Darbo sąnaudos kilo ir per karantiną


Panašu, kad į gydymo įstaigas bei šalies ūkį šį pavasarį grėsmingai įsisukęs koronavirusas kol kas aplenkia žmonių kišenes. Priešingai, kai kam jos dėl pandemijos netgi pilnėja.

Tai rodo ir naujausias Statistikos departamento darbo sąnaudų indeksas. Pasak šios įstaigos specialistų, per metus vienos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos bei paslaugų sektoriuje ūgtelėjo 4,8 proc.

Anot departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjos Virginijos Bankietienės, samdant darbuotojus darbdaviui tenkančios išlaidos augo beveik visų veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. 

Vis dėlto sparčiausias darbo sąnaudų kilimas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose. Čia darbdavio išlaidos didėjo 18,2 proc.

Kas lėmė tokį šuolį? Pasirodo, nemažą įtaką tam turėjo ne tik nuo sausio mėnesio iki 642 eurų padidinta minimali mėnesinė alga, bet ir vėliau šalį užklupusi pandemija. „Pokyčiams įtakos galėjo turėti ir valstybės skirtos subsidijos, ir padidintas darbo užmokestis gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 infekcija“, – darbo sąnaudų indekso pokyčių priežastis vardijo V. Bankietienė.

Tiesa, trečiąjį metų ketvirtį vienos valandos darbo sąnaudos, palyginti su ankstesniu 2020 metų ketvirčiu, vis dėlto mažėjo. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, darbo sąnaudos per šį laikotarpį sumažėjo 3,3 proc., iš jų verslo įmonėse – 3,8 proc.

Palyginti su balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, trečiąjį ketvirtį darbdavių išlaidos mažėjo visur, bet labiausiai apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse (17,7 proc.).

Beje, per metus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje darbo sąnaudos iš viso mažėjo 14,8 proc. Šiek tiek jos mažėjo ir nekilnojamojo turto (1,4 proc.) bei švietimo (0,7 proc.) sektoriuose.

Šie darbo sąnaudų pokyčiai aiškinami per trečiąjį ketvirtį padidėjusiu darbo krūviu, taip pat – dėl išmokėtų prastovų bei valstybės skiriamų subsidijų dėl COVID-19 nukentėjusiam verslui.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso per karantiną ir po jo galimybe gauti subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, pasinaudojo daugiau nei 24 tūkst. prastovas skelbusių įmonių.

Nuo pirmojo karantino pradžios už prastovas valstybė išmokėjo daugiau kaip 168 mln. eurų. Daugiausia prašymų gauti tokią paramą buvo pateikta balandį.

Tai, kad žmonių pajamos didėja beveik visuose šalies regionuose, atskleidžia ir Statistikos departamento informacija apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

Sostinės regione jis trečiąjį ketvirtį pasiekė 1 603,4 euro ir, palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 3 proc. Vidurio bei Vakarų Lietuvoje darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį išaugo dar labiau – 5,2 proc., ir siekė 1 339,3 euro. 

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir šių regionų per ketvirtį sumažėjo 19 eurų – iki 264 eurų. Beje, mažiausiai (1 180,5 euro) uždirbo Tauragės apskrities dirbantieji. 


Document updated: 2020-12-11


Share