Lapkričio 23 d. įvyko konferencija „E. valstybė: Lietuvos skaitmenizacijos progresas“. Jos metu įvairių įmonių ir įstaigų atstovai aptarė valstybės skaitmeninę transformaciją, įrankius ir priemones sklandžiam procesų įgyvendinimui, valstybės informacinių išteklių integralumą ir kitas su valstybės skaitmenizacija susijusias temas.

Pirmoje konferencijos dalyje „Skaitmeninė transformacija: iššūkiai, resursai ir pamokos“ Valstybės duomenų agentūros atstovai skaitė pranešimą „Valstybės duomenų ežeras: ar jau metas maudytis?“. Milda Aksamitauskienė, Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus duomenų išteklių analitikė, pristatė naująsias Valstybės duomenų agentūros funkcijas, pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo įgyvendinimą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės informacinių išteklių integracija į valstybės duomenų ežerą“. Pagrindinis projekto tikslas – ne tik turėti duomenis vienoje vietoje, bet ir didinti valstybės atsparumą grėsmėms. Apie projekto praktinį įgyvendinimą papasakojo projekto vadovas Laurynas Truncė. Šiuo metu projekto komandą sudaro daugiau nei 40 įvairių specializacijų žmonių: informacijos vadybininkai, programuotojai, analitikai, duomenų bazių administratoriai ir duomenų teisininkai. Projekto komanda bendradarbiauja su 181 institucija. Institucijų duomenys inventorizuojami, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir panaudojimą sprendimams priimti.

Renginio pradžioje Mindaugas Glodas, pasaulinės įmonių grupės „NRD Companies“ generalinis direktorius, pristatė Lietuvos pasiekimus e. valdžios srityje ir tarptautines perspektyvas. M. Glodas atkreipė dėmesį į aukštus Lietuvos reitingus pasaulio kontekste. Pavyzdžiui, 2022 m. Pasaulio banko „GovTech“ brandos indeksas rodo, kad Lietuva yra 8-oje vietoje iš 198-ių (2020 m. – 39-oje), o pagal 2023 m. Europos Komisijos e. valdžios pažangos rodiklį – 7-oje iš 35 valstybių. Pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva užima aukštas pozicijas: daugiau nei 90 proc. paslaugų skaitmenizuotos ir prieinamos internetu, diegiamos gyventojams aktualios iniciatyvos (pvz., modernizuotas VMI deklaracijų pildymas, įvesti elektroniniai receptai).  

Diskusijoje „E. valstybės kelionė: kur esame, su kokiais iššūkiais susiduriame, kokia linkme judame?“ dalyvavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentė Rima Valentukevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas ir Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Modestas Gelbūda. E. Kuročkina atkreipė dėmesį, kad inovacijos ir skaitmeniniai sprendimai, diegiami privačiajame sektoriuje, turi persikelti ir į viešąjį sektorių, o tam būtinas mąstymo kultūros pokytis. Kitas svarbus poreikis – politinė lyderystė ir aiški strateginė kryptis, kurios naudą ir vertę jaustų visi. R. Valentukevičienė pastebėjo, kad šiandien vis mažiau jaučiama konkurencija, tiek tarp įmonių, tiek ir valstybiniame sektoriuje atsiranda noras bendradarbiauti ir dirbti drauge. Diskusijos dalyviai sutarė, kad valstybei yra labai svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas – partnerių paieška užsienyje ir gerųjų patirčių pritaikymas. A. Bužinskas pastebėjo, kad šalies sostinė jau yra matoma pasaulyje, pavyzdžiui, šį rudenį Europos Komisija Vilnių paskelbė Europos žaliąja sostine – tokį įvertinimą pelnėme dėl sprendimų, įgyvendintų skirtingose srityse, įskaitant informacines technologijas. Diskusijos metu buvo iškelta ir skaitmeninės ministerijos, kuri sutelktų įvairių valstybės institucijų atliekamas funkcijas vienoje vietoje, idėja.

Visą konferencijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.