Duomenų bazės naujienos Dalintis

2024 m., palyginti su 2023 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 13,7 proc. ir sudarė 2 mlrd. EUR, arba 2,8 proc., šalies bendrosios pridėtinės vertės. Turizmo pridėtinė vertė, palyginti su bendrąja šalies pridėtine verte, padidėjo 0,2 proc. Turizmo produkcija padidėjo 12,6 proc. ir sudarė 4,2 mlrd. EUR to meto kainomis. Turizmo sektoriuje dirbo 49,3 tūkst. asmenų, t. y. 0,5 tūkst. mažiau.

2025 m. 1 kv. m. butų pirkimo–pardavimo  vidutinė  kaina buvo 1 880,13 EUR, o namų – 870,66 EUR.
 

Brangiausia – 155,09 EUR – vidutinė metinė butų nuomos kaina per 2025 m. už 1 kv. m. buvo Vilniuje.

2026 m. birželio mėn. pabaigoje centrinės valdžios skola siekė 38,5 mlrd. EUR ir, palyginti su 2025 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 20,8 proc. Skola užsienio kreditoriams sudarė 75,6 proc., skola vidaus kreditoriams – 24,4 proc.

2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, žalios naftos ir naftos produktų transportavimas padidėjo 4,9 proc., apyvarta – 7 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2026 m. liepos mėn. buvo 1, ir, palyginti su birželiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Per metus (2026 m. liepą, palyginti su 2025 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas liepą, palyginti su birželiu, pagerėjo: 25 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės (5 proc. daugiau nei birželį), 10 proc. manė, kad ji blogės (birželį – 12 proc.).

Liepą 19 proc. gyventojų išsakė nuomonę, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 32 proc. – kad blogės.

Į klausimą, kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai ar buitinė technika, per artimiausius 12 mėn., 27 proc. gyventojų atsakė, kad ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – kad ketina išleisti mažiau (birželį – atitinkamai 26 ir 16 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikisi 56 proc. gyventojų, 13 proc. nurodė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 56 ir 12 proc.).

2026 m. liepą ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 0,6 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,6 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –1 iki 1,5, paslaugų – nuo 13,1 iki 15 proc. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo 5,6 iki 5,1, pramonės – nuo –7,4 iki –8,3, o statybos – nuo 0 iki –1,2 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2025 m. liepa, padidėjo 3,1 procentinio punkto. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7,7, statybos – 6,6, prekybos – 1,7, vartotojų – 1,4, o pramonės – 0,1 procentinio punkto.

2026 m. birželio mėn., palyginti su 2025 m. birželio mėn., ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kiekis sumažėjo 15,46 proc., kaina – 25,77 proc. Šių metų birželio mėn. Lietuvos sertifikuotos ekologiško pieno supirkimo ir perdirbimo įmonės supirko iš Lietuvos pieno gamintojų 3 254 t žalio natūralaus riebumo ekologiško pieno, o vidutinė minėto pieno supirkimo kaina sudarė 415,21 EUR/t (be PVM). Ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina 2026 m. birželio mėn. buvo 20,05 proc. didesnė nei įprastinio pieno. Ekologiškas žalias natūralaus riebumo pienas analizuojamu laikotarpiu sudarė 2,60 proc. viso supirkto Lietuvoje žalio pieno.