???warnOperationFailedBecauseWarning???

Metiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai (2019 m.)

 

Lietuvos statistikos departamentas įvertino 2019 m. BVP ir revizavo nacionalinių sąskaitų rodiklių 1995–2018 m. laiko eilutes


2019 m. BVP to meto kainomis siekė 48,8 mlrd. EUR. Realiojo BVP pokytis, palyginti su 2018 m., sudarė 4,3 proc. Patikslintas 2018 m. BVP siekė 45,5 mlrd. EUR ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, augo 3,9 proc. Anksčiau skelbtas 2019 m. BVP pokytis buvo patikslintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 m. – 0,3 procentinio punkto.


1 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai
Procentais

Created with Highcharts 6.1.4To meto kainomisPalygin. kainomisSąkyginis defliatorius2010201120122013201420152016201720182019012345678910111213

Vertinant BVP gamybos metodu buvo patikslinti visų ekonominės veiklos rūšių produkcijos, tarpinio vartojimo ir bendrosios pridėtinės vertės rodikliai to meto kainomis, į skaičiavimus įtraukus dėl įmonių nemokumo nesumokėtus PVM ir pakoregavus būsto nuomos paslaugų ir pagrindinio kapitalo suvartojimo vertinimus. 2018 m. rodikliai buvo patikslinti, panaudojus galutinę metinę verslo statistikos ir administracinių duomenų šaltinių informaciją, o 2019 m. rodikliai įvertinti remiantis išankstiniais metiniais informacijos šaltiniais. Atliekant metinius vertinimus tikslinami ir kai kurių sričių defliatoriai, o tai turėjo įtakos vertinant rodiklių pokyčius.

Sparčiausiai augo statybos (9,8 proc. 2018 m. ir 7,5 proc. 2019 m.), transporto ir saugojimo (atitinkamai 6,9 proc. ir 9,8 proc.), informacijos ir ryšių (7,9 proc. ir 7,8 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė (9,9 proc. ir 7,5 proc.). Stabiliai augo ir didžiausią lyginamąjį svorį kuriant pridėtinę vertę turinčios apdirbamosios gamybos (3,9 proc. 2018 m. ir 4 proc. 2019 m.) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (4,2 proc. 2018 m. ir 2,9 proc. 2019 m.).

Vertinant BVP išlaidų komponentus atlikti rodiklių prekių ir paslaugų eksporto ir importo, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų (NŪGVI) ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) pakeitimai. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidų (VSGVI) rodiklių tikslinimai daugiausia susiję su pagrindinio kapitalo suvartojimo ir metinių duomenų šaltinių atnaujinimu.

Nuo 2016 m. į skaičiavimus įtraukta informacija, apimanti sandorius su nerezidentais, teikiant ir vartojant televizijos ir radijo transliacijų, telekomunikacijų ir elektronines paslaugas. Likusieji išlaidų komponentai buvo tikslinami nereikšmingai, panaudojant naujausią paskutiniųjų metų informaciją. Sparčiausiai 2018–2019 m. augo BPKF (10 proc. ir 6,2 proc.), prekių ir paslaugų eksportas (6,8 proc. ir 9,5 proc.) ir importas (6 proc. ir 6,3 proc.), nuosaikų augimą išlaikė NŪGVI (3,7 proc. ir 3,4 proc.).


2 pav. BVP, vertinamo išlaidų metodu, pagrindinių rodiklių pokyčiai
Procentais

Created with Highcharts 6.1.4NŪGVIVSGVIBPKFEksportasImportas2010201120122013201420152016201720182019-6-4-20246810121416182022

Vertinant pajamų metodu, BVP komponentai buvo tikslinami nereikšmingai, o pakeitimus lėmė metinių tyrimų ir administracinių duomenų šaltinių panaudojimas. Atlygis darbuotojams – sparčiausią augimą išlaikantis pajamų komponentas 2018–2019 m. didėjo 9,8 proc. ir 10,8 proc. (to meto kainomis). Mokesčiai gamybai ir gaminiams augo atitinkamai 6,8 proc. ir 7,5 proc.

Įvertinus užimtumo rodiklius pagal nacionalinių sąskaitų kategorijas, buvo patikslintos dirbančiųjų skaičiaus ir jų dirbtų valandų rodiklių eilutės, atsižvelgiant į informaciją apie šalyje dirbančius nerezidentus ir ne pagrindiniame darbe dirbtą laiką. Pastaraisiais metais užimtųjų skaičius šalyje didėjo 1,4 proc., ir 0,5 proc. (2018 ir 2019 m.), taip pat ir samdomųjų darbuotojų (1,8 proc. ir 0,5 proc.) kategorijoje, tačiau savarankiškai dirbančiųjų skaičius 2018 m. sumažėjo 1,4 proc., o 2019 m. šiek tiek padidėjo – 0,2 proc. Vertinant užimtumo rodiklius pagal dirbtas valandas, didėjo samdomųjų darbuotojų dirbtų valandų skaičius (1,8 proc. 2018 m ir 0,5 proc. 2019 m.), o savarankiškai dirbančiųjų mažėjo (atitinkamai 0,9 proc. ir 0,3 proc.).

Patikslinus BVP ir užimtumo rodiklius, buvo perskaičiuoti ir darbo našumo rodikliai. Vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2019 m. sukūrė 31,6 tūkst. EUR, o per vieną dirbtą valandą sukurta vidutiniškai 16,8 EUR bendrosios pridėtinės vertės to meto kainomis. Darbo našumas, apskaičiuotas pagal bendrąją pridėtinę vertę, sukurtą per vieną dirbtą valandą, palyginti su 2018 m., didėjo 3,8 proc. Vertinant našumo pokyčius, apskaičiuotus pagal bendrąją pridėtinę vertę palyginamosiomis kainomis, vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2018 m., palyginti su 2017 m., sukūrė 2,1 proc., o 2019 m., palyginti su 2018 m., 2,9 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės.

Lietuvos statistikos departamentas 2020 m. atliko nacionalinių sąskaitų (NS) rodiklių laiko eilučių revizijos antrąjį etapą. Revizijos metu buvo perskaičiuoti 1995–2018 m. NS rodikliai, įdiegus naujus duomenų šaltinius ir patobulintus vertinimo metodus, atsižvelgta į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, pateiktas po įvykusios bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) patikros, nacionalinių sąskaitų rodikliai suderinti su valdžios finansų statistikos ir mokėjimų balanso rodiklių laiko eilutėmis.


Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse, Rodiklių duomenų bazėje.
 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
 

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.



Kontaktinė informacija :

Gailutė Juškienė
Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4837
El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt
osp.stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.