Strategijos „Europa 2020“ tikslai ir statistiniai rodikliai
 

Strategija „Europa 2020“ yra šio dešimtmečio ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, kurioje pabrėžiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir produktyvumą bei palaikyti tvarią socialinę rinkos ekonomiką.

ES nusistatė pagrindinius 5 tikslus, kurie turėtų būti pasiekti iki 2020 m.:

Užimtumas – 75% 20–64 metų žmonių turėtų turėti darbą.

Мoksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) bei inovacijos – 3% ES BVP (viešosios ir privačiosios investicijos) turėtų būti investuojama į MTEP bei inovacijas.

Klimato kaita ir energetika – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 20% palyginti su 1990 m. rodikliais; 20% energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 20%.

Švietimas – reikėtų užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10%; reikėtų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40% 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą.

Skurdas ir socialinė atskirtis – reikėtų bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių.

 

Užimtumo lygis išreiškiamas 20–64 metų amžiaus užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu. Rodiklis apskaičiuojamas remiantis Europos Sąjungos šalyse vykdomo gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Užimtiems gyventojams priskiriami asmenys tiriamąją savaitę dirbę bet kokį bent vienos valandos trukmės darbą, už kurį gavo atlyginimą ar iš kurio turėjo pelno, arba asmenys, turėję darbą, bet tiriamąją savaitę laikinai nedirbę.  

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai lyginamos su BVP. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla apima sistemingą kūrybinę veiklą, kuria gausinamos žinios, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir įgytų žinių pritaikymą kuriant naujus produktus (Frascati vadovas, 2002 m. leidimas, § 63).

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Šis rodiklis atspindi bendrus kiekybinius Kioto protokole nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių ir dėl žmogaus veiklos atsirandančių dujų išlakų pokyčius. Pateikiamas bendras metinis į atmosferą išmetamų dujų kiekis, palyginti su 1990 baziniais metais. Į Kioto protokolą įtrauktos šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), nitrito oksidas (N2O) ir vadinamosios F-dujos (hidrofluoroangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai, azoto trifluoridas (NF3) ir sieros heksafluoridas (SF6). Duomenys apie šias dujas agreguojami į vieną rodiklį taikant visuotinio atšilimo potencialo dujų koeficientus. Agreguoti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai išreiškiami CO2 ekvivalentais. Šis rodiklis neapima išmetamų ir pašalinamų teršalų, susijusių su žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu ir miškininkyste, bei tarptautinio jūrų transporto išlakų, tačiau apima tarptautinės aviacijos išlakas. Vadovaujantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) rekomendacijomis, CO2 išlakos, atsirandančios iš biomasės, kai ji yra naudojama kaip atsinaujinančios energijos šaltinis, neįtraukiamos skaičiuojant valstybių bendrąsias išlakas. ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. bent 20 proc., palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: iki 2020 m. 21 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos apimamų sektorių išmetamų dujų kiekį bei 10 proc. sumažinti šios sistemos neapimamų sektorių išmetamų dujų kiekį. Siekdamos sumažinti dujų išlakų kiekį 10 proc., valstybės narės susitarė dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apribojimų 2020 m., palyginti su 2005 m. (Komisijos sprendimas 2009/406/EB).

Duomenų šaltinis: Europos aplinkos agentūra.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Šis rodiklis apskaičiuojamas remiantis duomenimis, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos. Šalys teikia papildomą informaciją apie atsinaujinančius energijos išteklius, kuriems netaikomas nurodytas reglamentas. Šis rodiklis gali būti laikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB apibrėžto rodiklio įverčiu, kadangi kai kurių šalių statistikos sistemos dar nėra pakankamai išplėtotos, kad atitiktų šios direktyvos reikalavimus. Daugiau informacijos apie atsinaujinančių energijos išteklių dalies skaičiavimo metodiką rasite Eurostato interneto svetainėje. Daugiau informacijos apie atsinaujinančią energiją rasite Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato interneto svetainėje.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Tai bendrosios vidaus energijos sąnaudos, išskyrus vartojimą neenergetinėms reikmėms (pvz., gamtinių dujų naudojimas ne deginimui, o chemikalų gamybai). Šis rodiklis aktualus vertinant faktinį energijos suvartojimą ir lyginant jį su „Europa 2020“ strategijoje nustatytais tikslais. Sutaupytos energijos dalis yra apskaičiuojama naudojant šio rodiklio 2005 m. reikšmę ir jos prognozę pagal „Europa 2020“ strategiją, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/27/ES. „Europa 2020“ strategijos tikslas bus pasiektas, kai ši reikšmė pasieks 20 proc.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Tai visa energija, tiekiama pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams. Ji neapima energijos, tiekiamos energijos transformavimui ir pačiam energetikos sektoriui. Šis skaičius aktualus vertinant energijos suvartojimą galutinėje energijos naudojimo vietoje ir lyginant jį su „Europa 2020“ strategijoje nustatytais tikslais. Sutaupytos energijos dalis yra apskaičiuojama naudojant šio rodiklio 2005 m. reikšmę ir jos prognozę pagal „Europa 2020“ strategiją, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/27/ES. „Europa 2020“ strategijos tikslas bus pasiektas, kai ši reikšmė pasieks 20 proc.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Atgal

Rodiklis, išreiškiamas 18–24 metų amžiaus gyventojų, turinčių ne aukštesnį nei pagrindinį išsilavinimą ir nesimokiusių per paskutines keturias savaites, ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu. Nuo 2014 m. duomenys apie ne aukštesnį nei pagrindinį išsilavinimą atitinka Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus ISCED 2011 0–2 lygmenis, iki 2014 m. – ISCED 1997 klasifikatoriaus 0–3C trumposios programos lygmenis. Rodiklis apskaičiuojamas remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Rodiklis, išreiškiamas 30–34 metų amžiaus gyventojų, turinčių aukštąjį / aukštesnįjį išsilavinimą, ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu. Nuo 2014 m. duomenys apie aukštąjį / aukštesnįjį išsilavinimą atitinka Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus ISCED 2011 klasifikatoriaus 5–8 lygmenis, iki 2014 m. – ISCED 1997 klasifikatoriaus 5–6 lygmenis. Rodiklis apskaičiuojamas remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis.

Žemėlapyje pateikiami siektini rodiklio tikslai. Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Atgal

Strategija „Europa 2020“ skatina socialinę įtrauktį siekiant sumažinti skurdą ir išvaduoti iš skurdo ir socialinės atskirties grėsmės bent 20 milijonų žmonių. Rodiklis apskaičiuojamas kaip suma žmonių, kurie gyvena skurdo rizikoje arba kurie patiria didelį materialinį nepriteklių ar gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. 

Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

 

Asmenys, gyvenantys labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose – iki 59 metų amžiaus asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose visų suaugusių nesimokančių asmenų praėjusiais metais dirbtų valandų suma neviršija 20 proc. jų galimo dirbti viso darbo laiko.

Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

Asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą (60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos po socialinių išmokų), dalis.

Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.

Materialinis nepriteklius apibūdinamas rodikliais, įvertinančiais ekonominius sunkumus, ilgalaikio naudojimo daiktus, būstą ir jo aplinką. Sunkių materialinių nepriteklių turinčių asmenų gyvenimo sąlygos yra stipriai suvaržytos. Tokie asmenys patiria bent 4 iš 9 materialinių nepriteklių: neįstengia

  1. apmokėti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių,
  2. palaikyti deramos šilumos namuose,
  3. apmokėti nenumatytų išlaidų,
  4. kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar baltymų požiūriu lygiaverčio maisto,
  5. praleisti bent savaitę atostogų ne namuose,
  6. įsigyti automobilio,
  7. įsigyti skalbyklės,
  8. įsigyti spalvoto televizoriaus,
  9. įsigyti telefono.

Pasiektus rezultatus rasite Eurostato duomenų bazės lentelėje.


Atgal