Duomenų bazės naujienos Dalintis

• 2024–2025 mokslo metų pradžioje, mokymo įstaigose, teikiančiose ugdymą pagal bendrojo ugdymo programas, mokėsi 349,5  tūkst. mokinių.
• 2024 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 29,8 tūkst. vaikų, arba 1 123 (3,8 proc.) mokinių mažiau nei 2023 m.
• 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25,3 tūkst. mokinių (2023 m. – 24,6 tūkst.), brandos atestatus – 20,2 tūkst. abiturientų (2023 m. 19,9 tūkst.).

2025 m. vasarį nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sudarė 530 tūkst. ir, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 12,7 proc. Užsieniečių nakvynės sudarė 185,2 tūkst., arba 16,1 proc. daugiau, šalies gyventojų –  344,8 tūkst., arba 11 proc. daugiau.
2025 m. vasarį numerių užimtumas viešbučiuose ir moteliuose sudarė 50,7 proc. ir, palyginti su 2024 m. vasariu išaugo 5,1 procentinio punkto, vietų užimtumas sudarė 39,8 proc. ir išaugo 3,5 procentinio punkto.

2024–2025 mokslo metų pradžioje ikimokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 117,3 tūkst. vaikų, tai 3,6 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2023–2024 mokslo metų pradžioje. Bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 10,5 tūkst. vaikų.
Pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 27,2 tūkst. vaikų iki 2 metų amžiaus ir 72 tūkst. vaikų, vyresnių nei 3 metai, pagal priešmokyklinio ugdymo programas – 28,6 tūkst. vaikų.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 16,1 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
2024–2025 mokslo metų pradžioje neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančiose švietimo įstaigose dalyvavusių vaikų skaičius padidėjo 4 tūkst. (3,9 proc.). Labiausiai padidėjo techninės kūrybos (0,6 tūkst., arba 24,6 proc.), turizmo (4,4 proc.), teatro (3,9 proc.) ir sporto (2,9 tūkst., arba 6,9 proc.) ugdymo krypčių užsiėmimus lankančių vaikų skaičius, bet sumažėjo saugaus eismo (36,3 proc.), dailės (5,4 proc.), muzikos (1,2 proc.).

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2025 m. kovą, palyginti su vasariu, padidėjo  nuo –2,8 iki –1,9 proc. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –2,8 iki 2,2, statybos – nuo –15,3 iki –11,2,  paslaugų – nuo –3 iki –1,6, pramonės – nuo –4,6 iki –3,3 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo 4,1 iki 1,6 proc.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2024 m. kovu, padidėjo 4,7 procentiniais punktais. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11,8, statybos – 6,3, pramonės – 3, prekybos – 2,3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2,3 procentiniais punktais.

Paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2025 m. sausį sudarė 3 mlrd. 322 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2024 m. gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,1 proc., palyginti su 2024 m. sausiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,9 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2025 m. kovą buvo 2. Paskutinį kartą toks pat rodiklis buvo užfiksuotas 2018 m. lapkritį.
Per metus (2025 m. kovą, palyginti su 2024 m. kovu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas kovą, palyginti su vasariu, išlieka panaši: 27 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (vasarį  – atitinkamai 27 ir 10 proc.).
Kovo mėnesį 6 proc. sumažėjo optimistiškai nusiteikusių gyventojų. 21 proc. mano, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, o 34 proc. – kad blogės (vasarį  – atitinkamai 27 ir 28 proc.).
Į klausimą, kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai ar buitinė technika, per artimiausius 12 mėn., 29 proc. gyventojų atsakė, kad ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. gyventojų – kad ketina išleisti mažiau (vasarį – atitinkamai 30 ir 17 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikisi 57 proc. gyventojų, 14 proc. nurodė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (vasarį – atitinkamai 57 ir 13 proc.).

Automobilių benzino ištekliai 2025 m. sausį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 16,2 proc., gamtinių dujų – 3,1 proc. Suskystintų naftos dujų ir žalios naftos ištekliai išaugo atitinkamai 2,2 ir 0,4 proc. Elektros energijos ištekliai minimu laikotarpiu sumažėjo 10,1 proc.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne Lietuvoje skaičius 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 25,8 proc. ir sudarė 1 095,8 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 1,7 proc. ir sudarė 2,7 mln. kelionių.
Į užsienį 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį keliavo 401,2 tūkst. šalies gyventojų, arba 5,2 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės.