Lietuvos švietimas, kultūra ir sportas
(2020 m. leidimas)

Bendrieji švietimo rodikliai

 

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 893,4 tūkst. gyventojų, kurių amžius buvo iki 29 metų, jie sudarė 32 proc. visų šalies gyventojų. Šio amžiaus asmenų skaičius, palyginti su 2019 m. pradžia, sumažėjo 10,6 tūkst., arba 1,2 proc. Mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas neišvengiamai daro įtaką švietimo situacijai, ypač infrastruktūros rodikliams.

 

Gyventojų skaičiaus mažėjimas per 10 metų (2011–2020 m.) 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje: Nuolatinių gyventojų skaičius, Demografinis senėjimas

 

Nuotr. Lee Jeong Soo 

Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų 2019 m. buvo 658,5 tūkst. – net 23 tūkst. daugiau nei 2018 m., ir jie sudarė 43,1 proc. visų 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Ši dalis Lietuvoje nuosekliai didėja, palyginti su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmųjų (ES 27 – 31,6 proc.).

Visuomenės vystymosi potencialą rodo jaunų išsilavinusių žmonių dalis. Europos 2020 strategijoje numatytą tikslą, kad ne mažiau kaip 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų turėtų aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, Lietuva jau viršijo – šio amžiaus aukšto lygio išsilavinimą turintys asmenys 2019 m. sudarė 57,8 proc. Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėjeEurostato svetainėje

 

25–64 metų amžiaus gyventojai pagal išsilavinimo lygį

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.541,1541,1538,9538,9543,1543,1558,2558,2577,6577,6606,2606,2616,3616,3616,8616,8635,1635,1658,5658,5991,7991,7955,5955,5945,3945,3923,6923,6891,9891,9857,3857,3851,8851,8835,3835,3810,1810,1790,8790,8135,1135,1114,8114,8106,5106,5104,0104,0105,8105,8101,8101,883,183,179,479,479,579,576,876,8Aukštas¹Vidutinis²Žemas³201020112012201320142015201620172018201905001 0001 5002 000

____________________
¹ Aukštas – aukštesnysis, aukštasis (iki 2013 m. – ISCED 5, 6, nuo 2014 m. – ISCED 5, 6, 7, 8).
² Vidutinis – pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis (be / su profesine kvalifikacija), specialusis vidurinis (ISCED 3, 4).
³ Žemas – neturi pradinio, pradinis (be / su profesine kvalifikacija), pagrindinis (ISCED 0, 1, 2).

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Mokytis niekada nevėlu! Trečdalis suaugusių šalies gyventojų siekia žinių

2016 m. suaugusių švietimo tyrimo duomenimis, formaliojo švietimo įstaigose, įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose, taip pat savarankiškai mokėsi 38 proc. 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Dalis (12 proc.) suaugusiųjų vienu metu mokėsi keliais būdais. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų, miesto gyventojų – daugiau negu kaimo. Dažniausiai mokėsi jaunesni 25–34 metų amžiaus gyventojai (49 proc.), taip pat įgiję aukšto lygio išsilavinimą (59 proc.) ir dirbantys asmenys (46 proc.).

Dauguma (84 proc.) suaugusių gyventojų teigė, kad mokydamiesi įvairiuose mokymo kursuose siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti – dėl asmeninių priežasčių. Kas ketvirtas teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys arba siekė įgyti žinių ir įgūdžių, naudingų kasdieniame gyvenime. Trečdalis žemą išsilavinimą turinčių gyventojų mokydamiesi siekė gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti, o 62 proc. turinčiųjų aukštą išsilavinimą tobulino žinias siekdami geriau atlikti savo darbą.

Penktadalis suaugusių gyventojų švietėsi savarankiškai. Iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, garso, vaizdo juostų, lankydamiesi pas privatų asmenį, bibliotekose ir pan. mokėsi kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris. Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo asmenys.

Niekur nesimokė 31 proc. (958 tūkst.) suaugusių gyventojų, iš jų 7 proc. mokytis pageidavo. Svarbiausios priežastys, neleidusios mokytis, buvo per didelis užimtumas darbe ir per brangus mokymas.

 

Suaugusių gyventojų dalyvavimas formaliajame, neformaliajame švietime ir mokymasis savarankiškai
Palyginti su visais 25–64 metų amžiaus gyventojais

Created with Highcharts 6.1.4Proc.663131454544262620202226262222200520112016Formalusis švietimasNeformalusis švietimasSavišvieta01020304050

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Suaugusių gyventojų dalyvavimas formaliajame, neformaliajame švietime ir mokymasis savarankiškai vienu metu 2016 m.
Palyginti su visais 25–64 metų amžiaus gyventojais

  Proc.

 

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2019 m. gyventojų, per paskutinias keturias savaites iki apklausos formaliajame ar neformaliajame mokyme žinių siekė 7 proc. 25–64 metų šalies gyventojų. Skirtis, kaip ir kitų išsilavinimo rodiklių atveju, tarp lyčių ir gyvenančiųjų mieste ir kaime, akivaizdi.

 

25–64 metų amžiaus gyventojų visą gyvenimą trunkantis mokymasis

Created with Highcharts 6.1.4Proc.3,54,54,55,24,65,15,14,44,95,55,27,36,26,55,66,56,87,38,38,55,37,56,87,16,47,17,07,17,67,82,32,72,43,12,43,03,73,44,55,4 Iš visoVyraiMoterysMiesteKaime20102011201220132014201520162017201820190246810

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. Omar Sanou

Mokymo įstaigose besimokančių asmenų – kasmet mažiau

2019–2020 mokslo metų pradžioje 164 iš 1 tūkst. gyventojų mokėsi ar studijavo (2018–2019 m. – 167). Iš viso 2019–2020 m. šalies mokymo įstaigose mokėsi ar studijavo 459,4 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2018–2019 mokslo metais, sumažėjo 8,3 tūkst., arba 1,8 proc. Besimokančiųjų skaičius linkęs mažėti visų mokymosi lygmenų įstaigose.

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 1 089 iki 1 056. 2019 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 29,8 tūkst. pirmokų, 1,1 tūkst. (4 proc.) daugiau nei 2018 m. Iš viso 2019–2020 mokslo metų pradžioje pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 325,7 tūkst. mokinių.

2019 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 24,8 tūkst. mokinių (2018 m. – 25,1 tūkst.), brandos atestatus – 21,5 tūkst. abiturientų (2018 m. – 23,1 tūkst.). Daugiau kaip du trečdaliai abiturientų (67,4 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 36 proc. – universitetuose, 21,3 proc. – kolegijose, 10,1 proc. – profesinio mokymo įstaigose. 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Eurostato svetainėje

 

Mokinių ir studentų skaičius mokymosi įstaigose
Mokslo metų pradžioje

Created with Highcharts 6.1.4652 223614 275578 136551 638531 540515 041503 898485 940467 759459 443415 873415 873392 922392 922373 874373 874357 530357 530344 721344 721335 202335 202330 869330 869326 061326 061322 344322 344325 677325 67749 48949 48946 53046 53044 79744 79745 63545 63546 46246 46246 54346 54347 66147 66142 10142 10134 15634 15627 82427 82453 29753 29749 77749 77745 68545 68543 55043 55041 48541 48539 77239 77237 57137 57135 43335 43333 93833 93832 93132 931133 564133 564125 046125 046113 780113 780104 923104 92398 87298 87293 52493 52487 79787 79782 34582 34577 32177 32173 01173 011 Iš viso besimokančiųjųBendrojo ugdymo mokykloseProfesinio mokymo įstaigoseKolegijoseUniversitetuose2010–20112011–20122012–20132013–20142014–20152015–20162016–20172017–20182018–20192019–20200200 000400 000600 000800 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Besimokantys asmenys pagal švietimo lygmenis

 

2015–2016

2016–2017

2017–2018

2018–2019

2019–2020

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Iš viso pagal švietimo lygmenis
(0–8 lygmuo)

319 705

320 963

315 349

315 534

307 628

307 718

299 858

299 564

295 420

295 932

Ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo)

64 292

60 872

65 148

61 342

66 361

62 536

67 374

63 784

67 756

63 641

Pradinis ugdymas (1 lygmuo)

56 376

53 817

58 267

55 614

59 763

56 863

60 539

57 137

60 851

57 765

Pagrindinis ugdymas (2 lygmuo)

91 737

83 716

88 321

80 762

85 264

79 103

84 262

78 506

84 920

79 659

Vidurinis ugdymas (3 lygmuo)

39 985

35 432

38 902

34 655

36 231

32 395

33 389

30 069

31 211

28 470

Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo)

9 627

11 055

10 012

11 997

8 468

10 075

5 968

6 626

5 193

5 432

Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos (6 lygmuo)

46 394

56 031

43 448

52 091

40 521

47 947

37 502

44 676

34 834

42 296

Magistrantūros studijos (7 lygmuo)

10 161

18 436

10 104

17 483

9 843

17 233

9 648

17 222

9 446

17 145

Doktorantūra (8 lygmuo)

1 133

1 604

1 147

1 590

1 177

1 566

1 176

1 544

1 209

1 524

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Mokinių ir studentų, įgijusių pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus kitimas

Created with Highcharts 6.1.443 94543 94538 69638 69637 09737 09735 68935 68932 57832 57831 54331 54330 74930 74928 11328 11326 07226 07225 79525 79545 29945 29945 22445 22440 33740 33735 49235 49233 98633 98632 82132 82129 30029 30028 39128 39127 57827 57825 37425 37412 67212 67213 04413 04412 69812 69810 85510 85510 01210 0129 5709 5708 8878 8878 3128 3128 0168 0167 4387 43821 06221 06220 02620 02620 27620 27618 56618 56613 90813 90813 48613 48612 31812 31811 20311 20310 74410 74410 10110 101PagrindinisVidurinisAukštasis koleginisAukštasis universitetinis (pagrindinės studijos)2010201120122013201420152016201720182019025 00050 00075 000100 000125 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Abiturientai ir absolventai, tais pačiais metais tęsiantys mokslus
Proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. Maria Teneva

Iš darbo ir mokymosi konteksto „iškritusių“ jaunuolių dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis nėra gąsdinanti. Per pastarąjį dešimtmetį 15‑‑24 metų amžiaus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis sumažėjo daugiau nei trečdaliu ir 2019 m. sudarė 8,6 proc. visų to paties amžiaus gyventojų. 18–24 metų jaunuolių, nepasiekusių vidutinio išsilavinimo lygio ir toliau nesimokančių, taip pat yra linkusi nuosekliai mažėti – nuo 8,7 proc. 2009 m. iki 4,0 proc. 2019‑aisiais. Skirtis tarp lyčių šiuo klausimu akivaizdi, ypač tarp vidutinio lygio išsilavinimo nepasiekusiųjų.

 

15–24 metų nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis

Created with Highcharts 6.1.4Proc.13,211,811,211,19,99,29,49,18,08,614,713,112,811,69,59,110,09,18,49,711,610,49,510,610,39,38,89,27,67,5 Iš visoVyraiMoterys201020112012201320142015201620172018201902,557,51012,515

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

18–24 metų jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis

Created with Highcharts 6.1.4Proc.7,97,97,47,46,56,56,36,35,95,95,55,54,84,85,45,44,64,64,04,09,89,810,010,08,18,17,87,87,07,06,96,96,06,07,07,06,16,15,25,26,06,04,64,64,64,64,74,74,64,64,04,03,63,63,83,83,03,02,82,8 Iš visoVyraiMoterys201020112012201320142015201620172018201902,557,51012,5

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. Jilbert Ebrahimi

Neformalusis vyresnio amžiaus žmonių švietimas – trečiojo amžiaus universitetai

Visuomenei vis labiau senstant, daugiau dėmesio skiriama sąlygų, padedančių vyresniojo amžiaus asmenims išlikti aktyviu ir visaverčiu visuomenės nariu, sukūrimui. Vienas iš būdų sukurti tokias sąlygas – specialių mokymo įstaigų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, steigimas.

Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas¹ nurodo, kad tokio pobūdžio įstaigas kurti gali neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi.

Trečiojo amžiaus universitetas – tai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, teikiantys vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius¹.


Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų problema

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, atlikęs vyresnio amžiaus žmonių neformaliojo švietimo situacijos analizę ir tyrimus², skelbia, kad Lietuvoje yra žinomi 67 savarankiškai veikiantys trečiojo amžiaus universitetai (TAU) (2018 m. rugpjūčio mėnesio duomenys). Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR) įregistruota 21 neformaliojo švietimo institucija, savo pavadinime turinti žodžius trečiojo amžiaus universitetas.

Egzistuoja bendros neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar mokymosi paslaugas teikiančių institucijų sistemos nebuvimo problema, todėl skirtinguose šaltiniuose tokių institucijų skaičius gali skirtis.


Trečiojo amžiaus universitetų pradininkas – 1995 m. įsteigtas Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas Vilniuje

Šis universitetas yra ne pelno siekianti savarankiška, savanoriška neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, kurios tikslas – užtikrinti geresnę vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją į visuomenę, skatinti jų efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikyti jų darbingumą, fizinį aktyvumą, kelti žinių ir kultūros lygį ir pan.³

Universiteto klausytojais gali būti asmenys nuo 50 metų amžiaus. Vyriausiajai universiteto klausytojai 2020 m. rudenį sukaks 95‑eri. Klausytojai greta mokymosi pasirinktame pagrindiniame fakultete, gali papildomai mokytis ir kituose fakultetuose. Populiariausios studijų kryptys išlieka kultūra, turizmas ir užsienio kalbos.

Trylikoje šio universiteto fakultetų skaitomos paskaitos įvairiomis temomis, rengiami seminarai, konferencijos, organizuojamos parodos, kelionės, susitikimai, meninių kolektyvų pasirodymai, vykdomi savanorystės projektai. Taip palaikomas visavertis vyresnio amžiaus žmonių fizinis ir emocinis gyvenimas, skatinama jų socialinė integracija.

Universiteto veiklą įvertino Europos Parlamentas, suteikdamas garbingą Europos piliečio vardą.


Trečiojo amžiaus universitetai veikia ir kituose šalies miestuose – 46 šalies trečiojo amžiaus universitetai susibūrė į Nacionalinę TAU asociaciją, vienijančią apie 16 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių.


Tipinis trečiojo amžiaus universiteto klausytojas yra aukštąjį išsilavinimą įgijusi moteris, pensininkė, kurios amžius – nuo 65 iki 75 metų.

 

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) klausytojai

Metų pabaigoje

Created with Highcharts 6.1.49199191 6011 6011 8551 8552 0022 0022 2722 2722 5242 52479791491491821822022022152152382388408401 4521 4521 6731 6731 8001 8002 0572 0572 2862 286 Faktiškai lankančių skaičiusVyraiMoterys2014Amžiaus vidurkis: 70–75 metai2015Amžiaus vidurkis: 67–73 metai2016Amžiaus vidurkis: 67–72 metai2017Amžiaus vidurkis: 65–70 metų2018Amžiaus vidurkis: 65–70 metų2019Amžiaus vidurkis: 65–70 metų05001 0001 5002 0002 5003 000

 

Ši informacija parengta remiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ir tai nėra oficialioji statistika.

Dėkojame Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui už bendradarbiavimą.

___________________
¹ Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII‑822.
² https://www.kpmpc.lt/kpmpc/suaugusiuju-svietimas-3/.
³ http://www.mctau.lt/images/pdf/Veiklos-dokumentai/MCTAU-istatai_2017.pdf.


Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.