Eksportuotų prekių kainos 2019 m. birželį, palyginti su geguže, sumažėjo 1,8 proc., importuotų prekių – 1,7 proc.
2019 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą – 82 proc. namų ūkių, tai atitinkamai 1 ir 4 proc. punktais daugiau nei 2018 m.
2019 m. antrąjį ketvirtį baigti statyti 1 836 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 10,6 proc. daugiau nei 2018 m. atitinkamą ketvirtį.
2019 m. antrąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 874,1 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2,4 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei pirmąjį ketvirtį (nepašalinus – 61,2 proc. daugiau).
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2019 m. liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc. Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas bei chemikalų ir chemijos produktų kainų sumažėjimas.
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. liepą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
2019 m. birželį prekių eksportuota už 2,42 mlrd. EUR, importuota – už 2,45 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,47 mlrd. EUR. Užsienio prekybos deficitas sudarė 29,8 mln. EUR.
Nedarbo lygis 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo 6,1 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,4 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 procentinio punkto.
2019 m. liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, degalų kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas.
Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. liepą buvo 7 ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, vartotojų* – 2, pramonės ir prekybos – 1 procentiniu punktu. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.
Pradžia 
