???warnOperationFailedBecauseWarning???

Gyventojų tarptautinė migracija

 

  • 2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Tai didžiausias imigrantų skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. 2018 m. daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų – į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos Respublikos piliečiai.
  • 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
  • 2018 m. iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, nuo 1990-ųjų tai mažiausias neto tarptautinės migracijos rodiklis.

 

1 pav. Gyventojų tarptautinė migracija 1990–2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.ImigrantaiEmigrantaiNeto tarptautinė migracija19901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006200720082009201020112012201320142015201620172018-100-50050100

Emigracija

  • 2018 m. emigravo 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
  • Dauguma – 72,9 proc. – emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares.
  • 2018 m. daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į:

  Jungtinę Karalystę – 12,2 tūkst. (37,7 proc.) emigrantų. Tai 1,8 karto mažiau nei 2017 m.

 

  Vokietiją – 3,2 tūkst. (9,8 proc.) emigrantų. Tai 23,4 proc. mažiau nei 2017 m.

 

  Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

 

  Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

 

  • Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. – Ukrainoje, 3,2 proc. – Rusijoje, 2,2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,9 proc. – Baltarusijoje.
  • Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę / ištekėjusios.

 

Imigracija

  • 2018 m. į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
  • 2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai.
  • 2018 m. daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš:

  Jungtinės Karalystės – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc. imigrantų LR piliečių.

 

  Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc. imigrantų LR piliečių.

 

  Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. imigrantų LR piliečių.

 

  Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc. imigrantų LR piliečių.

 

  • Palyginti su 2017 m., iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.
  • 2018 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vidutinis amžius – 29 metai, moterų – 28 metai.
  • 2018 m. į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.
  • Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.

 

2 pav. Imigravusių Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius 2011–2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.Ukrainos piliečiaiBaltarusijos piliečiaiRusijos piliečiai201120122013201420152016201720180246

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 



Kontaktinė informacija :

Danguolė Svidlerienė
Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus patarėja
Tel. (8 5) 236 4770
El. p. danguole.svidleriene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.