Moksliniame žurnale „British Journal of Haematology“ publikuotas Vilniaus ir Kembridžo universitetų mokslininkų straipsnis „Immunogenicity and clinical effectiveness of mRNA vaccine booster against SARS-CoV-2 Omicron in patients with haematological malignancies: A national prospective cohort study“, kuris parengtas panaudojus Valstybės duomenų agentūros teikiamus sveikatos duomenis.

Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti laboratorinius rodiklius, leidžiančius gydytojui prognozuoti, kokia rizika susirgti sunkia omikron atmainos sukelta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) piktybine kraujo liga sergančiam pacientui. Sekdami prieš koronavirusą SARS-CoV-2 nukreiptų antikūnų koncentracijas po vakcinacijos, tyrėjai pastebėjo, kad pacientams, turintiems didesnį nei 500 BAU/ml antikūnų kiekį, sunkios koronaviruso infekcijos rizika yra mažesnė nei 1 proc. O beveik kas penktas žemesnę nei 20 BAU/ml antikūnų koncentraciją turintis pacientas susirgo sunkia COVID-19 ligos forma. Kadangi antikūnų nustatymas yra gana paprastas ir plačiai paplitęs laboratorinis metodas, juo paremto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai padeda gydytojams atrinkti pacientus, kurių imuninės sistemos funkcija yra labiausiai pažeista. Tokiems asmenims gresia sunkios COVID-19 ligos komplikacijos. Jiems gali prireikti hospitalizacijos ar papildomos pagalbos kovojant su virusu, pavyzdžiui, turi būti kuo anksčiau paskirtas priešvirusinis preparatas.

Taip pat mokslininkai siekė sužinoti, ar trečioji (stiprinančioji) informacinės RNR vakcinos dozė suteikia papildomą apsaugą nuo šiuo metu visuomenėje paplitusios SARS-CoV-2 omikron atmainos. Kadangi originalioji „Pfizer‑BioNTech“ vakcina („Comirnaty“) buvo nukreipta prieš pirmąją Uhano viruso padermę, kilo abejonių dėl jos efektyvumo apsaugant nuo genetiškai pakitusios omikron atmainos. Vis dėlto, palyginę dviem ir trimis vakcinos dozėmis skiepytus pacientus, tyrėjai nustatė, kad po stiprinančiosios vakcinos dozės visų omikron atmainos sukeltų infekcijų ir sunkių infekcijų skaičius sumažėjo atitinkamai 45 ir 73 proc. Tai parodo, kad stiprinančios dozės gerina priešinfekcinį imunitetą, kuris yra nukentėjęs nuo kraujo ligos ar dėl taikomo jos gydymo.  

„Pirmiausia, norime padėkoti Valstybės duomenų agentūros komandai už puikią komunikaciją ir visokeriopą pagalbą. Tiksliai žinojome, ką ir kaip reikia daryti norint gauti prieigą naudotis sveikatos duomenimis. Buvome supažindinti su Valstybės duomenų agentūros naudojamos informacinės sistemos pagrindiniais funkcionalumais, greitai gaudavome atsakymus į duomenų analizės proceso metu iškilusius klausimus. Pateikti duomenys – gerai struktūrizuoti, juos buvo lengva filtruoti ir panaudoti agentūros statistikos platformoje. Paminėtinas trūkumas – ilgesnis, nei tikėtasi, duomenų įkėlimo ir struktūrizavimo laikas. Taip pat duomenų naudojimo platforma buvo ne tokia patogi vartotojui, kaip norėtųsi, todėl duomenų analizė užtruko“, – bendradarbiavimo su Valstybės duomenų agentūra patirtimi dalijasi mokslininkai. 

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad daugumoje panašių tyrimų infekcijos atvejai buvo surenkami atliekant apklausą arba pasitelkus tik vienos ligoninės (centro) duomenų registrą. Vadinasi, dalis atvejų buvo prarandama arba galėjo būti nustatyti neobjektyviai. Vienas iš pagrindinių šio tyrimo pranašumų – duomenų gavimas iš Valstybės duomenų agentūros leido suregistruoti COVID-19 ligos atvejus visoje šalyje. Mokslininkų teigimu, galimybė gauti prieigą prie nacionalinės duomenų bazės gerokai praplečia galimybes vykdyti Lietuvoje plačios apimties mokslinius tyrimus.