???warnOperationFailedBecauseWarning???

Gyventojų tarptautinė migracija

 

  • 2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 1,4 karto (11,2 tūkst.) daugiau nei 2018 m.

  • 2019 m. iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 9,1 proc. (2,9 tūkst.) mažiau negu 2018 m.

  • Nuo 1990 m. pernai pirmą kartą imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo.


1 pav. Gyventojų tarptautinė migracija 2011–2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.53,941,138,836,644,550,347,932,229,315,719,822,024,322,120,120,428,940,1-38,2-21,3-16,8-12,3-22,4-30,2-27,5-3,310,8EmigrantaiImigrantaiNeto tarptautinë migracija201120122013201420152016201720182019-50-250255075
  • 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo neigiama (4,1 tūkst. daugiau emigravo negu imigravo).

  • 2019 m. 14,9 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo.

 

Imigracija

  • Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.).


Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai

  • 2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. (50,9 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, tai ketvirtadaliu (23 proc.) daugiau negu 2018 m.

  • 2019 m. grįžo 11,7 tūkst. (57,3 proc.) Lietuvos Respublikos piliečių vyrų ir 8,7 tūkst. (42,7 proc.) moterų.

  • 2019 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų ir moterų medianinis amžius – 29 metai, t. y. vyrų amžius išliko toks pat, o moterų metais pailgėjo, palyginti su 2018 m.

  • Daugiausia 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš:

Jungtinės Karalystės – 9,6 tūkst. (47 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių);

Norvegijos – 2 tūkst. (10 proc.);

Vokietijos – 1,5 tūkst. (7,6 proc.);

Airijos – 1,5 tūkst. (7,5 proc.).

  • Grįžusių iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo ketvirtadaliu (atitinkamai – 27,8, 26,2 ir 24,4 proc.), iš Norvegijos – 9,2 proc.

  • 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių imigraciniai srautai iš Jungtinės Karalystės didėjo, o emigraciniai srautai į Jungtinę Karalystę mažėjo, bet neto tarptautinė migracija išliko neigiama. Į Jungtinę Karalystę emigravo 528 Lietuvos Respublikos piliečiais daugiau negu iš jos grįžo (2018 m. – 4,5 tūkst.).

 

2 pav. Grįžę / emigravę Lietuvos Respublikos piliečiai iš / į Jungtinę Karalystę 2011–2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.6,46,48,28,29,19,19,19,18,78,76,36,34,94,97,67,69,69,626,426,419,819,817,917,916,816,819,019,023,223,221,621,612,112,110,110,1Grįžę LR piliečiai iš Jungtinės KaralystėsEmigravę LR piliečiai į Jungtinę Karalystę201120122013201420152016201720182019051015202530
  • Daugiau negu pusė 2019 m. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų (56,8 proc.) ir beveik pusė moterų (48,3 proc.) niekada negyveno santuokoje, trečdalis (31,6 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) – vedę ar ištekėjusios.


Imigravę užsieniečiai

  • 2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. (49,1 proc. visų imigrantų) užsieniečių, tai 1,6 karto daugiau negu 2018 m.

  • Dauguma – 89,7 proc. – 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo vyrai, 2018 m. – 85,3 proc.

  • Per pastaruosius dvejus metus (2018–2019 m.) imigravusių užsieniečių vyrų medianinis amžius buvo 37 metai, o moterų medianinis amžius pailgėjo metais – nuo 27 iki 28 metų.

  • Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – du kartus, Rusijos – 1,3 karto.

  • Dauguma 2019 m. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus imigravusių užsieniečių vyrų (91 proc.) ir daugiau negu pusė moterų (60,9 proc.) niekada negyveno santuokoje, 7,9 proc. vyrų buvo vedę ir 37,5 proc. moterų – ištekėjusios.

 

Emigracija

  • Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 11,5 (2018 m.) iki 10,5 (2019 m.).

  • 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 83,7 proc. visų emigrantų, užsieniečiai – 16,3 proc., (2018 m. – atitinkamai 90 ir 10 proc.).

  • Daugiau negu pusė (55,2 proc.) emigrantų 2019 m. buvo vyrai.

  • 2019 m. vyrų emigrantų medianinis amžius buvo 29 metai, moterų – 26 metai, t. y. moterų – išliko toks pat, o vyrų 2 metais pailgėjo, palyginti su 2018 m.

  • Daugiausia 2019 m. Lietuvos gyventojų emigravo į:

Jungtinę Karalystę – 10,1 tūkst.(34,6 proc. visų emigrantų);

Vokietiją – 2,6 tūkst. (8,8 proc.);

Norvegiją – 2,4 tūkst. (8,1 proc.);

Ukrainą – 2,2 tūkst. (7,5 proc.).

  • Dauguma – 76,9 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 7,1 proc. buvo gimę Ukrainoje, 3,6 – Baltarusijoje, 3 – Rusijoje, 2,6 proc. – Jungtinėje Karalystėje.

  • Daugiau negu pusė 2019 m. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (69,7 proc.) ir moterų (56,3 proc.) niekada negyveno santuokoje, penktadalis (21,9 proc.) vyrų ir trečdalis (28,7 proc.) moterų buvo vedę ar ištekėjusios.

 

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių tarptautinė migracija 2011–2019 m.
Tūkst.

 

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

Imigrantai

15,7

19,8

22,0

24,3

22,1

20,1

20,4

28,9

40,1

Grįžę LR piliečiai

14,0

17,3

20,0

19,5

18,4

14,2

10,2

16,6

20,4

Imigravę užsieniečiai

1,7

2,5

2,0

4,8

3,7

5,9

10,2

12,3

19,7

Emigrantai

53,9

41,1

38,8

36,6

44,5

50,3

47,9

32,2

29,3

LR piliečiai

51,5

38,5

35,5

33,1

37,0

46,1

45,3

29,0

24,5

Užsieniečiai

2,4

2,6

3,3

3,5

7,5

4,2

2,6

3,2

4,8

Neto tarptautinė migracija

–38,2

–21,3

–16,8

–12,3

–22,4

–30,2

–27,5

–3,3

10,8

LR piliečiai

–37,5

–21,2

–15,5

–13,6

–18,6

–31,9

–35,1

–12,4

–4,1

Užsieniečiai

–0,7

–0,1

–1,3

1,3

–3,8

1,7

7,6

9,1

14,9

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.



Kontaktinė informacija :

Danguolė Svidlerienė
Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus patarėja
Tel. (8 5) 236 4770
El. p. danguole.svidleriene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.