Nacionalinių socialinės apsaugos sistemų, negalios nustatymo ir asmenų su negalia socialinės apsaugos teisinė bazė ES šalyse narėse skiriasi. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas nurodo, kad negalia yra ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), kuris dėl aplinkos veiksnių trukdo asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato neįgalumo lygį asmenims iki pilnametystės, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, dalyvumo lygį pilnamečiams asmenims ir asmenims iki pilnametystės, jeigu jie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
Valstybės duomenų agentūra kasmet atlieka socialinių paslaugų statistinį tyrimą, rengia ir skelbia informaciją apie asmenų su negalia, kuriems socialinės paslaugos suteiktos asmens namuose, dienos centruose ir stacionariose globos įstaigose, skaičių. Jame taikomi LR socialinių paslaugų įstatyme pateikti apibrėžimai..
Statistinę informaciją apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, mokinius ir studentus su negalia Valstybės duomenų agentūra rengia remiantis Nacionalinės švietimo agentūros teikiamais duomenimis. Vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašu, specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi mokiniams, kurie, remiantis pedagoginio psichologinio įvertinimo išvada, turi teisę gauti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą, būti aprūpinami specialiosiomis mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis.
