PDF versija
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.
1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui absoliutaus (100 proc.) alkoholio Litrai
Legalaus alkoholio ir tabako pardavimas, gamyba, importas, eksportas
2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.
2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis Procentai
Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 proc.
3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2015 m. Procentai
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.
2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 proc.
4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu Tūkst. dekalitrų
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).
Cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo ir rūkymo
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m. vartojo alkoholį 76 proc. gyventojų. 2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę. Per metus iki apklausos iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė rizikingą (gausų) alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (SAV). Taip nurodžiusių moterų buvo 39 proc.
5 pav. Gyventojų, rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis 2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai Procentai
6 pav. Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas 2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai Procentais
Pastaba. Rizikingas (gausus) alkoholio vartojimas – gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių viena proga išgėrusių rizikingą alkoholio kiekį (prilygintą 60 g ir daugiau gryno etilo alkoholio), dalis.
Minėto sveikatos statistinio tyrimo metu, kad rūko, nurodė 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).
7 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).
8 pav. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo Higienos instituto duomenys Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).
9 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo ir nuo kepenų cirozės ir fibrozės Higienos instituto duomenys Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (alkoholinių kepenų ligų, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimo alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus – nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto – nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
2015 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 640 žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. Dauguma (81,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,5 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 51,4, kaime – 66,9).
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).
Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).
Sąvokos
Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.
Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV ) – 10 g gryno etilo alkoholio, kurį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.
Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
______________________________________
Priedas
1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas
2010
2011
2012
2013
2014
2015*
Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 1
vienam gyventojui
11,5
12,5
12,6
12,4
12,1
12,0
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui
13,5
14,7
14,5
14,2
14,0
* – išankstiniai duomenys. 1 Pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.
2 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas
Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Tenka tabako gaminių, cigaretėmis
999
1 100
10,1
1170
1288
* – išankstiniai duomenys.
3 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse
Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų
Spiritiniai gėrimai
3686
3616
-1,9
Alkoholiniai kokteiliai
551
449
-18,5
Vynas
3186
2383
-25,2
Fermentuoti gėrimai
3527
3401
-3,6
Alus
27845
26839
Alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, litrais
Spiritinių gėrimų
-1,6
Alkoholinių kokteilių
1,9
1,5
-21,1
Vynų
10,9
8,2
-24,8
Fermentuotų gėrimų
11,7
-2,5
Alaus
94,9
92,4
-2,6
Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR
392,5
447,3
4 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos Eurais
Matavimo vnt.
2015
Alkoholiniai gėrimai1
Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.
1 l
11,03
11,42
Importinė degtinė, 40 proc. alk.
19,65
19,52
Likeris, 17–43 proc. alk.
15,24
16,40
Viskis, 40 proc. alk.
0,5 l
10,32
10,72
Brendis, 38 proc. alk.
15,73
15,90
Trauktinė, 20–50 proc. alk.
6,46
6,45
Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.
0,75 l
5,79
5,94
Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.
3,29
3,38
Vaisių vynas
0,7 l
1,67
1,82
Vermutas
8,12
9,12
Putojantis vynuogių vynas
4,08
4,17
Lietuvoje gaminamas alus2
0,74
0,70
Importinis alus
0,98
0,92
Tabako gaminiai
Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:
pirmas segmentas (brangiausios)
20 vnt. pakelis
3,30
3,52
antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio)
2,84
2,93
trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio)
2,60
2,73
ketvirtas segmentas (pigiausios)
2,21
2,34
Pypkinis tabakas
50 g
7,32
7,48
1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus. 2 Be taros vertės.
5 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai palyginti su ankstesniais metais, procentais
Visi alkoholiniai gėrimai
1,6
0,9
Spiritiniai gėrimai1
–0,1
2,8
Vynas, fermentuoti gėrimai2
1,8
4,1
4,7
–5,2
5,3
4,6
1 Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai. 2 Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.
6 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių gamyba
Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų
Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.
1 129
1 153
2,1
601
438
-27,1
6 674
4 942
-26,0
31 720
31 082
-2,0
Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.)
99,8
133,6
x
7 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių importas
2015◘
1 044
888
-14,9
11 642
8 746
-24,9
3 099
2 751
-11,2
6 501
4 801
-26,1
Cigaretės, mln. vnt.
4 367,3
4 257,7
◘ – negalutiniai duomenys.
8 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių eksportas
487
469
-3,7
8 125
5 654
-30,4
4 496
2 829
-37,1
6 540
6 131
-6,3
17 934,1
27 055,8
50,9
9 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia
Neto darbo užmokestis, EUR
527,2
553,9
Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais
5,2
5,1
Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais
48
49
27
28
Likeris, 17−43 proc. alk.
35
34
26
41
43
68
70
120
123
221
213
65
61
97
100
Lietuvoje gaminamas alus
356
396
269
301
Galimybė įsigyti tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.
160
157
186
189
203
239
237
Pypkinis tabakas, 50 g
72
74
10 lentelė. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys
Iš viso
vyrai
moterys
mieste
kaime
Įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą asmenys, pirmą kartą susirgę
alkoholine psichoze
531
431
315
216
496
296
200
lėtiniu alkoholizmu
1 425
1 025
400
1166
259
1253
924
329
1035
218
Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
18,1
31,9
6,3
16,0
22,4
17,1
29,6
6,4
15,2
21,0
48,6
75,9
25,3
59,2
26,9
43,1
69,1
53,0
22,9
11 lentelė. Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis Higienos instituto duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai
Nauji susirgimai
kraujotakos sistemos ligomis
212 271
214 124
kvėpavimo sistemos ligomis
591 156
639 692
piktybiniais navikais:
trachėjos, bronchų, plaučių
1 471
1 531
lūpų, burnos ertmės ir ryklės
703
724
gerklų
287
300
Naujų susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
8 475,3
8 633,0
23 602,9
25 790,9
58,7
61,7
28,1
29,2
12 lentelė. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo Higienos instituto duomenys
Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius
758
582
176
473
285
732
555
177
495
iš jų dėl:
alkoholinės kepenų ligos
339
247
92
222
117
319
226
93
227
atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu
242
192
50
150
253
191
62
164
89
alkoholinės kardiomiopatijos
98
78
20
59
39
87
73
14
56
31
kitų ligų
79
42
37
8
25
Mirusių nuo kepenų cirozės ir fibrozės skaičius
463
262
201
325
138
432
248
184
311
121
Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
25,9
11,1
24,0
25,2
41,5
11,3
24,9
11,6
18,3
5,8
11,0
16,9
5,9
9,7
8,3
3,2
7,6
9,5
8,7
14,3
4,0
8,4
9,3
3,3
1,3
3,0
5,5
2,9
2,7
4,8
3,8
2,5
4,9
0,5
2,6
Mirusių nuo kepenų cirozės ir fibrozės skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
15,8
19,4
12,7
16,5
14,9
18,5
15,9
13 lentelė. Mirtingumas nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų Higienos instituto duomenys
Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius
1 586
1 294
292
962
624
1640
1334
306
1003
637
trachėjos, bronchų ir plaučių
1 338
1 076
827
511
1344
1098
246
832
512
30
135
113
236
60
171
125
Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
54,1
95,8
48,9
64,7
56,5
99,7
19,5
51,4
66,9
45,6
79,6
16,6
42,0
46,3
82,1
15,7
42,6
53,9
8,5
16,1
6,9
10,2
17,6
8,8
13,1
14 lentelė. Asmenys, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo asmenų, iš viso
3 308
3 514
blaivių (0,01–0,1 promilės)
470
519
neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)
neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės)
6
10
nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių)
11
2
nenustatyta
2 780
2 953
žuvo asmenų
Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo asmenų, iš viso
1 931
2 332
4
5
3
1 722
2081
15 lentelė. Neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys
Palyginti su bendru ištirtų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičiumi, %
Nusikalstamos veikos
11 453
10 364
-9,5
26,0
nusikaltimai
10 816
9 967
-7,8
26,4
27,0
baudžiamieji nusižengimai
397
-37,7
13,7
16 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys
Kelių eismo įvykiai, iš viso
3 256
3 161
Žuvo žmonių1
267
241
Sužeista žmonių
3 786
3 777
iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus
662
577
Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso
536
439
iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės
321
231
99
15
935
834
434
345
* – išankstiniai duomenys. 1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.
17 lentelė. Socialinės rizikos šeimos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.
Socialinės rizikos šeimų skaičius
9,9
jose vaikų
19,7
19,1
-3,0
Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos
4,3
-6,5
-6,8
Ar buvo naudinga?
Ačiū už įvertinimą, jei norite, palikite komentarą.
Jūsų nuomonė mums yra labai svarbi. Laukiame Jūsų komentarų. Tobulindami portalą, mes atsižvelgiame į Jūsų nuomonę. Ačiū.
Pradžia 
