Svetainės turinio rodymas Svetainės turinio rodymas

Ką vadiname mirčių perviršiu? Jei tai nukrypimas nuo normos, kokia yra toji norma?

Mirčių perviršis (arba perteklinis mirtingumas) rodo, kiek daugiau žmonių mirė per tam tikrą laikotarpį, negu galima tikėtis, lyginant su istoriniais tokio paties laikotarpio duomenimis. Pavyzdžiui, gali būti lyginamas 2020-ųjų metų rugsėjis su ankstesnių metų rugsėjais. Mirčių perviršiu mes laikome skirtumą tarp šio laikotarpio mirčių skaičiaus ir ankstesnių metų to paties laikotarpio mirčių skaičiaus medianos. Galimos skaičiavimo variacijos. Mūsų analizėse ir vizualizacijose norma yra apskaičiuojama kiekvienai savaitei atskirai. Toji norma, priklausomai nuo sezono, kinta, pvz., yra žemesnė liepą ir rugpjūtį, o aukštesnė – sausį, vasarį ir t. t.

Nuo kurio laikotarpio matoma mirčių perviršio tendencija?

Gana tvirtai galime teigti, kad nuo 2020 metų 42-osios savaitės (rugsėjo pabaiga) yra stebimas statistiškai patikimas nukrypimas nuo normos – mirčių perviršis. Tačiau yra matomas ir ankstesnių savaičių augimas, tik jį paslepia natūralūs, metai iš metų vykstantys mirtingumo svyravimai.

Ar mirčių perviršis 2020 m. rugsėjo pabaigoje–2020 m. gruodžio viduryje didesnis už vidurkį? Ar jis taip pat ir didžiausias per visą šio laikotarpio matavimų istoriją? Kitaip tariant, ar kiekvieną savaitę fiksuoti rekordai yra matomi tik lyginant su vidurkiu, ar ir su visomis atitinkamomis metų savaitėmis?

Trumpas atsakymas – abu atsakymai teisingi. Perviršiu mes vadiname savaitinį mirčių skaičių, pakilusį virš medianos, apskaičiuotos pagal ankstesnių metų tos pačios savaitės stebėjimus (po to, kai ankstesnių metų duomenys apdorojami taip, kad juos būtų galima demografiškai palyginti su 2020-aisiais).

Devynių savaičių (42–51 savaitės) mirčių skaičius yra ne tik didesnis nei atitinkamų ankstesnių metų medianos, bet taip pat yra ir rekordinis – viršija visų ankstesnių 20-ies metų (2000–2019 m.) atitinkamų savaičių mirčių skaičius.

Iš kokio šaltinio gaunami operatyvūs mirčių duomenys pagal savaites?

Pirminis (originalus) mirčių duomenų šaltinis visada yra ESPBI IS (e. sveikata). Šioje sistemoje  yra visos gydytojų užpildytos „106-osios formos“ (mirties liudijimai). Lietuvos statistikos departamentas mirčių duomenis gauna iš Gyventojų registro, kurį, kaip ir e. sveikatos portalą, tvarko Registrų centras.

Kodėl porą mirties šuolių fiksuota vasarą? Ar tai įprasta? Ar tai susiję su COVID-19 pandemija?

Kadangi du vasaros mirčių perviršio šuoliai labai akivaizdžiai sutampa su oro temperatūros rekordais (rekordinis savaitinis valandų skaičius, kai temperatūra buvo aukštesnė nei 28 laipsniai), įtariame, kad šie du reiškiniai gali būti susiję.