Žmonės

2023 m. internetu naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2022 m. – 88 proc.). Vyresnio amžiaus gyventojai internetu naudojasi mažiau, nei jaunimas. Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 100 proc., iš 65–74 metų amžiaus – 65 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 8 procentiniais punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis.

83 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (94 proc. tokio amžiaus internautų), 4 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (5 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi, ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 87 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų.

Asmenys, kurie naudojosi internetu
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Asmenys, kurie naudojosi internetu, pagal lytį ir amžiaus grupes 2023 m.
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Asmenys, kurie naudojosi internetu, pagal užimtumą 2023 m.
Per paskutinius 3 mėn.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. 94 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internautų interneto naršymui naudojo mobiliuosius ar išmaniuosius telefonus, daugiau nei pusė visų interneto naudotojų (57 proc.) naudojosi nešiojamaisiais kompiuteriais, kas ketvirtas (27 proc.) internete naršė naudojantis staliniu kompiuteriu, beveik tiek pat (23 proc.) naudojo planšetinį kompiuterį. Kitus įrenginius (išmanųjį televizorių, el. knygų skaityklę, išmanųjį laikrodį ir kt.) interneto naršymui naudojo 29 proc. internautų.

Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, naujienoms skaityti ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 85 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (95 proc. tokio amžiaus internautų), 75 proc. ieškojo informacijos apie prekes ir paslaugas (85 proc. internautų), 81 proc. skaitė naujienas (91 proc. internautų), 76 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (86 proc. internautų). Internetu mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar savišvietos tikslais naudojosi 33 proc. (37 proc. internautų).

Asmenys, kurie naudojosi internetu asmeniniais tikslais, pagal lytį 2023 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per paskutinius 12 mėnesių pasinaudojo 72 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 81 proc. tokio amžiaus internautų. Daugiausia šiomis paslaugomis naudojosi 25–34 metų amžiaus gyventojai (96 proc.), mažiausiai (32 proc.) – vyriausios (65–74 metų) amžiaus grupės gyventojų. 62 proc. gyventojų naudojosi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų svetainėmis prieigai prie įrašų apie save, pvz., jungėsi prie e. sveikatos, „Sodros“ ir kt. informacinių sistemų, 53 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu pateikė pajamų mokesčio deklaraciją, 49 proc. gyventojų užsiregistravo vizitui ar pateikė užsakymą, pvz. užsakė knygą bibliotekoje.. Kas šeštas gyventojas internetu pateikė prašymus oficialiems dokumentams ar pažymėjimams tokiems kaip mokslo baigimo, gimimo, santuokos, ištuokos ir kt. gauti, truputį mažiau jų (15 proc.) pateikė prašymą dėl išmokos (pensijos, išmokos vaikui) ar priėmimo į darželį, mokyklą. Asmenys, kurie nepateikė jokių prašymų ar skundų per valdžios institucijų ar viešųjų paslaugų svetaines, kaip pagrindinę to priežastį nurodė, kad jiems nebuvo poreikio (86 proc. internautų, kurie nepateikė jokių prašymų ar skundų internetu). Tarp kitų priežasčių – žinių, įgūdžių trūkumas (10 proc.), asmens vardu tai atliko kitas asmuo (3 proc.), neturi elektroninės tapatybės identifikavimo priemonės (2 proc.).

Asmenys, naudojęsi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis 2023 m.
Per 12 mėn. iki apklausos

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Asmenys, naudojęsi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis

Asmenys, kurie neteikė prašymų ar skundų per valdžios institucijų ar viešųjų paslaugų svetaines

   Verslas

Socialinės žiniasklaidos priemones darbo tikslams 2023 m. naudojo 56,6 proc. šalies įmonių. 88,5 proc. – didelėse įmonėse, 68,5 – vidutinėse įmonėse, 52,8 proc. – mažose įmonėse. 56,6 proc. įmonių turėjo paskyras socialiniuose tinkluose, 20,1 proc. – skleidė informaciją keitimosi multimedijos turiniu svetainėse, 5,4 proc. – rašė įmonės tinklaraščius. Dažniausiai socialinės žiniasklaidos priemonės buvo naudojamos įmonės įvaizdžiui plėtoti ar produktams parduoti – 45,3 proc., klientų nuomonėms, vertinimams, klausimams gauti arba į juos atsakyti – 29,6 proc., darbuotojams įdarbinti – 24,1 proc.

Socialinių žiniasklaidos priemonių naudojimas įmonėse pagal įmonių dydžio grupes

2022 m. – duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Socialinių žiniasklaidos priemonių naudojimo įmonėse tikslai

2023 m. – duomenys nepalyginami, nutrūkusi laiko eilutė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.