Svetainės turinio rodymas Svetainės turinio rodymas

Ar gali pilnai paskiepytų gyventojų skaičius mažėti?

Gali.

Prasidėjus revakcinacijai, atsirado nauja kategorija, kurioje gali būti asmuo: be „neskiepytų“, „dalinai paskiepytų“, „pilnai paskiepytų“, atsirado „pakartotinai paskiepyti“. Šios keturios būsenos yra nepersidengiančios aibės, t. y. asmuo vienu metu gali būti tik vienoje iš šių aibių.

Visi revakcinuoti asmenys iškrenta iš „pilnai vakcinuotų“ asmenų aibės. „Pilnai vakcinuotų“ asmenų aibė pasipildo asmenimis, kurie tą parą tapo pilnai paskiepyti. Tad „pilnai vakcinuotų“ asmenų aibės pokytis per parą yra nulemiamas dviejų dedamųjų. Pilnai vakcinuotų asmenų skaičius gali ir mažėti, ir didėti, priklausomai nuo to, kuri dedamoji nusveria.

Pakartotinai vakcinuotų asmenų skaičius gali tik didėti. Neskiepytų asmenų skaičius gali tik mažėti.

Šiuos skaičius galite sekti paros ataskaitoje.

Taip pat interaktyviose švieslentėse.

Atnaujinimo data: 2023-11-27

Kaip savivaldybėms priskiriami paskiepyti asmenys – ar pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, ar pagal vietą, kur asmuo paskiepytas?

Paskiepyti asmenys priskiriami tai savivaldybei, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Jei asmuo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, pvz., Molėtų rajono savivaldybėje, bet buvo paskiepytas Vilniuje (pvz., jis dirba Vilniuje ir ten buvo paskiepytas), jis bus priskirtas prie paskiepytųjų Molėtų savivaldybėje. Kiti rodikliai pagal savivaldybes skaičiuojami ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, bet pagal realią gyvenamąją vietą.

Atnaujinimo data: 2021-12-03

Koks teisės aktas reglamentuoja Covid-19 rodiklių skelbimą?

Covid-19 statistikos rodikliai ir skelbimas aprašomi VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VALSTYBĖS OPERACIJŲ VADOVO sprendime.

Ar, remiantis praėjusios paros duomenimis, galima apskaičiuoti, koks procentas iš praėjusią parą atliktų tyrimų buvo teigiamų testų, tiksliau, paskaičiuoti atliktų tyrimų ir teigiamų atsakymų santykį?

Teigiamų tyrimų dalies negalima apskaičiuoti iš patvirtintų atvejų skaičiaus ir atliktų tyrimų skaičiaus. Todėl, kad patvirtintas atvejis nėra tapatus teigiamam tyrimui.

Teigiamų tyrimų dalį galite rasti mūsų švieslentėse, kortelėje Tyrimai. Teigiamų tyrimų procentas skaičiuojamas imant visų tyrimų skaičių ir teigiamų tyrimų (nepainioti su patvirtintais atvejais) skaičių.

Kodėl susumavus operatyviojoje praėjusios paros ataskaitoje paskelbtą naujų  patvirtintų atvejų skaičių su anksčiau skelbtu bendru patvirtintų atvejų skaičiumi, gautas rezultatas nesutampa su bendru patvirtintų atvejų skaičiumi?

Pavyzdys:

Užpraėjusios paros Bendras patvirtintų atvejų skaičius + nauji patvirtinti atvejai ≠ Bendras patvirtintų atvejų skaičius
 

Operatyviųjų duomenų ataskaitoje skelbiama praėjusios paros statistika. Joje atsiranda praėjusios paros duomenys, kurie buvo suvesti į sistemą iki esamos paros 9 val. ryto. Kadangi tai operatyvūs duomenys, visada bus keleto atvejų vėlavimas tarp įvykusio fakto, jo užregistravimo informacinėse sistemose ir paskelbimo visuomenei. Tai normalu, kai skelbiami labai operatyvūs duomenys, tokie kaip dabar – praėjus vos 9 valandoms nuo ataskaitinio laikotarpio (praėjusios paros) pabaigos. Ankstesnių parų duomenys yra patikslinami ir atsispindi švieslentėse skelbiamoje statistikoje pagal dienas. 

Toks pats skaičiavimas negalimas su mirčių skaičiumi, pasveikusiųjų skaičiumi ir kt.

Jūsų tinklalapyje neradau reikiamos informacijos. Kas dar skelbia statistinę informaciją apie COVID-19?

Visą statistinę informaciją rasite mūsų tinklalapyje kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. 9 val. 30 min. skelbiame operatyvią praėjusios paros ataskaitą. Ją rasite čia. 

Detalią statistinę informaciją rasite mūsų interaktyviose švieslentėse.

Visą kitą su COVID-19 pandemija susijusią informaciją (apie tyrimus, izoliaciją, pagalbą verslui ir pan.) rasite: https://koronastop.lrv.lt/

Kodėl sumuojant kasdien gaunamus duomenis apie COVID-19 suma skiriasi nuo tos, kuri pateikiama suvestinėje?

Operatyvūs duomenys – o tokie yra kasdieniai COVID-19 atvejų skaičiai – pasižymi tuo, kad gali būti tikslinami. Labai svarbu vienodai suprasti, kada, kurią valandą duomenys buvo įvesti ir fiksuoti sistemoje. Pvz., jei A parą mirė 15 žmonių, tačiau spėta į sistemas įvesti 12 atvejų, 3 mirtys bus fiksuotos artimiausią B parą. Kai duomenys bus atnaujinti dar po paros, A parai bus priskirta nebe 12, o 15 mirčių atvejų (mirtys bus perkeltos iš paros B į A ). Duomenys gali būti tikslinami ir vėliau.

Kaip renkama mirčių, įskaitant ir nuo COVID-19, statistika?

Paprastai medicininiai mirties liudijimai yra teikiami iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS, kitaip  e. sveikatos) Higienos instituto tvarkomam Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrui. Šie duomenys iš e.sveikatos patenka į Lietuvos statistikos departamento valdomą Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą, o iš jos pasiekia visuomenę.

Kodėl svyruoja  (keičiasi) bendras lovų skaičius ligoninėse?

Lovų skaičius gali mažėti, kai izoliacinėse palatose guldoma po vieną COVID-19 sergantį pacientą. Jeigu kitose toje pačioje palatoje esančiose lovose nebus guldomi kiti pacientai, jos nėra įtraukiamos į bendrą lovų skaičių. Taip pat perorganizuojant paprastas palatas į COVID-19 ligoniams skirtas palatas, paliekamos „aktyvios“ lovos su deguonimi, o kitos neskaičiuojamos, nes jose niekas nebus guldomas.

Atnaujinimo data: 2021-11-25

Ar galima palyginti dabartinę Lietuvos mirtingumo situaciją Europos ar pasaulio kontekste?

Eurostato parengtoje Europos sąjungos valstybių narių lyginamoji statistinė informacija pateikta Europos statistinėje atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos švieslentėje. 

Kodėl porą mirties šuolių fiksuota vasarą? Ar tai įprasta? Ar tai susiję su COVID-19 pandemija?

Kadangi du vasaros mirčių perviršio šuoliai labai akivaizdžiai sutampa su oro temperatūros rekordais (rekordinis savaitinis valandų skaičius, kai temperatūra buvo aukštesnė nei 28 laipsniai), įtariame, kad šie du reiškiniai gali būti susiję. 

Iš kokio šaltinio gaunami operatyvūs mirčių duomenys pagal savaites?

Pirminis (originalus) mirčių duomenų šaltinis visada yra ESPBI IS (e. sveikata). Šioje sistemoje  yra visos gydytojų užpildytos „106-osios formos“ (mirties liudijimai). Lietuvos statistikos departamentas mirčių duomenis gauna iš Gyventojų registro, kurį, kaip ir e. sveikatos portalą, tvarko Registrų centras.

Nuo kurio laikotarpio matoma mirčių perviršio tendencija?

Gana tvirtai galime teigti, kad nuo 2020 metų 42-osios savaitės (rugsėjo pabaiga) yra stebimas statistiškai patikimas nukrypimas nuo normos – mirčių perviršis. Tačiau yra matomas ir ankstesnių savaičių augimas, tik jį paslepia natūralūs, metai iš metų vykstantys mirtingumo svyravimai.

Ar mirčių perviršis 2020 m. rugsėjo pabaigoje–2020 m. gruodžio viduryje didesnis už vidurkį? Ar jis taip pat ir didžiausias per visą šio laikotarpio matavimų istoriją? Kitaip tariant, ar kiekvieną savaitę fiksuoti rekordai yra matomi tik lyginant su vidurkiu, ar ir su visomis atitinkamomis metų savaitėmis?

Trumpas atsakymas – abu atsakymai teisingi. Perviršiu mes vadiname savaitinį mirčių skaičių, pakilusį virš medianos, apskaičiuotos pagal ankstesnių metų tos pačios savaitės stebėjimus (po to, kai ankstesnių metų duomenys apdorojami taip, kad juos būtų galima demografiškai palyginti su 2020-aisiais).

Devynių savaičių (42–51 savaitės) mirčių skaičius yra ne tik didesnis nei atitinkamų ankstesnių metų medianos, bet taip pat yra ir rekordinis – viršija visų ankstesnių 20-ies metų (2000–2019 m.) atitinkamų savaičių mirčių skaičius.

Ką vadiname mirčių perviršiu? Jei tai nukrypimas nuo normos, kokia yra toji norma?

Mirčių perviršis (arba perteklinis mirtingumas) rodo, kiek daugiau žmonių mirė per tam tikrą laikotarpį, negu galima tikėtis, lyginant su istoriniais tokio paties laikotarpio duomenimis. Pavyzdžiui, gali būti lyginamas 2020-ųjų metų rugsėjis su ankstesnių metų rugsėjais. Mirčių perviršiu mes laikome skirtumą tarp šio laikotarpio mirčių skaičiaus ir ankstesnių metų to paties laikotarpio mirčių skaičiaus medianos. Galimos skaičiavimo variacijos. Mūsų analizėse ir vizualizacijose norma yra apskaičiuojama kiekvienai savaitei atskirai. Toji norma, priklausomai nuo sezono, kinta, pvz., yra žemesnė liepą ir rugpjūtį, o aukštesnė – sausį, vasarį ir t. t.