???warnOperationFailedBecauseWarning???

2019 metų pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

 

BVP
48,3 mlrd. €

realus BVP pokytis
3,9 %

2019 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2018 m., realus BVP pokytis sudarė 3,9 proc. BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką 2019 m. darė pramonės ir paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė.

2019-aisiais ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei 2018 m., o BVP augimas ketvirčiais siekė: I ketv. – 4,3 proc., II ketv. – 4,0 proc., III ketv. – 3,7 proc., IV ketv. – 3,7 proc.

 

2019 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2019 m. gruodį, palyginti su 2018 m. gruodžiu) 2,7 proc. infliacija. 2019 m. bendrąjį metinį kainų pokytį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas 3,5 proc., transporto prekių ir paslaugų – 3,1 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 6,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6 proc. bei su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų sumažėjimas – 2,3 proc.

Per 2019 m. prekės pabrango 1,8 proc., paslaugos – 4,8 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 2,5 proc., rinkos kainos – 2,8 proc.

Per penkerius metus (2019 m. gruodį, palyginti su 2014 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 10,5 proc., iš jų prekių – 6,1 proc., paslaugų – 23,8 proc.

2019 m. visose ES šalyse fiksuota vidutinė metinė (2019 m., palyginti su 2018 m.) infliacija. ES ji sudarė 1,5 proc., EURo zonoje – 1,2 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2019 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,2 proc.

metinė infliacija
2,7 %


prekės pabrango
1,8 %


paslaugos pabrango
4,8 %

 

pramonės produkcija
23,3 mlrd. €,
3,5 %

2019 m. pramonės produkcijos parduota už 23,3 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2018 m.

Sparčiausiai augo kitų (ne variklinių) transporto priemonių ir įrangos produkcija – 40,1 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 33,4 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 26,9 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius – 17,5 proc., tekstilės gaminių – 11,8 proc.

Sumažėjo pagrindinių metalų gamyba – 42,4 proc., odos ir odos dirbinių – 16,9 proc.

Užsienio rinkose gamintojų parduodamos pramonės produkcijos dalis sudarė 63,8 proc. ir išliko beveik tokia pati kaip 2018 m. (63,5 proc.).

 

2019 m. prekių eksportas sudarė 29,6 mlrd. EURų, importas – 31,8 mlrd. EURų. Palyginti su 2018 m., eksportas padidėjo 4,8 proc., importas – 2,8 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos.

2019 m. sausio–lapkričio mėn. į ES valstybes eksportuotų prekių vertė padidėjo 4,8 proc. ir sudarė 59,1 proc. bendro Lietuvos eksporto. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė padidėjo 1,7 proc. ir sudarė 68 proc. bendro Lietuvos importo.

2019 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

2019 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 16,5 mlrd. EUR ir sudarė 60,4 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 5,6 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas sumažėjo 6,9 proc. (kiekis tonomis sumažėjo 0,8 proc.), tačiau 13,1 proc. augo trąšų eksportas, 8,3 proc. – Lietuvoje pagamintų baldų, 3 proc. – plastikų ir jų gaminių.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (67,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Vokietija, Lenkija, Latvija, Švedija ir Jungtinės Valstijos.

prekių eksportas
29,6 mlrd. €,
4,8 %


prekių importas
31,8 mlrd. €,
2,8 %


užsienio prekybos prekėmis deficitas
2,2 mlrd. €

 

mažmeninės prekybos įmonių apyvarta
12,1 mlrd. €,
5,4 %

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2019 m. sudarė 12,1 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 5,4 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 1,9 proc., ne maisto prekėmis – 8,8 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba – 6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Labiausiai augo tekstilės gaminių prekyba – 28,5 proc., kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuo­tose parduotuvėse – 22,6 proc., užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 18,4 proc. palyginamosiomis kainomis.

 

Per 2019 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3,4 mlrd. EUR, tai 8,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2018 m. Pastatų statybos darbų atlikta 9,2 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 7,2 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2018 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (44 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 39 ir 17 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta statybos darbų už 382 mln. EUR, tai 16,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2018 m.

statybos darbai
3,4 mlrd. €,
8,3 %

 

transporto krovinių apyvarta 6,6 %


keleiviai oro uostuose
 
4 %

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2019 m. padidėjo 6,6 proc., krovinių vežimas – 2,7 proc.

Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Padidėjo kelių transporto krovinių vežimo apyvarta – 10,8 proc., krovinių vežimas – 5,4 proc., o geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo – 4,2 proc., krovinių vežimas – 2,8 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2019 m. sumažėjo 0,5 proc.

Keleivių srautas oro uostuose išaugo 4 proc.

 

2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 107 444 ūkio subjektų (45 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Veikiančių ūkio subjektų skaičius ūgtelėjo 2 proc.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,1 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (82,3 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 17,4 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (79,5 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2019 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 12 656 ūkio subjektai, arba beveik 8 proc. daugiau negu 2018 m. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 4 682 ūkio subjektai. Daugiausia naujai įregistruotų ir išregistruotų per metus ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės.

veikiantys ūkio subjektai
107,44 tūkst.

 

įmonių ikimokestinis pelnas per 9 mėn.
4,8 mlrd. €,
3 %

Per devynis 2019 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 4,8 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 3 proc. daugiau negu per atitinkamą 2018 m. laikotarpį.

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo statybos (111 mln. EUR, arba daugiau nei 2 kartus), o labiausiai sumažėjo – miškininkystės (27 mln. EUR, arba 71 proc.) sektoriuose.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 5,7 proc., t. y. vienas pajamų EURas uždirbo 5,7 EURo centų. Palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 17,6 ir 13,4 proc.

Mažiausiai pelningos buvo miškininkystės įmonės – jų pelningumas sudarė 2,8 proc.

 

Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis 2019 m. padidėjo 14,8 proc. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 22,9 proc., gyvulininkystės – 2,8 proc. Tam įtakos turėjo 18,5 proc. išaugusi augalininkystės produkcijos apimtis ir 5 proc. padidėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,1 proc., tačiau jos supirkimo kainos padidėjo 3,1 proc.

Labiausiai padidėjo vaisių ir uogų (33,2 proc.), bulvių (31,6 proc.), kiaulių (17,3 proc.) supirkimo kainos, sumažėjo – rugių (5,4 proc.) ir galvijų (5,2 proc.).

žemės ūkio produkcija
14,8 %

augalininkystė
22,9 %

gyvulininkystė
2,8 %

 

užimti gyventojai
1 mln. 378 tūkst.,
0,2 %


bedarbiai
92 tūkst.,
2,3 %


nedarbo lygis
6,3 proc.

0,2 proc. punkto


bruto darbo mokestis
1 296 €,
8,8 %


neto darbo užmokestis
822 €,
14,2 %

2019 m. šalyje buvo 1 mln. 378 tūkst. užimtų gyventojų, 92 tūkst. bedarbių ir 898 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. 2019 m., palyginti su 2018 m., užimtų gyventojų skaičius padidėjo 3,1 tūkst., arba 0,2 proc., bedarbių – 2,1 tūkst., arba 2,3 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 16,7 tūkst., arba 1,8 proc.

2019 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis nei 2018 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2019 m., palyginti su 2018 m., beveik nepakito ir buvo lygus 1,9 proc.

2019 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,2 EUR ir, palyginti su 2018 m., pašalinus darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,8 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 822 EUR ir buvo 14,2 proc. (102 EUR) didesnis nei prieš metus.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 2,3 proc.) per metus padidėjo 11,6 proc.

2019 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 12,2 proc. ir sudarė 1 368,2 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 7,4 proc. ir sudarė 1 265 EUR.

2019 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač švietimo (apie 14 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (apie 11 proc.).

Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 2 354 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 2 323 EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 660 EUR).

2019 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 704 EUR ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 704 iki 1 007 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 1 007 iki 1 511 EUR ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 1 511 EUR.

2019 m. šalies ūkyje vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius Sodrai) skaičius sudarė apie 1 287,8 tūkst. ir, palyginti su 2018 m., jų skaičius padidėjo 20,7 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (71,5 proc. arba 921,2 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus) dirbo mažiau nei trečdalis (28,5 proc. arba 366,6 tūkst.) darbuotojų.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose (išlaikomose iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšų) 2019 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 2,6 tūkst. ir sudarė 307,6 tūkst. (23,9 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų. Iš jų 125,8 tūkst. (40,9 proc.) dirbo švietime, 79,7 tūkst. (25,9 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, 79,9 tūkst. (26 proc.) – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. sudarė apie 1 349 EUR ir per metus padidėjo 13,1 proc.

 

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Pernai 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo ir 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

2019 m. gimė 27,7 tūkst. kūdikių, arba 420 kūdikiais (1,5 proc.) mažiau nei 2018 m., mirė 38,4 tūkst. žmonių, arba 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau.

2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių, 11,2 tūkst. (1,4 karto) daugiau negu 2018 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.). Imigravo vyrų 2,7 karto daugiau negu moterų (atitinkamai 29,4 tūkst. ir 10,7 tūkst.) Didžiąją (35,1 proc.) imigravusių vyrų dalį sudarė 25–34 metų amžiaus vyrai, o moterų – 20–29 metų amžiaus moterys (37,2 proc.).

2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 m. Jie 2019 m. sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų.

2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 m. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos.

Praėjusiais metais emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau nei 2018 m. Šalį paliko 16,2 tūkst. vyrų ir 13,1 tūkst. moterų. Palyginti su 2018 m., emigravusių vyrų skaičius sumažėjo 861 (5,1 proc.), moterų – 2,1 tūkst. (13,6 proc.). Kas trečias (-ia) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

nuolatiniai gyventojai
2 mln. 794 tūkst., 145


gimė
27,7 tūkst., 1,5 %


mirė
38,4 tūkst., 3 %


imigravo
40,1 tūkst.,
1,4 karto


emigravo
29,3 tūkst.,
9,1 %

 

Pastaba. Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis. Atkreipiame dėmesį, kad dalis rodiklių pateikiami nepašalinus darbo dienų įtakos.


Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.



Kontaktinė informacija :

Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 236 4888
El. p. info@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.