07

103,50

103,56

0,06

2014

36 568

36 545

–0,06

103,54

103,51

–0,03

2015

37 434

37 322

–0,30

102,02

102,03

0,01

2016

38 849

38 893

0,11

102,35

102,56

0,20

2017

42 191

42 269

0,19

104,14

104,25

0,11

 

Vertinant BVP gamybos metodu, patikslinta praktiškai visų veiklos rūšių pridėtinė vertė dėl patobulinto atsargų pasikeitimo vertinimo modelio įdiegimo ir revizuotos netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) vertinimų. Bendrosios pridėtinės vertės pasikeitimui įtakos turėjo statybos veiklos produkcijos, būsto nuomos paslaugų vertinimo tikslinimai ir kai kurių įmonių perklasifikavimas iš nefinansinių įmonių sektoriaus į valdžios sektorių bei revizuoti savos gamybos programinės įrangos vertinimai.

Vertinant BVP išlaidų komponentus labiausiai pastebimi pakeitimai atlikti prekių ir paslaugų eksporto ir importo rodikliams. Įvertinus kvazitranzitinę prekybą ir ją pašalinus iš užsienio prekybos sandorių, šie pastebimai pasikeičia, tačiau abipusė jų įtaka bendram prekybos balansui yra nedidelė. Įdiegus naujus duomenų šaltinius ir metodus perdirbimo paslaugos eksportui vertinti, buvo patikslinti bendrieji prekių eksporto srautai. Didžiausią įtaką namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų pasikeitimui turėjo panaudoti kas penkerius metus atliekamo mažmeninės prekybos struktūrinio tyrimo rezultatai. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos patikslintos dėl kai kurių įmonių perklasifikavimo į valdžios sektorių ir sandorių (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, mokesčiai) traktavimo tikslinimo. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodiklių eilutė pasikeitė dėl statybos, savos gamybos programinės įrangos ir kitų komponentų vertinimų tikslinimų. BVP, vertinamo išlaidų metodu, komponentų pasikeitimai pateikiami 2 lentelėje.


2 lentelė. Revizijos įtaka pagrindiniams išlaidų metodo komponentams
Procentais

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

Galutinio vartojimo išlaidos

–0,2

–0,2

–0,2

–0,2

–0,4

–0,4

–1,1

–0,9

Bendrojo kapitalo formavimas

0,3

0,8

1,7

0,2

2,7

2,6

8,4

7,5

Prekių ir paslaugų eksportas

–2,1

–2,7

–4,0

–6,2

–10,9

–9,5

–8,7

–8,9

Prekių ir paslaugų importas

–1,9

–2,4

–3,7

–6,5

–10,8

–8,8

–8,2

–8,7

 

Pakeitimai vertinant pridėtinę vertę ir atlikti perklasifikavimai turėjo įtakos ir BVP pajamų komponentams: atlygiui darbuotojams, likutiniam pertekliui ir mišrioms pajamoms bei mokesčiams ir subsidijoms.


3 lentelė. Revizijos įtaka pagrindiniams pajamų metodo komponentams
Procentais

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

Kompensacija dirbantiesiems

0,0

–0,2

–0,1

0,0

–0,1

0,0

–0,1

0,5

Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos

0,6

0,8

0,5

0,8

0,7

0,2

0,9

0,5

Mokesčiai gamybai

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

–0,4

Subsidijos

35,2

31,8

18,3

22,5

27,2

23,0

16,1

13,9

 

Revizuojant šalies BNP, atsispindi pakeitimai atlikti vertinant BVP ir pirmines pajamas, t. y. darbo ir investicijų pajamas iš ir į užsienį bei mokesčius (mokamus) ir subsidijas (gautas) į / iš Europos Sąjungos. Didžiausią įtaką BNP pokyčiams turėjo pasikeitęs gaunamų einamųjų pervedimų iš ES institucijų traktavimas ir dalies jų priskyrimas kitoms subsidijoms gamybai.


4 lentelė. Revizijos įtaka bendrosioms nacionalinėms pajamoms
Procentais

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

BNP

1,0

0,6

–0,2

0,5

0,1

0,2

0,5

0,5

 

Atliekant NS rodiklių reviziją buvo peržiūrėti ir užimtumo rodiklių vertinimai. Dirbančiųjų skaičiaus ir jų dirbtų valandų rodikliai patikslinti atsižvelgiant į informaciją, gautą apie šalyje dirbančius nerezidentus ir ne pagrindiniame darbe dirbtą laiką. Dirbančiųjų skaičius vidutiniškai pasikeitė apie 0,4 proc., jų dirbtų valandų skaičius padidėjo 2,3 proc.

Valdžios sektoriaus finansų rodiklių tikslinimai daugiausia susiję su įmonių perklasifikavimu į valdžios sektorių, atnaujintų duomenų šaltinių panaudojimu bei nustatytų trūkumų šalinimu.


5 lentelė. Revizijos įtaka valdžios sektoriaus deficitui1
Mln. eurų

 

Deficitas (–) / perteklius (+) prieš reviziją, mln. EUR

Deficitas (–) / perteklius (+) po revizijos, mln. EUR

Skirtumas, mln. EUR

Skirtumas nuo BVP, %

Skirtumas pagal priežastis, mln. EUR

dėl įmonių perklasifika­vimo į valdžios sektorių

dėl atnaujintų duomenų šaltinių

dėl kitų priežasčių

2010

–1934,1

–1934,5

–0,4

0,00

–0,3

0,0

0,0

2011

–2795,9

–2795,9

0,0

0,00

0,0

0,0

0,0

2012

–1049,0

–1049,2

–0,2

0,00

–0,3

0,0

0,0

2013

–912,4

–913,0

–0,6

0,00

–0,6

0,0

0,0

2014

–226,5

–226,2

0,3

0,00

0,6

0,0

0,0

2015

–98,1

–100,7

–2,6

–0,01

–0,2

–2,4

0,0

2016

93,9

90,3

–3,6

–0,01

–0,7

–2,9

0,0

2017

205,2

192,0

–13,2

–0,03

–0,8

–7,4

–4,9

2018

297,6

270,8

–26,8

–0,06

3,9

–12,7

–18

___________________
1 Pateikto skirtumo reikšmė su minuso (–) ženklu reiškia deficito padidėjimą, o pertekliaus sumažėjimą; su pliuso (+) ženklu – deficito sumažėjimą, pertekliaus padidėjimą.


6 lentelė. Revizijos įtaka valdžios sektoriaus skolai
Mln. eurų

 

Skola prieš reviziją, mln. EUR

Skola po revizijos, mln. EUR

Skirtumas, mln. EUR

Skirtumas nuo BVP, %

Skirtumas pagal priežastis, mln. EUR

dėl įmonių perklasifikavimo į valdžios sektorių

dėl atnaujintų duomenų šaltinių

2010

10150,8

10150,9

0,1

0,00

0,1

0,0

2011

11629,2

11629,3

0,1

0,00

0,1

0,0

2012

13264,1

13264,1

0,0

0,00

0,0

0,0

2013

13550,6

13550,8

0,2

0,00

0,2

0,0

2014

14827,2

14827,6

0,4

0,00

0,4

0,0

2015

15940,3

15941,3

1,0

0,00

1,0

0,0

2016

15524,5

15524,9

0,4

0,00

0,4

0,0

2017

16625,1

16630,4

5,3

0,01

0,3

5,0

2018

15416,6

15425,1

8,5

0,02

0,3

8,2

 

Realiems BVP pokyčiams įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų pasikeitimo įtaką.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.


Valdžios sektoriaus finansų duomenys bus paskelbti spalio 4 d.


Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.



Kontaktinė informacija :

Pasiteirauti:
Gailutė Juškienė
Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4837
El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt

Daiva Bersėnaitė
Valdžios sektoriaus finansų statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4613
El. p. daiva.bersenaite@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai: