Draudimo rinka pandemijos iššūkius įveikė

Komentaras

Prisitaikė prie naujos realybės

Lietuvos banko Draudimo įmonių priežiūros skyriaus vadovas Marius Dumbauskas teigė, kad išorės veiksniai turi įtakos visoms finansų rinkoms, draudimo rinka – ne išimtis. Draudikai yra pasirengę veiklos tęstinumo planus, kuriuose numatytos priemonės krizinėms situacijoms. Kiekvienais metais, atlikdami savo veiklos ir mokumo vertinimą, jie atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jų metu draudikai įvertina įvairius įmanomus kritinius scenarijus. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą tiesiogiai draudimo rinkos apimties praktiškai nepalietė, tačiau netiesioginis poveikis buvo – smuktelėjo investicijų vertė. Nepaisant to, visos Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir toliau liko gerai kapitalizuotos bei atsparios iššūkiams. „Lygiai taip pat pandemijos laikotarpiu, 2020 m., palyginti su 2019 m., ne gyvybės draudimo rinkos susitraukė, investicijų vertė sumažėjo, tačiau po kurio laiko grįžo į vėžes“, – komentavo M. Dumbauskas.

Pirmais pandemijos metais sudarytų draudimo sutarčių skaičius mažėjo dėl to, kad nebuvo galima fiziškai kontaktuoti su draudėju, tai ypač atsiliepė gyvybės draudimo rinkai, siūlančiai individualius draudimo produktus. Tačiau jau po kelių mėnesių draudikai ėmė siūlyti savo paslaugas be kontakto, interneto ryšio priemonėmis, tiek draudikai, tiek ir draudėjai prisitaikė prie COVID-19 sukeltų iššūkių.

Ne gyvybės draudimo apimties mažėjimas pirmais pandemijos metais sietinas ir su judėjimo suvaržymais, ir nuotoliniu darbu. Įtakos turėjo vėliau padidėjusi konkurencinė kova tarp paslaugas teikiančių draudikų. „Dėl pandemijos 2020 m. ne gyvybės draudimo rinkos apimtis sumažėjo. Tą iš esmės lėmė 8,4 proc. sumažėjusios privalomojo transporto draudimo įmokos, nors pati rinka praktiškai nesusitraukė – transporto priemonių buvo apdrausta tiek pat, kiek ir ankstesniais metais, tačiau dėl sumažėjusio eismo intensyvumo tuo laikotarpiu reikšmingai mažėjo privalomojo transporto draudimo kainos. Jos pradėjo didėti praėjusių metų pabaigoje, tačiau iki pirmojo šių metų pusmečio dar nepasiekė ikipandeminio lygio“, – teigė M. Dumbauskas.

Didesnis dėmesys turto draudimui

Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. šalyje savo paslaugas teikė 19 Lietuvoje registruotų draudikų – 8 įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų: 8 draudikai vykdė gyvybės draudimo ir 11 – ne gyvybės draudimo veiklą. 2021 m. pabaigoje veikė ir 101 draudimo brokerių įmonė.

Kalbant apie gyvybės draudimo rinką, 2021 m. labiausiai augo investicinis gyvybės draudimas, tačiau šio augimo Lietuvos banko atstovas nesietų su pandemija. „2020 m., palyginti su 2019 m., naujai sudarytų draudimo sutarčių skaičius smuktelėjo net 25 proc. Tačiau jau 2021 m. jis vėl augo, tiesa, nepasiekė ikipandeminio lygio. Šį augimą lėmė 2019 m. sudarytos sutartys ir pagal jas mokamos draudimo įmokos“, – komentavo M. Dumbauskas.

Tačiau augimas ne gyvybės draudimo rinkoje iš dalies sietinas su pandemijos iššūkiais. Ne gyvybės draudimo rinkoje labiausiai augo kasko ir turto draudimas. Taip pat aktyviau žmonės draudėsi kelionių draudimu, šiek tiek augo pajamų apsaugos draudimas. „Prasidėjusi pandemija, karantinas lėmė, kad žmonės namuose praleisdavo gerokai daugiau laiko ir dėl to natūraliai atsirado didesnis turto draudimo poreikis. Gyventojai tam skyrė beveik 8,5 mln. eurų: 2020 m., palyginti su 2019 m., gyventojų turto draudimui skirtos sumos augo 9 proc., 2021 m., palyginti su 2020 m. – 11 proc.“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas.

Nors įmokų skaičius 2021 m. augo, tačiau draudimo įmonių pelnas buvo apie 10 proc. mažesnis nei 2020 m. (2020 m. draudimo įmonės uždirbusios 50,1 mln. EUR, 2019 m. – 45,4 mln. EUR). „Padidėjo transporto priemonių (privalomojo ir kasko) draudimo nuostolingumas, kadangi pandemijos metu buvo sumažėjusios šių draudimo rūšių kainos. Vairuotojams vėl grįžus į gatves, eismui suintensyvėjus, padaugėjo ir eismo įvykių, o dar galiojo draudimo sutartys, sudarytos su mažesne draudimo įmoka. Be to, 2021 m. draudimo įmonės išsimokėjo dividendus už 2019 ir 2020 m., nes pandemijos metu Lietuvos bankas rekomendavo susilaikyti nuo dividendų paskyrimo ir išmokėjimo. Dėl to šiek tiek sumažėjo investicijų vertė ir tai taip pat turėjo įtakos galutiniam rezultatui“, – komentavo M. Dumbauskas.