???warnOperationFailedBecauseWarning???
Atgal

Apie Lietuvos lenkų sąjungos „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ iniciatyvą


Šiemet Lietuvos statistikos departamentas atlieka visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą naudodamasis tik administraciniais duomenų šaltiniais. Tam, kad Lietuvos gyventojų vaizdas būtų kuo išsamesnis, atliekama ir gyventojų apklausa apie tautybę, kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą. Lygiagrečiai šiems teisės aktais reglamentuotiems oficialiems tyrimams Lietuvos lenkų sąjunga inicijavo „Visuomeninį Vilniaus krašto gyventojų surašymą“.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Lietuvos statistikos departamentas reaguoja į šią iniciatyvą, paaiškindami tokių iniciatyvų teisėtumą ir pavojų asmens duomenų apsaugai.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategorijas. Specialių kategorijų asmens duomenys, pavyzdžiui, kaip Lietuvos lenkų sąjungos inicijuotame „surašyme“ prašoma nurodyti tautybė, yra jautresni, todėl reikalauja daugiau apsaugos, nes jų tvarkymas gali sukelti didesnę riziką žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

Svarbus klausimas šioje situacijoje yra numatytas surinktų asmens duomenų saugojimo terminas. Pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus asmens duomenis galima saugoti tik tiek, kiek būtina jų tvarkymo tikslams pasiekti. Ilgesnį laikotarpį duomenys gali būti saugomi tik BDAR nurodytais atvejais, pvz., dėl statistinių tikslų, tačiau tik įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves. Todėl, kuo duomenys jautresni, tuo daugiau argumentų reikia turėti pagrindžiant jų saugojimo laikotarpį, ypač ilgesnį.

Atkreipiame dėmesį, kad duomenų valdytojas – šiuo atveju Lietuvos lenkų sąjunga, privalo užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi ir sugebėti įrodyti, kad jų laikosi, pavyzdžiui, ne tik pagrįsti nustatytą asmens duomenų saugojimo terminą, bet ir įrodyti, kad apklausiamus žmones tinkamai informuoja apie asmens duomenų tvarkymą, ar laikosi kitų pareigų, tokių kaip poveikio duomenų apsaugai vertinimo atlikimas, kai siekiama tvarkyti specialių kategorijų duomenis, pavyzdžiui, etninės kilmės, dideliu mastu.

Lietuvos statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad prisidengiant minėtais visuotiniu gyventojų surašymu ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniu tyrimu ir naudojant labai panašų pavadinimą „visuomeninis surašymas“, atsiranda prielaidos klaidinti gyventojus. Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva.
 

Lietuvos statistikos departamentas atsiriboja nuo bet kokių kitų tyrimų ir informuoja, kad, pasibaigus internetinei gyventojų apklausai, departamento klausėjai lankysis pas gyventojus namuose tik tuo atveju, jei nepavyks su jais susisiekti telefonu. Visi atrinkti tyrime dalyvauti gyventojai apie tai bus informuoti laišku. Klausėjai savo darbą pradės tik nuo balandžio. Klausėjas visada su savimi turės pažymėjimą. Kilus klausimų, susijusių su Lietuvos statistikos departamento atliekama apklausa, rašykite el. paštu apklausos@stat.gov.lt arba skambinkite Lietuvos statistikos departamento bendruoju telefono numeriu.
 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Lietuvos statistikos departamentas, siekdami išsiaiškinti asmens duomenų tvarkymo „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ metu teisėtumą ir priemones, užtikrinančias duomenų apsaugą, kreipsis į Lietuvos lenkų sąjungą, prašydami pateikti išsamią informaciją šiais klausimais.