Duomenų bazės naujienos Dalintis

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. gegužės mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 891 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,5 tūkst. daugiau negu 2025 m. pradžioje.

2025 m. balandį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu*:

• gimė 1 419 gyvų kūdikių – 214 kūdikių (13,1 proc.) mažiau;
• mirė 3 041 asmuo – 144 asmenimis (4,5 proc.) mažiau;
• susituokė 604 poros – 143 poromis (19,1 proc.) mažiau;
• išsituokė 677 poros, arba 11 porų (1,6 proc.) mažiau;
• emigravo 1,6 tūkst. nuolatinių gyventojų – 0,6 tūkst. asmenų (26,3 proc.) mažiau;
• imigravo 4,5 tūkst. asmenų** – 149 asmenimis (3,4 proc.) daugiau.

2025 m. balandį 42,5 proc. visų į Lietuvą imigravusių asmenų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.

* Lyginami 2025 m. išankstiniai ir 2024 m. išankstiniai duomenys.

** Karo pabėgėliai iš Ukrainos įtraukti į 2025 m. mėnesinę statistiką.

2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 891 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. daugiau negu 2024 m. pradžioje.
2025 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 980,4 tūkst. (68,5 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 910,2 tūkst. (31,5 proc.).
Moterų buvo 143,3 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 517 tūkst. ir 1 mln. 373,6 tūkst.). Moterys sudarė 52,5 proc. visų nuolatinių gyventojų. 1 tūkst. vyrų teko 1 104 moterys.
2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 408,3 tūkst. (14,1 proc.) vaikų (0–14 metų amžiaus), 1 mln. 878,9 tūkst. (65 proc.) 15–64 metų amžiaus ir 603,5 tūkst. (20,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus). Vaikų buvo trečdaliu (32,4 proc.) mažiau nei pagyvenusių žmonių.
2025 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 94,8 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 1,9 proc., Baltarusijos – 1,3 proc., Rusijos – 0,4 proc.
Dauguma (2 mln. 609,7 tūkst., arba 90,3 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 281 tūkst. (9,7 proc.) – užsienyje.
Beveik pusė (46,4 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo susituokę, 13,6 proc. – išsituokę, 8,7 proc. – našliai. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 5,5 karto daugiau.

Žemės ūkio struktūros tyrimo duomenimis, 2023 m. pasėlių plotas buvo 2 mln. 160,7 tūkst. hektarų, juos augino 83,7 tūkst. ūkių. Didžiausią pasėlių struktūros dalį sudarė javai – 62,2 proc., rapsai – 14,2 proc., pašarinės žolės – 10,4 proc., ankštiniai augalai – 8,3 proc., likusius 4,9 proc. pasėlių sudarė kiti augalai: bulvės, cukriniai runkeliai, daržovės ir kt.

2025 m. kovą nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 573,4 tūkst. ir, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 4,2 proc. Užsieniečių nakvynės sudarė 219,7 tūkst. ir padidėjo 3,3 proc., šalies gyventojų – 353,7 tūkst. ir padidėjo 4,8 proc.
2025 m. kovą numerių užimtumas viešbučiuose ir moteliuose sudarė 51,9 proc. ir, palyginti su 2024 m. kovu, išaugo 1,6 procentinio punkto, vietų užimtumas sudarė 41,8 proc. ir išaugo 2 procentiniais punktais.

2024 m. į Lietuvos rinką pateikta 3 658,6 tonų augalų apsaugos produktų, t. y. 21,4 proc. daugiau nei 2023 m.

Išankstiniu vertinimu, užimtųjų skaičiaus pokytis 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu*, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė 0,09 proc.
Užimtumas 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu**, padidėjo 0,6 proc.
*Lyginami 2025 m. pirmojo ketvirčio išankstiniai ir 2024 m. ketvirtojo ketvirčio galutiniai duomenys. **Lyginami 2025 m. pirmojo ketvirčio išankstiniai ir 2024 m. pirmojo ketvirčio galutiniai duomenys. 

2024 m. pagalbos į namus, socialinės globos ir kitos socialinės paslaugos asmens namuose buvo suteiktos 25,3 tūkst. asmenų, arba 12 proc. daugiau nei 2023 m.
2024 m. pabaigoje šalyje veikė 35 globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia ir 155 globos įstaigos pagyvenusiems žmonėms, jose gyveno atitinkamai 5,3 ir 8,1 tūkst. asmenų (2023 m. pabaigoje – 5,5 ir 7,6 tūkst. žmonių).