Skyriaus informacija bus papildyta

Nuotr. iš unsplash.com

• Nuolatiniai gyventojai
• Santuokos ir ištuokos
• Gimstamumas
• Mirtingumas
• Tarptautinė migracija
• Vidaus migracija

Pagrindinis statistinės informacijos apie gimimus, mirtis, santuokas, ištuokas, tarptautinę ir vidaus migraciją šaltinis yra Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys. 

   Nuolatiniai gyventojai

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. žmonių – tai 14,7 tūkst. (0,5 proc.) mažiau negu 2018 m. pradžioje. Šalies nuolatinių gyventojų skaičius 2018 m. mažėjo dėl dviejų priežasčių – dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos. Didesnę įtaką (77,6 proc. bendro sumažėjimo) turėjo neigiama natūrali gyventojų kaita.

2019 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 875,4 tūkst. (67,1 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 918,8 tūkst. (32,9 proc.). Miestuose nuolatinių gyventojų, palyginti su 2018 m. pradžia, sumažėjo 0,5 proc. (9,3 tūkst.), kaime – 0,6 proc. (5,4 tūkst.).

2019 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 203 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 498,6 tūkst. ir 1 mln. 295,6 tūkst.). Moterys sudarė 53,6 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 157 mo­terys (2018 m. pradžioje – atitinkamai 53,8 proc. ir 1 165).

2019 m. pradžioje 552,4 tūkst., arba 19,8 proc., nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės. Kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. Pagyvenusių žmonių skaičius šalyje, palyginti su 2018 m. pradžia, padidėjo 0,6 tūkst., arba 0,1 proc.

2019 m. pradžioje vaikų iki 15 metų amžiaus buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių ir šimtui vaikų teko 131 pagyvenęs žmogus.

2019 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 98,3 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 0,5, Rusijos – 0,4, Baltarusijos – 0,3 proc. (2018 m. pradžioje – atitinkamai 99 proc., 0,2, 0,3 ir 0,1 proc.). Dauguma (2 mln. 656 tūkst., arba 95 proc.) ša­lies nuolatinių gy­ventojų gimė Lietuvoje, 138,2 tūkst. (5 proc.) – užsie­nyje.

2019 m. pradžioje 1 mln. 157,9 tūkst. (50,5 proc.) 18 metų am­žiaus ir vyresnių nuolatinių gyventojų buvo vedę / ište­kėju­sios, 10,5 proc. – išsituokę / išsi­tuokusios, kas vienuoliktas – našlys / našlė. Išsituokusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 7 kartus daugiau.

Nuolatiniai gyventojai mieste ir kaime, gyventojų tankis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

10 didžiausių Lietuvos miestų
Gyventojų skaičius 2019 m. pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Demografinės senatvės koeficientas
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas
Šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko vaikų (0–14 metų amžiaus) ar pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuolatiniai gyventojai pagal pilietybę
Metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali gyventojų kaita

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje  

   Santuokos ir ištuokos

2018 m. buvo įregistruota 19,7 tūkst. santuokų ir 8,6 tūkst. ištuokų. Susituokė 1,5 tūkst. (6,9 proc.) mažiau ir išsituo­kė 122 (1,4 proc.) poromis daugiau negu 2017 m. Bendrasis santuokų rodiklis (santuo­kų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2018 m. sumažėjo iki 7 (2017 m. – 7,5). Bendrasis ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) padidėjo iki 3,1 (2017 m. – 3). Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, iš 100 susituokusių porų mažiau negu pusė (39) išsituoks. 2018 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,3 metų (2017 m. – 30,2 metų), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 28 metai (2017 m. – 27,8 metų). 2018 m., kaip ir 2017 m., pakartotinai susituokė apie penkta­dalis vyrų ir moterų. 2018 m. po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų liko gyventi 6,6 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus (2017 m. – 6,5 tūkst.).

Santuokos

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Ištuokos

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje  

   Gimstamumas

2018 m. gimė 28,1 tūkst. kūdikių, tai 0,5 tūkst. (1,9 proc.) mažiau negu 2017 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2018 m. buvo 10 (2017 m. – 10,1). 2018 m. suminis gimstamumo rodiklis kaip ir 2017 m. buvo 1,63. Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1. 2018 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,8 metų (2017 m. – 27,5 metų). Beveik pusė (44,3 proc.) visų gyvų gimusių kūdikių buvo pirmagimiai, 40 proc. – antri gimę, tretieji ir pas­kesnieji naujagimiai sudarė 15,6 proc. 2018 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 7,4 tūkst. kūdikių, tai 26,4 proc. visų gyvų gimusių kūdikių (2017 m. – 26,8 proc.).

Suminis gimstamumo rodiklis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje  

   Mirtingumas

2018 m. mirė 39,6 tūkst. žmonių, tai 568 (1,4 proc.) mažiau negu 2017 m. 2018 m. bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 14,1 (2017 m. – 14,2). 2018 m. vyrų vidutinė tikėtina gyve­ni­mo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 80,6 (2017 m. atitinkamai 70,7 ir 80,4 metų). Skirtumas tarp vyrų ir mo­te­rų vidutinės tikėtinos gyveni­mo trukmės 2018 m. buvo toks pat, kaip ir 2017 m. – 9,7 metų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2018 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 21,9 tūkst. (55,4 proc. visų mirusiųjų) žmonių, nuo piktybinių navikų – 8 tūkst. (20,3 proc.), dėl išorinių mirties priežasčių – 2,6 tūkst. (6,6 proc.). 2018 m. 683 asmenys nusižudė, 451 mirė dėl nukritimų, 224 žuvo transporto įvykių metu, 163 sušalo, 157 mirė apsinuodiję alkoholiu, 155 paskendo, 72 buvo nužudyti.

2018 m. mirė 96 kūdikiai, t. y. 11 (12,9 proc.) daugiau negu 2017 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių) padidėjo nuo 2,9 (2017 m.) iki 3,4 2018 m.

Mirtingumas pagal lytį

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Mirtingumas pagal mirties priežastis ir lytį
Higienos instituto duomenys, mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Kūdikių mirtingumas pagal amžių

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nurodyto amžiaus gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje  

   Tarptautinė migracija

2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2017 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,5 karto (15,7 tūkst.). Bendrasis emigracijos rodiklis sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.).

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 8,5 tūkst. (1,4 karto) daugiau nei 2017 m. Bendrasis imigracijos rodiklis 2018 m. sudarė 10,3 imigranto (2017 m. – 7,2).

2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Pernai į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m.

2018 m. neto tarptautinė migracija sumažėjo – iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2017 m. – 27,6 tūkst.).

Pagal populiarumą tarp emigravusių iš Lietuvos gyventojų 2018 m. pirmoji išliko Jungtinė Karalystė (12,2 tūkst., arba 37,7 proc. visų emigrantų). Lietuvos gyventojai emigravo ir į Vokietiją (3,2 tūkst., arba 9,8 proc.), Norvegiją (3 tūkst., arba 9,3 proc.), Airiją (2 tūkst., arba 6,3 proc.).

Pernai iš Jungtinės Karalystės grįžo beveik pusė (7,6 tūkst., arba 45,8 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, iš Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc., Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.

Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.

Tarptautinė migracija

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Imigrantai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2018 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę)

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje  

   Vidaus migracija

2018 m. nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė 76,2 tūkst., arba 2,7 proc. šalies nuolatinių gyventojų. Vidaus migrantų skaičius, palyginti su 2017 m., padidėjo 6,8 tūkst. (9,7 proc.).

Bendrieji atvykimo / išvykimo rodikliai (atvykusių / išvykusių asmenų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) padidėjo nuo 24,5 2017 m. iki 27,2 2018 m.

Pernai pakeitusių nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje į miestą buvo daugiau negu pusė (42,9 tūkst., arba 56,4 proc.), į kaimą – 33,3 tūkst., arba 43,6 proc. (2017 m. – atitinkamai 36,6 tūkst., arba 55,7 proc. ir 30,8 tūkst., arba 44,3 proc.).

Vidaus migrantai pagal judėjimo kryptis 2018 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Nuolatiniai gyventojai pagal lytį

Nuolatiniai gyventojai pagal amžiaus grupes

0–15 metų, darbingo ir pensinio amžiaus nuolatiniai gyventojai

Medianinis gyventojų amžius

Nuolatiniai gyventojai pagal lytį ir santuokinę padėtį

Nuolatiniai gyventojai pagal gimimo valstybę

Gimstamumo rodikliai pagal motinos amžių

Gyvi gimę kūdikiai pagal gimimo įregistravimo pobūdį

Susituokę asmenys pagal lytį ir amžiaus grupes

Išsituokę asmenys pagal lytį ir amžiaus grupes

Mirtingumas pagal lytį ir amžiaus grupes

Mirusieji pagal mirties priežastis

Imigrantai ir emigrantai pagal pilietybę

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.