Transportas ir ryšiai

• Geležinkeliais 2019 m. vasarį vežta  4,3 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

• Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. vasarį sudarė 11,7 tūkst. – 5,7 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

• 2019 m. vasarį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 411,8 tūkst. keleivių – 9,2 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

• Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2019 m. vasarį sudarė 4,8 mln. tonų – 6 proc. daugiau nei 2018 m. vasarį.

• 2019 m. vasarį įvyko 199 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 8, sužeisti 233. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 12 kelių eismo įvykių. 23 eismo įvykiuose buvo sužeisti 24 vaikai.

Gyventojų tarptautinė migracija

• 2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Tai didžiausias imigrantų skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. 2018 m. daugiau nei pusė  (57,4 proc.) imigravusiųjų – į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos Respublikos piliečiai.

• 2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.

• 2018 m. emigravo 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.

• 2018 m. daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į:

Jungtinę Karalystę – 12,2 tūkst. (37,7 proc.) emigrantų. Tai 1,8 karto mažiau nei 2017 m.

Vokietiją – 3,2 tūkst. (9,8 proc.) emigrantų. Tai 23,4 proc. mažiau nei 2017 m.

Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.

• Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. – Ukrainoje, 3,2 proc. – Rusijoje, 2,2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,9 proc. – Baltarusijoje, Indijoje ir Norvegijoje – po 0,5 proc., Airijoje – 0,4 proc., Kazachstane – 0,3 proc.

• Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę / ištekėjusios.

• 2018 m. emigravusių vyrų ir moterų vidutinis (medianinis) amžius – 26 metai.

• 2018 m. į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.

• 2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai.

• 2018 m. daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš:

Jungtinės Karalystės – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc. imigrantų LR piliečių.

Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc. imigrantų LR piliečių.

Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. imigrantų LR piliečių.

Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc. imigrantų LR piliečių.

• Palyginti su 2017 m., iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.

• 2018 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vidutinis (medianinis) amžius – 29 metai, moterų – 28 metai.

• 2018 m. į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.

• Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos, 363 (2,9 proc.) – Indijos, 134 (1,1 proc.) – Moldavijos, 114 (0,9 proc.) – Latvijos, 104 (0,8 proc.) – Turkijos, 103 (0,8 proc.) – Kinijos  piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos – 18,9 proc.

Daugiau

Santuokos

2018 m. buvo įregistruota 19,7 tūkst. santuokų ir 8,6 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,5 tūkst. (7 proc.), ištuokų padidėjo – 122 (1 proc.). Pernai 100 santuokų teko 43,8 ištuokos (2017 m. – 40,2).

Daugiau

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. kovo pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų, arba 3,1 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–vasarį:

gimė 4 053 gyvi kūdikiai, arba 553 kūdikiais (12 proc.) mažiau nei prieš metus

mirė 7 371 asmuo, arba 359 žmonėmis (4,6 proc.) mažiau nei prieš metus

susituokė 4 poromis, o išsituokė 50 porų daugiau nei prieš metus

emigravo 6 668 nuolatiniai gyventojai, arba 1 108 asmenimis (19,9 proc.) daugiau nei prieš metus

imigravo 6 842 žmonės, arba 2 377 asmenimis (53,2 proc.) daugiau nei prieš metus, dauguma jų (63,3 proc.) – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai

Daugiau

2018 m. IV ketv., palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį buvo galima įsigyti daugiau: 333 kg smulkiojo baltojo cukraus, 123 litrus 2,5 proc. riebumo pasterizuoto pieno, 67 dešimties kiaušinių pakuotes, 21 litrą benzino (A-95), 20 kg kiaulienos kumpio be kaulo.

Daugiau

Darbo užmokestis

2019 m. kovą minimalioji mėnesinė alga sudaro 555 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 EUR, bazinės socialinės išmokos dydis – 38 EUR.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 5,93 EUR, arba 5,5 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį: viešajame sektoriuje – 6,28 EUR (9,2 proc. daugiau), privačiajame – 5,77 EUR (4 proc. daugiau).

Žemės ūkio produkcija

2018 m. žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3,7 proc., o žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos padidėjo 16,5 proc.

Daugiau

Gyvulininkystė

Galvijų skerdimas (įskaitant jų išvežimą ir įvežimą) prognozuojama 2020 m. padidės 0,4 proc., palyginti su 2019 m.

Kiaulių skerdimas (įskaitant jų išvežimą ir įvežimą) prognozuojama 2020 m. I–II ketv. sumažės 4 proc., palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje buvo auginama 654 tūkst. galvijų (per metus jų sumažėjo 3,5 proc.), 572 tūkst. kiaulių (sumažėjo 6,5 proc.), ir 164 tūkst. avių (sumažėjo 3,2 proc.).

Daugiau

Materialinės investicijos

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 2 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 3 proc.

2018 m. materialinės investicijos šalyje sudarė 6,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,8 proc.

Laisvos ir užimtos darbo vietos

Laisvų darbo vietų skaičius, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2018 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 17,8 tūkst. – 0,3 tūkst.,  arba 1,9 proc., mažiau nei 2018 m. trečiąjį ketvirtį ir 4,7 tūkst., arba 21 proc., mažiau nei prieš metus.

Darbo užmokestis

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 970,3 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1020,4 EUR ir buvo 7,6 proc. didesnis, privačiajame – 946,9 EUR ir buvo 1,8 proc. didesnis.

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 751,7 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,3 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 785,9 EUR ir buvo 6,7 proc. didesnis, privačiajame – 735,6 EUR ir buvo 1,6 proc. didesnis.

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 2,2 proc.: viešajame sektoriuje – 5,5 proc., privačiajame – 0,5 proc.

Energetika

Žalios naftos ištekliai 2018 m. gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu, padidėjo 1,3 proc., automobilių benzino ištekliai – 7,7 proc., suskystintų naftos dujų – 4,8 proc., o kelių transporto dyzelino ištekliai sumažėjo 18,6 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu padidėjo 1,5 proc., gamtinių dujų – 3,9 proc.

Socialinė parama

Valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms 2018 m. padidėjo beveik penktadaliu ir sudarė 69,1 mln. Eur. Išlaidos išmokoms šeimoms, auginančioms vaikus, 2018 m. 3,5 karto viršijo 2017 m. ir sudarė 238 mln. Eur, tam daugiausia įtakos turėjo nuo 2018 m. sausio visiems vaikams pradėta mokėti vaiko išmoka.

Daugiau

Transportas ir ryšiai

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta  99,7 mln. keleivių – tai 0,9 proc. mažiau, nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, 19,1 proc. išaugo keleivių vežimas geležinkelių transportu, 4,1 proc. – Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais. Mažiau keleivių vežta jūrų transportu – 9,3 proc., vidaus vandenų transportu – 8,5 proc., ir kelių transportu – 1,1 proc.

2019 m. sausį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 443,4 tūkst. keleivių – 9,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 4,8 mln. tonų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Pirmą kartą šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius 2019 m. sausį sudarė 12,1 tūkst. – 0,1 proc. daugiau nei 2018 m. sausį.

2019 m. sausį įvyko 237 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės – žuvo 22, sužeisti 293 žmonės. 32 eismo įvykiuose nukentėjo vaikai – 2 vaikai žuvo, 35 – buvo sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 7 kelių eismo įvykiai.

Užimtumas ir nedarbas

2018 m. užimtų gyventojų skaičius labiausiai padidėjo apdirbamojoje gamyboje (8,7 tūkst.) bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (4,2 tūkst.), sumažėjo – žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (3,2 tūkst.). Per 2018 m. labiausiai padidėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų skaičius (6,5 tūkst.), o sumažėjo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų (3,5 tūkst.).

2018 m. 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto ir siekė 77,5 proc. Šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir sudarė 6,4 proc.

Laisvos ir užimtos darbo vietos

2018 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 16 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams:  Sostinės regione – 8,4 tūkst., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 7,6  tūkst. Laisvų darbo vietų skaičius per ketvirtį sumažėjo abiejuose regionuose: Sostinės – 1,5 tūkst. (14,9 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos – 1,2 tūkst. (13,5 proc.).

Daugiau

Žemės ūkis

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainos – 3,7 proc.

Pramonės produkcija

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 22,6 mlrd. EUR  to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,8 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5,1 proc.).

Užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, labiausiai užimtų gyventojų padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei statybos įmonėse – atitinkamai 9,9 ir 9,5 tūkst., o sumažėjo – transporto ir saugojimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse (po 8,8 tūkst.).

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis padidėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 78,3 proc. Šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis nepakito ir sudarė 6,1 proc.

Daugiau

Žemės ūkis

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. žemės ūkio produkcija sudarė 2,55 mlrd. EUR.

Daugiau

Demografiniai rodikliai

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. vasario pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,9 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį:

gimė 2 257 gyvi kūdikiai, arba 239 kūdikiais (9,6 proc.) mažiau nei prieš metus,

mirė 4 064 asmenys, arba 99 žmonėmis (2,5 proc.) daugiau nei prieš metus,

susituokė 85 poromis mažiau, o išsituokė 37 poromis daugiau nei prieš metus,

emigravo 3 744 gyventojai, arba 423 asmenimis (12,7 proc.) daugiau nei prieš metus,

imigravo 3 617 žmonių, arba 1 134 asmenimis (45,7 proc.) daugiau nei prieš metus, dauguma (67,1 proc.) 2019 m. – grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio prekyba

2018 m. gruodį prekių eksportuota už 2,30 mlrd. EUR, importuota – už 2,46 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,34 mlrd. EUR.

Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,16 mlrd. EUR.

Per gruodį eksportas sumažėjo 13,4 proc., importas – 12,1 proc.

2018 m., palyginti su 2017 m., eksportas padidėjo 7,3 proc., importas – 8,6 proc.

Daugiau

Prekybos turgavietėse apyvarta

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 94,8 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 8,2 proc. to meto kainomis. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 12,8 proc., ne maisto prekėmis – 3,1 proc., augalais ir gyvūnais – 30 proc.

Augalininkystė

2018 m. grūdų derlius buvo 24,3 proc. mažesnis negu 2017 m. ir sudarė 4 379,4 tūkst. tonų. Derliaus sumažėjimą lėmė sumažėjęs žieminių javų (38,3 proc.) ir ankštinių augalų (46,3 proc.) derlius, nors vasarinių javų derlius padidėjo 19 proc.

2018 m. rapsų derlius buvo 20,2 proc. mažesnis negu 2017 m. ir sudarė 433,5 tūkst. tonų.

Daugiau