Prastovos ar atleidimai?

2020-12-08

Statistikos departamento duomenimis, iš viso per karantiną ir po jo galimybe gauti subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, pasinaudojo per 26 tūkst. prastovas skelbusių įmonių.

Nuo pirmojo karantino pradžios už prastovas valstybė iš viso išmokėjo daugiau kaip 171 mln. eurų. Tiesa, prašymų gauti subsidijas buvo gerokai daugiau – net už 211 mln. eurų, bet į jas galėjo pretenduoti ne visi.

Daugiausia prašymų gauti tokią paramą buvo pateikta balandį.

Kaip matyti iš Statistikos departamento skelbiamų duomenų, kovo viduryje įvedus griežtą karantiną, valstybės parama suskubo pasinaudoti 12,5 tūkst. įmonių.

Vėliau įmonių, kurios skelbė prastovas, skaičius traukėsi.

Gegužę tokių įmonių buvo 9,6 tūkst., o birželį – jau tik 1,4 tūkst., tačiau ir atšaukus karantiną ar jam švelnėjant, dalis verslų neatsistojo ant kojų ir atleido darbuotojus arba ir toliau laikė juos prastovose. Liepą subsidijos už prastovas buvo mokamos 362 įmonėms. Rugpjūtį tokių įmonių, kurių darbuotojoms buvo išmokamos prastovos, buvo 169.

Rudenį verslas pasitiko optimistiškiau: rugsėjį veiklą buvo pristabdžiusios jau tik 72 įmonės, spalį – 46, o lapkritį subsidijos už prastovas buvo skirtos 54 šalies įmonėms. Gruodį – 32 įmonėms.

Nuomonė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, kuriai priklauso per pandemiją ypač nukentėjusios įmonės, vadovė Evalda Šiškauskienė pripažino, kad valstybės parama viešbučių ir restoranų verslui buvo gyvybiškai svarbi.

Pasak E. Šiškauskienės, už prastovas gaunamos subsidijos per pirmąją koronaviruso bangą padėjo išgyventi ne vienai įmonei, bet padėtis vėl katastrofiškai blogėja. „Tik visi pradėjo tikėtis, kad pandemija baigsis, o antroji banga tą beatsirandantį optimizmą baigia nugesinti. Verslas visiškai paralyžiuotas ir neaišku, kada ir kuo visa tai baigsis“, – nuogąstavo asociacijos vadovė.

Akligatvyje atsidūrė ir restoranai bei kavinės, kurios po pirmosios koronaviruso bangos paslaugas suskubo teikti lauke. Dabar tokių galimybių nėra.

„Tikrai nemanau, kad pavasarį, prasidėjus naujam turizmo sezonui, Lietuva bus ta šalis, kur išsirikiuos turistų eilės“, – niūriomis prognozėmis dalijosi asociacijos vadovė.

Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir naujausia apgyvendinimo paslaugų statistika, kuri rodo, kad 2020 metų trečiąjį ketvirtį šalies apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 1 mln. turistų. Tai 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais.

Beje, turistų iš užsienio buvo apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau.

Ar gali būti, kad iki šiol prastovas skelbusios ir darbuotojus išsaugoti mėginusios įmonės bus priverstos keisti taktiką ir pradės juos atleidinėti?

Pašnekovė mano, kad visiškai realus yra ir blogiausias scenarijus.

Jei dabar galiojanti subsidijų suteikimo tvarka nebus pakeista, verslas esą nepajėgs skolintomis lėšomis išlaikyti ir darbuotojų, ir patalpų.

Nuotaikos – ne pačios geriausios

Prastesnes gyventojų nuotaikas atspindi ir Statistikos departamento skelbiamos bedarbių skaičiaus pokyčių prognozės ateinantiems 12 mėnesių.

Remiantis lapkritį departamento atlikta apklausa, 71 proc. lapkritį apklaustų miestų bei kaimų gyventojų prognozavo, jog bedarbių skaičius per artimiausius metus gali išaugti. Lygiai prieš metus taip manančiųjų buvo 34 proc. Tiesa, praėjusį birželį optimizmo buvo tiek pat mažai.

Tada net 56 proc. apklaustųjų manė, jog bedarbių skaičius gali augti truputį. 15 proc. gyventojų nurodė, kad jis gali labai išaugti ir tik 12 proc. apklaustųjų tikėjosi, kad jis išliks toks pats. 13 proc. gyventojų vylėsi, kad jis netgi šiek tiek turėtų mažėti.

Beje, dar niūresnės ateities prognozės dėl bedarbių skaičiaus buvo užfiksuotos per patį pirmojo karantino piką. Balandį net 85 proc. gyventojų buvo įsitikinę, kad bedarbių skaičius išaugs.

Augo nedarbo lygis

Statistikos departamento duomenimis, spalį nedarbo lygis šalyje tarp 15–74 metų amžiaus vyrų ir moterų siekė 10,2 proc., jaunimo (tarp 15–24 metų vyrų bei moterų) – 29,5 proc. (pernai spalį atitinkamai – 5,9 proc. ir 12,6 proc.).

Tiesa, pastaruoju metu į darbą vėl buvo priimama daugiau darbuotojų nei atleidžiama. Antai, spalį į darbą buvo priimti 48 tūkst. 593 darbuotojai, o atleisti – 42 tūkst. 569 darbuotojai.

Sezoniškai daugiau darbuotojų atleidžiama nei priimama rugpjūtį. Tada šis skaičius siekė atitinkamai 63 tūkst. ir 46 tūkst.

Spalį daugiausia darbo neteko didmeninės ir mažmeninės prekybos darbuotojų – 7,7 tūkst. Tiesa, panašiai šiame sektoriuje buvo įdarbinta žmonių.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje spalį darbo neteko 3,7 tūkst. žmonių, o buvo priimta – 3,6 tūkst.